- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- eI3-1871-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02536-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui M. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. skundu, kurio dalis buvo priimta 2024-05-31 teismo nutartimi, prašo panaikinti 2024-04-26 Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. PN-294 (toliau – ir Nurodymas).
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė 2024-04-25 atliko neplaninį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir 2024-04-25 parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-213. Žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų t. y. valstybinėje žemėje įrengta tvora, kuri uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį (savavališkai užimtas ir naudojamas apie 254 kv. m. valstybinės žemės plotas). Šiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos. Už šiuos žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
Pareiškėja nesutinka su minėtais aktais ir privalomaisiais nurodymais ir jiems prieštarauja, kadangi jie yra nepagrįsti. Nurodo, jog žemės sklype, esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nustatyti 1998-10-30 (pridedamas nekilnojamojo turto išrašas). Iš pridedamų dokumentų matyti, kad tiek tvora, tiek namas yra pastatyti teisėtai ir buvo statomi Pareiškėjai priklausančio sklypo ribose, neperžengiant ribų, t. y. valstybinės žemės ribų.
Pareiškėjai nėra suprantama, kodėl Skundžiamuose dokumentuose nurodyta, jog „Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų nustatytų ribų, t. y. valstybinėje žemėje įrengta tvora, kuri uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį“. Nurodo, jog tvora yra įregistruota pagal visus teisės aktus, todėl negali būti laikoma, kad ji yra neteisėtas statinys, ar tuo labiau, kad Pareiškėja nesilaikė teritorijų planavimo dokumentų, tariamai tvorą pastatydama valstybinėje žemėje.
Pareiškėja nurodo, kad pateikia į bylą, šiandien turimus įrodymus, kadastro duomenis, iš kurių matyti, kad tvora, kurią dabar prašoma nugriauti, stovėjo jau nuo 1964 metų pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, t. y. jos žemės sklypo ribose.
Pareiškėja nurodo, kad susipažinusi su atsakovės pateiktais dokumentais, pastebėjo, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos, yra nubrėžtos netinkamai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nenurodo jokio teisinio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog nesigilino į dokumentus, susijusius su pareiškėjos žemės sklypu bei jo ribų nustatymu. Iš to seka, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjos tvora yra valstybinėje žemėje ir, kad pareiškėja užima beveik 254 kv. m. valstybinės žemės, nors iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjos tvora nekito jau nuo 1964 m.
Skunde nurodoma, kad papildomi kadastriniai matavimai atlikti 1998-10-30, kuriuose taip pat neužfiksuoti kiti duomenys ir kitokia pareiškėjos žemės sklypo riba, nei ji buvo nuo pat pradžių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad pagal atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių schemą, pareiškėjos žemės sklypo ribos neatitinka faktinių ribų, t. y. atsakovė nepagrįstai, ar kiti į bylą traukiami tretieji asmenys, pakeitė pareiškėjos žemės sklypo ribas, t. y. jas nubraižė ne taip, kokia yra pareiškėjos nuosavybė.
Pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl dabar, turint teisėtai stovinčius statinius, pagal sklypo ribas, kurios akivaizdžiai šiai dienai yra pakeistos, kyla teisinės pasekmės, t. y. ji skundžiamų aktų pagrindų yra verčiama nugriauti tai, ką yra pastačiusi teisėtu pagrindu, savo pačios žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja nesilaikė skundžiamuose dokumentuose nurodytų teisės aktų. Priešingai, nėra nurodyta, kad pareiškėjai teisėtai statant statinius, tuo metu ji būtų pažeidusi kokius nors teisės aktus, ar tuo labiau, kad būtų peržengusi valstybinės žemės sklypo ribas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ji nėra matininkė ir negali atsakyti dėl kitų institucijų blogai atliktų, jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinių matavimų, ko pasėkoje atsakovas nurodo, jog pareiškėja nesilaikė teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėja mano, kad kai buvo statoma tvora, ji ją statė jai priklausančio žemės sklypo ribose. Kai šalia pareiškėjos žemės sklypo buvo nustatinėjamas servitutas, pareiškėjos žemės sklypo ribos „pasikeitė“. Tačiau tuo metu pareiškėja neįvertino, kad tai gali turėti kokios nors teisinės reikšmės. Visgi, šiandien pareiškėjai gavus pretenzijas iš atsakovo, pareiškėja siekia įrodyti, kad pareiškėjai priklausantys statiniai ginčo žemės sklype yra teisėti ir stovi jai priklausančio sklypo ribose. Todėl pareiškėja neprivalo griauti jai priklausančios tvoros bei atsižvelgti į privalomą nurodymą pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą.
