- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- e1-2723-1132/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2025 m. kovo 8 d. apie 15.35 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje šūkavo, bei elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties tyčia ranka mažiausiai du kartus sudavė A. A. Z. į galvą, padarydamas jam kairio skruosto sumušimą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis S. M., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 14.30 val. su draugu P. A. ėjo pro (duomenys neskelbtini) parką, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu vilkėjo tamsiai rudą trumpą striukę, mėlynus džinsus. Abu jau buvo gerokai apgirtę, nes buvo išgėrę butelį degtinės. Einant parku, didžiojoje pavėsinėje pamatė sėdintį draugą M. K. su kitais jam iš matymo žinomais asmenimis (jų vardų ir pavardžių nežino), kurie vartojo alkoholį. Jis su P. A. priėjo prie jų. M. K. sėdėjo ant ilgo medinio suolelio, prie jo sėdėjo dar penki, ar šeši asmenys. Prie M. K. sėdėjo jam iš matymo žinomas vyresnio amžiaus vyriškis. Žino, kad jis yra M. K. kaimynas. M. K. kartu su minėtu vyriškiu gėrė spalvotą degtinę. P. A. prisėdo ant suoliuko, o jis liko stovėti. Jie visi vartojo alkoholį, kalbėjosi. M. K. buvo gerokai apgirtęs ir paprašė jį palydėti namo. Atsistojęs susvirduliavo ir nugriuvo. Jis su P. A. jį (M. K.) pakėlė ir pasodino ant suoliuko. M. K. kažką kalbėjo su šalia sėdinčiu vyresnio amžiaus vyriškiu. Greičiausiai tarp jų kilo konfliktas, nes vyriškis pasisukęs į M. ėmė jam prieš veidą mojuoti savo medine lazda ir kažką sakyti. Ar jam sudavė, nematė. Bijodamas, kad jam (M. K.) nesuduotų, priėjo prie vyresnio amžiaus vyriškio ir atėmė jo lazdą. Atėmęs lazdą padėjo šalia ir liepė atstoti nuo M. Nori pasakyti, kad dėl neblaivumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Jis negali atsakyti, ar sudavė vyresnio amžiaus vyriškiui smūgius į veidą. Jei yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad jis suduoda smūgius jam į veidą, tai greičiausiai taip ir buvo, tačiau pats to prisiminti negali. Jis nematė, kad būtų atvykę medikai ir apžiūrinėtų vyriškį, iš kurio jis atėmė lazdą. Taip pat nematė, ar jis buvo sužalotas. Ar parke netoliese buvę asmenys jam ką nors sakė, šaukė jam, neprisimena. Kas vyko vėliau, taip pat neprisimena. Prisimena tik tai, kai į parką atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 154–159).
Kaltinamasis S. M., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir papildomai apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prisimena savo ankstesnės įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, jie yra teisingi ir jų laikosi. Kaip ir minėjo, dėl neblaivumo tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali, tačiau prisimena, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) parke sėdint pavėsinėje tarp jos ir senyvo amžiaus vyriškio, kaip vėliau sužinojo A. A. Z., kilo konfliktas. Neneigia, kad konflikto metu sudavė jam smūgius į veidą, tačiau kiek smūgių ir kuria ranka smūgius sudavė, prisiminti negali. Jei A. A. Z. nurodė, kad sudavė du smūgius, tai greičiausiai taip ir buvo. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam išaiškintos. Prašo, kad jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė, kadangi sumokėti baudos negalės, nes šiuo metu nedirba ir jokių pajamų neturi (2 t., b. l. 25–28).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. Z. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 14 val. nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkęs, pirkinius susidėjo į maišelį ir ėjo link namų pro D. parką. Su savimi turėjo medinę lazdelę, kuria pasiremia eidamas. Eidamas prisėdo parke ant suoliuko, esančio netoli bažnyčios. Ant suoliuko daugiau niekas nesėdėjo. Matė, kad netoliese, didelėje pavėsinėje, ant suoliukų sėdėjo keturi arba penki jam nepažįstami vidutinio amžiaus vyriškiai. Ar vyriškiai pavėsinėje vartojo alkoholį, jis nematė, kadangi dėl senatvės jo prastas regėjimas. Jam besėdint vienam ant suoliuko, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis. Ar jis buvo neblaivus, nepastebėjo. Jis priėjęs jo paklausė, kas maiše ir griebė už jo pirkinių maišo, kurį laikė už rankenos. Jis pirkinių maišo nepaleido, tempė į savo pusę ir atsistojo nuo suoliuko. Jam atsistojus, vyriškis paleido maišelio su pirkiniais rankeną ir kumščiu smogė jam į veidą. Su kuria ranka smūgį sudavė, neprisimena. Paskui sudavė dar vieną smūgį į veidą – ar su ta pačia ranka, ar kita, taip pat neprisimena. Kiek vyriškis jam smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali, tačiau tikrai ne mažiau kaip du smūgius. Dėl suduotų smūgių jis ant žemės nenugriuvo, tačiau atsisėdo ant suoliuko. Netoliese parke buvusios moterys pamatė, kad vyriškis jį muša ir ėmė šaukti, kad vyriškis baigtų jį mušti, nes iškvies policiją. Tuomet vyriškis nuo jo pasitraukė ir keikdamasis nuėjo atgal į pavėsinę ir atsisėdo prie savo draugų. Jis nei vyriškiui, nei kitiems pavėsinėje sėdėjusiems vyrams su lazda nesudavė, nes net nebuvo prie jų priėjęs. Jis liko sėdėti ant suoliuko ir jautė, kad skauda nosį, bei kairį skruostą. Iš nosies kraujas netekėjo, tačiau sekančią dieną po kaire akimi atsirado didelė kraujosruvą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Jis pareigūnams papasakojo visas aplinkybes, siūlė rašyti pareiškimą, tačiau jis atsisakė. Medikai jį apžiūrėjo, užfiksavo sužalojimus, siūlė vykti į ligoninę apžiūrai, tačiau jis atsisakė. Po šio įvykio jis į medikus daugiau nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl sužalojimo masto nustatymo. Nors jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir buvo sužalotas, tačiau jis pareiškimo teikti nenori, pretenzijų neturi. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau jo neteiks, turtinė ir neturtinė žala jam nepadaryta, jokie jam priklausantys daiktai pavogti nebuvo (1 t., b. l. 118–121).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Š. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 14.30 val. atėjo su dukra D. į (duomenys neskelbtini) parką. Apie 15.37 val. pastebėjo, kad pavėsinėje sėdėjo keturi vyriškiai ir vienas iš jų nugriuvo. Tuo metu šalia jų sėdėjęs senyvo amžiaus žmogus nuo tos kompanijos atsitraukė ir kelis kartus pasakė vyriškiui, kuris vilkėjo ruda odinę striukę „kožą“, kad parvestų savo draugą namo, nes jis nepastovi ant kojų. Tada minėtas asmuo su ruda odine striuke pradėjo rėkti per visą parką ant senyvo amžiaus žmogaus, kad pastarasis neaiškintų. Matė, kad senyvo amžiaus žmogus išsigando ir pakėlė savo lazdą, kuri padeda jam vaikščioti, kad pastarasis prie jo nelystu. Po to, senyvo amžiaus žmogus atsistojo, turbūt norėjo išeiti. Tuomet asmuo su ruda odine striuke priėjo prie senyvo amžiaus žmogaus ir jį pastūmė, bei pradėjo į jį smūgiuoti kumščiu į veido, bei galvos sritį. Kiek matė, trenkė kokius keturis kartus. Vyriškis su ruda odine triuke nuėjo iki savo draugo, kuris sėdėjo kartu su visais pavėsinėje. Po to, minėtas vyriškis su ruda odine striuke grįžo atgal prie senyvo amžiaus žmogaus ir pradėjo smūgiuoti kumščiui į veido bei galvos sritį. Senyvo amžiaus žmogus sėdėjo ant suoliuko ir nieko nedarė. Ji nieko nelaukdama, iš karto kai pamatė pirmus smūgius, iškvietė policijos pareigūnus. Asmuo, kuris mušė senyvo amžiaus žmogų, padarė viešosios tvarkos pažeidimą savo įžūliu elgesiu, piktybiškai mušdamas senyvo amžiaus žmogų, rodė nepagarbą aplinkiniams parko lankytojams bei kitiems aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (1 t., b. l. 7–10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 15.35 val. vaikščiodama (duomenys neskelbtini) parke prie vandens telkinio pastebėjo, kad pavėsinėje ant suoliukų sėdi trys vyrai. Vienas buvo apsivilkęs rudą odinę striukę, kitas mėlynai žalsvą striukę, o dar vienas buvo apsivilkęs juodos spalvos treninginę striukę. Ant suoliuko sėdintiems vyrams galėjo būti apie 45–55 metai. Netoli šių vyrų sėdėjo dar vienas vyriškis, kuriam yra apie 70 metų. Matė, kai senesnis vyras kažką pasakė ant suoliuko sėdintiems vyrams. Vienas iš vyrų, kuris vilkėjo rudą odinę striukę, priėjo prie senolio ir sudavė jam kumščiais apie 3–4 kartus į galvos sritį. Kadangi parke buvo daug žmonių, todėl jis tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi šiame parke lankosi dažnai, ji iš matymo šiuos vyrus žino, nes jie parke vartoja alkoholinius gėrimus jau nebe pirmą kartą, kabinėjasi prie žmonių, taip sukeldami nepagarbą aplinkiniams (1 t., b. l. 14–16).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. A. parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 15 val. vienas ėjo (duomenys neskelbtini) parku. Eidamas pamatė pavėsinėje sėdinčius jam iš matymo pažįstamus asmenis – M., kurio pavardės nežino ir S., kurio pavardės nežino. S. su M. gėrė degtinę, o jis su savimi turėjo atsinešęs trauktinės. Jie visi sėdėdami pavėsinėje vartojo alkoholį. Jis su S. sėdėjo ant vieno suoliuko, o M. vienas sėdėjo ant gretimo suoliuko. Jiems besėdint, prie jų priėjo nepažįstamas senyvo amžiaus vyriškis su lazda ir atsisėdo ant to paties suoliuko, ant kurio sėdėjo M. Prisėdęs prie M jis nieko nekalbėjo, su jais alkoholio nevartojo, tiesiog ramiai sėdėjo. Taip besėdint ir bevartojant alkoholį, M. gerokai apsvaigo, sėdėdamas ėmė svirduliuoti. Tuomet senyvo amžiaus vyriškis pakilo nuo suolelio, atsistojo priešais M. ir ėmė mojuoti lazda. Matė, kad su lazda jis sudavė M. per petį. Dėl ko jis taip elgėsi, nežino. S. pamatęs, kad vyresnio amžiaus vyriškis sudavė M. per petį, priėjo prie to vyriškio ir liepė jam ramintis. Vyriškis atsisėdo ant suoliuko. Tuomet S. dešinės rankos kumščiu smogė jam į veidą. Dėl suduoto smūgio vyresnio amžiaus vyriškis nuo suolelio nenugriuvo, smūgio atgal jam nesudavė. Ar jis ką nors S. sakė, negirdėjo. Jis (P. A.) sušuko S. liautis. Matė, kad S. jam sudavė vieną smūgį į veidą, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių. Vėliau matė, kad senyvo amžiaus vyriškis buvo nugriuvęs ant žemės, tačiau kaip nugriuvo, nematė. Po konflikto su senyvo amžiaus vyriškiu, S. grįžo į pavėsinę. Tačiau netrukus atvyko policijos pareigūnai. Visą šį konfliktą stebėjo kiti parke buvę asmenys, kurie greičiausiai ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu S. vilkėjo tamsią striukę, jei gerai pamena dėvėjo džinsus. Jis (P. A.) dėvėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu ir taip pat buvo su džinsais (1 t., b. l. 109–114).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad S. M. yra jo pažįstamas. 2025 m. kovo 8 d. apie 14.30 val. būdamas išgėręs alkoholio ėjo (duomenys neskelbtini) parku, esančiu (duomenys neskelbtini). Eidamas parku didelėje pavėsinėje prie dirbtinio tvenkinio pamatė sėdinčius tris asmenis – S. M., jo kaimyną A., kurio pavardės nežino, jam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, ir dar vieną asmenį, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jam priėjus, A. ir nepažįstamas vyriškis sėdėjo ant suoliuko, S. stovėjo priešais juos. Jie vis tarpusavyje kalbėjosi, ar vartojo alkoholį, nematė. Jis prisėdo ant gretimo suoliuko, maždaug 5 metrų atstumu nuo A. ir vienas gėrė atsineštą alų. Jam pasirodė, kad visi pavėsinėje buvę vyrai jau buvo gerokai apsvaigę, tačiau A. buvo girčiausiais. A. pažįsta senai ir žino, kad neblaivus jis būna agresyvus. Jei gerai prisimena, tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, nes A. ėmė jam priekaištauti, kad jis atėjo ir atsisėdo. Ką jis jam atsakė, neprisimena. Matė, kad A. su savimi turėjo medinę lazdą, kurią buvo pasidėjęs ant suoliuko. Tačiau neprisimena, kad A. būtų su lazda prieš jį mojavęs, ar jam su lazda būtų sudavęs. Matė, kad A. su savimi turėjo baltą plastikinį maišelį, kuriame buvo butelis degtinės ir alus. Maišelį buvo pasidėjęs ant suoliuko. S. ėmė jį užstoti – A. pasakė, kad jis atstotų nuo jo ir nesikabinėtų prie žmonių. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. Kas vėliau vyko, jis neprisimena, kadangi gerdamas alų dar labiau apsvaigo. Jis nematė, ar S. smurtavo prieš A., ar sudavė jam smūgius. Ar tuo metu parke buvo kitų asmenų, neprisimena. Neprisimena, ar jiems parke buvę asmenys ką nors sakė, ar jiems šaukė. Prisimena tik tai, kad vėliau atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 172–177).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parke. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 35–37);
2025 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio nustatyta, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) parke, prie vandens telkinio netoli esančios bažnyčios, vienas iš vyrų – S. M., kuris buvo apsivilkęs rudą odinę striukę, priėjo prie parke esančio senolio A. A. Z. ir matant daugeliui žmonių, tyčia rankomis apie 3–4 kartus sudavė A. A. Z. į galvos sritį. Kadangi parke buvo daug žmonių, todėl jis vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 38–41);
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, iš kurio nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios pareigūnus pasitiko vienas iš parke buvusių žmonių, kuris paaiškino, jog keli vyrai prisikabino prie senolio ir pradėjo kumščiais jį mušti į veido sritį. Vyriškis nurodė konkrečią konflikto vietą, kurioje pastebėjo ant suoliuko sėdinčius vyriškius. Vienas iš jų buvo apsirengęs rudos spalvos striukę, kuris, pasak parke buvusių ir mačiusių situaciją žmonių, rankomis mušė senolį į veido sritį. Pabendravus su nurodytu vyriškiu (kaip vėliau nusistatyta, tai buvo S. M.) šis atsakė, jog nieko nemušė ir ramiai sėdėjo su draugais parke ant suoliuko. S. M. iš burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810 Nr. ARFM-0402“, jam nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Šalia jo sėdėję vyrai P. A.ir M. K. taip pat atsakė, jog čia nieko neįvyko ir jie ramiai visą laiką sėdėjo. Netoli jų ant kito suoliuko buvo liudytojų nurodytas senolis, ant kurio veido buvo matomi sumušimai ir nubrozdinimai. Senolis (kaip vėliau paaiškėjo A. A. Z.) teigė, jog jį užsipuolė vyras su ruda striuke ir kumščiais pradėjo jį trankyti į veido sritį, tačiau jis jokių pretenzijų jam neturi ir pareiškimą dėl tokių S. M. veiksmų rašyti atsisakė. Kadangi ant senolio veido buvo matomi akivaizdūs sužalojimai, todėl pastarajam buvo iškviesta grietoji medicinos pagalba, tačiau A. A. Z. vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Visą įvykį matė L. K. ir M. Š., kurios buvo apklaustos (1 t., b. l. 52–53);
2025 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo atlikta garso įrašo – skambučio, gauto 2025 m. kovo 8 d. 15.37 val. bendruoju pagalbos telefonu 112, apžiūra. Skambinanti moteris sako: „laba diena, noriu pranešti, kad (duomenys neskelbtini) parke čia vyksta muštynės tarp alkoholikų kažkokių“. Operatorė klausia: „kiek asmenų ten mušasi?“. Skambinanti moteris atsako: „du“. Operatorė klausia: „ar jų rankose nematyti ginklų, ar reikalingi medikai“. Skambinanti moteris sako: „ne gal, bet žinokit rėkauja jie ten..“ (1 t., b. l. 102–104);
2025 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) parko, esančio (duomenys neskelbtini), du vaizdo kamerų įrašai, kurie 2025 m. kovo 20 d. gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų stebėtojų. Vaizdo įraše pavadinimu „92 (duomenys neskelbtini) parkas (naktinė)_20250308_150000.avi“, kurio trukmė 1 val., matoma, kaip už tvenkinio stovi pavėsinė – eilė suoliukų su stogu. Matoma, kad ant suoliuko sėdi asmenys, tačiau kiek asmenų ir kaip atrodo, kuo jie vilki, dėl prastos vaizdo kokybės ir nuo stogo krentančio šešėlio nesimato. Įrašo 34 min. matoma, kad parko taku iš kairės pusės į pavėsinę įeina žmogus, vilkintis tamsios spalvos drabužius, kairėje rankoje nešantis baltą krepšį, ar su savimi turi lazdą, nesimato. Įėjęs į pavėsinę eina arčiau asmenų, jau sėdinčių pavėsinėje ir prisėda ant suoliuko ties viduriu. Kas vyksta pavėsinėje nesimato, tačiau įrašo 37 min. matoma, kad asmenys buvę pavėsinėje atsistoja, kažkuris iš asmenų judina baltą krepšį, tačiau dėl prastos vaizdo įrašo kokybės ir tolimo vaizdo įžiūrėti nėra galimybės. Įrašo 38 min. asmenys vėl sėdi ramiai, vienas iš jų šiek atsitraukęs link suoliuko krašto. Įrašo 39 min. vienas asmuo nuo suoliuko atsistoja, vaikšto pavėsinėje. Įrašo 43 min. asmuo, laikantis baltą krepšį atsistoja, matosi nuo jo nueinantis kitas asmuo. Asmuo laikantis baltą krepšį vėl atsisėda ant suoliuko. Įrašo 47 min. su švyturėliais atvyksta policijos pareigūnų automobilis, privažiuoja prie pavėsinės (1 t., b. l. 178–180);
2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo daromi 2025 m. kovo 8 d. apie 15.48 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnams reaguojant į tiriamą įvykį. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250308-154818UTC+0200.mp4“ matoma, kaip policijos pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio prieina prie asmenų, sėdinčių ant suolelio – tyrimo metu nustatyta, kai tai M. K., S. M. ir P. A.. Tarp M. K. ir P. A. sėdi S. M., vilkintis tamsiai rudos spalvos striukę, dėvi džinsus, ant galvos kepurė su snapeliu. Toliau nuo jų, ant gretimo suoliuko sėdi A. A. Z., rankoje laiko medinę lazdą, ant suoliuko šalia pasidėjęs baltą plastikinį maišelį. Pareigūnai priėję prie vyriškių sako, kad žmonės skundžiasi jų elgesiu. Fone girdisi, kai moteris sako: „kelis kartus kumščiu trenkė į veidą“. Pareigūnas prieina prie A. A. Z. ir klausia: „pretenzijų turėsite jiems?“. A. A. Z. gūžteli pečiais, sako: „ką padarysi“. Prie pareigūno prieina vyriškis, jo veido nesimato, ir ranka parodo į S. M. sakydamas: „tas su ruda“, paskui parodo į A. A. Z. ir sako: „su juo“. Fone girdisi, kaip moteris sako: „čia buvo taip, kad pasakė šitas diedukas, kad tą su žalia striuke vesk namo ir tas pradėjo pult, kad tu čia toks ir anoks ir pradėjo kumščiuoti“. P. A. sako: „nieko čia taip nebuvo“. A. A. Z. sako: „nu kaip nebuvo“. Įraše matyti, kad paraudęs A. A. Z. kairysis skruostas, pareigūnui jis duoda savo dokumentą. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250308-154844UTC+0200-1.mp4“ matoma, kaip pareigūnai prieina prie parke sėdinčių dviejų moterų ir klausia, ar buvo čia muštynės. Viena iš moterų sako: „vieną čia žmogelį tą tas su barzda kur sėdi“. Pareigūnas klausia: „kurį čia mušė ir kas labiausiai mušė, kuris mušė?“. Moteris sako: „tas ruda odine striuke“. A. A. Z. sako: „nu buvau atsisėdęs čia, ateina ir duoda“. Pareigūnas pastebi, kad iš ausies bėga kraujas. P. A. rodo į A. A. Z. sako: „paklausykit manęs, jisai pats prisiprašė“. Matosi A. A. Z. paraudęs kairysis skruostas. Pareigūnas kviečia medikus, sako, kad „žmogui 82-iejų metų reikalinga medikų apžiūra, nes iš ausies bėga kraujas, neaišku dėl ko“ (1 t., b. l. 183–185);
2025 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad A. A. Z. konstatuotas kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka/kumštis ar panašiai. Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laikotarpiu, t. y. 2025 m. kovo 8 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo metu A. A. Z. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 95–96).
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prisipažino viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be priežasties, ne mažiau, kaip du kartus ranka sudavęs nukentėjusiajam A. A. Z. į veidą. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, liudytojos M. Š. ir L. K. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinusios ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog matė (duomenys neskelbtini) parke sėdinčius vyrus, matė, kaip nukentėjusysis kažką pasakė, ir po kiek laiko kaltinamasis pradėjo rėkti ir pradėjo nukentėjusiajam rankomis smūgiuoti į veido, galvos sritį. Liudytoja M. Š. tik pamačiusi pirmus smūgius, nieko nelaukdama iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas P. A. patvirtino, jog kaltinamasis dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą ir sušuko kaltinamajam S. M. liautis. Kaltinamojo atlikti veiksmai – smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai yra įžūlus elgesys, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2025 m. kovo 8 d. apie 15.35 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje šūkavo, bei elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties tyčia ranka mažiausiai du kartus sudavė A. A. Z. į galvą, padarydamas jam kairio skruosto sumušimą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam S. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 7 mėnesius nuo pradėjimo atlikinėti bausmę dienos neatlygintinai išdirbti 84 valandas per mėnesį, išdirbant ne mažiau 12 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančiais medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant per 7 mėnesius nuo pradėjimo atlikinėti bausmę dienos neatlygintinai išdirbti 84 valandas per mėnesį, išdirbant ne mažiau 12 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždrausti viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančiais medžiagas.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 37–42), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajam S. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, siekiant sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (1 t., b. l. 81–82), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 86–88), įrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje (1 t., b. l. 186–187), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 193–194), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimo susijusi bausmė. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė, kadangi, teismo vertinimu, ji nepasieks bausmei keliamų tikslų. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis įpareigotinas per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 84 (aštuoniasdešimt keturias) valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 12 (dvylika) valandų per mėnesį ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. M. per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 84 (aštuoniasdešimt keturias) valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 12 (dvylika) valandų per mėnesį ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160–167), paliktina galioti teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. M. per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 84 (aštuoniasdešimt keturias) valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 12 (dvylika) valandų per mėnesį ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. M. per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 84 (aštuoniasdešimt keturias) valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau nei 12 (dvylika) valandų per mėnesį ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
S. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.