Pareiškėja nurodo, jog ji šiai dienai sieks susitvarkyti ir atstatyti ar kitu būdu susigrąžinti jai priklausančio sklypo ribas.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pareiškėja J. P. nuosavybės teise valdo 0,0800 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).
Atsakovė akcentuoja, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad „<...> susipažinusi su atsakovo pateiktais dokumentais, pastebėjo, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos, yra nubrėžtos netinkamai. Ji yra senyvo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo ir tik pasikreipus į teisininką, suprato, kad atsakovas netinkamai žymi jai priklausančio žemės sklypo ribas“, kad „<...> pagal atsakovo pateiktą faktinių aplinkybių schemą, pareiškėjos žemės sklypo ribos neatitinka faktinių ribų, t. y. atsakovas nepagrįstai, ar kiti į bylą traukiami tretieji asmenys, pakeitė pareiškėjos žemės sklypo ribas, t. y. jas nubraižė ne taip, kokia yra pareiškėjos nuosavybė“.
Atsakovė pažymi, kad žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kurio kadastro duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje yra Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Byloje pateiktas personalinės V. R. firmos parengtas Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas taip pat patvirtina, jog Žemės sklypo ribos 2003-10-17 buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymima ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Be to, 2002-07-04 Žemės sklypų ribų paženklinimo aktas patvirtina, jog Žemės sklypo ribos paženklintos pastoviais riboženkliais (1-2-3-4), taip pat jog Žemės sklypo paženklinime dalyvavo pareiškėja J. P..
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl sklypo ribų neteisingo žymėjimo bei jų pakeitimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė akcentuoja, jog Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje pareiškėjos J. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, su kuriomis pareiškėja J. P. susipažino ir sutiko pasirašydama tiek Žemės sklypo plane, tiek 2002-07-04 Žemės sklypų ribų paženklinimo akte.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, jog iš pridedamų dokumentų matyti, kad tiek tvora, tiek namas yra pastatyti teisėtai ir buvo statomi pareiškėjai priklausančio sklypo ribose, o tvora nekito jau nuo 1964 m., kad papildomi kadastriniai matavimai atlikti 1998-10-30, kuriuose taip pat neužfiksuoti kiti duomenys ir kitokia pareiškėjos žemės sklypo riba, nei ji buvo nuo pat pradžių.
Atsakovė akcentuoja, jog byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2003-10-17 (įregistravimo pagrindas – 2003-10-02 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 01-2189). Duomenų apie tai, jog pareiškėja J. P. būtų nesutikusi su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo ribomis ar kitais kadastro duomenimis, būtų ginčijusi 2003-10-02 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-2189, byloje nėra. Taigi, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 2024-04-23 atlikto Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustačiusi žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, pareiškėjai J. P. 2024-04-26 Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-294 surašė pagrįstai, teisėtai ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2024-01-01 pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei 36 straipsnį žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Inspekcija, todėl ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Inspekcija privalo vykdyti žemės naudojimo priežiūrą. Tai reiškia, kad Inspekcija turėjo teisę ne tik konstatuoti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, bet ir reikalauti pašalinti laisvoje valstybinėje žemėje neteisėtai (savavališkai) pastatytus statinius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-01-10 nutarimo Nr. 32 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ pagrindu buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduodamų valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotų valstybinės žemės plotų sąrašas, o 2024-01-25 pasirašyti Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės žemės sklypų (plotų) perdavimo–priėmimo aktai Nr. A54-5170/24(2.14.1.36E-ŽEM) ir Nr. 2MŽP-7-(15.2.33 E.). Vilniaus miesto savivaldybei be kitų žemės sklypų buvo perduoti patikėjimo teise valdyti greta Žemės sklypo esanti nesuformuota valstybinė žemė.
Žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų bei naudoti žemės sklypus pagal nustatytas ribas. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę.
Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus mano, kad surašydama Privalomąjį nurodymą, Inspekcija, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtas žemės užėmimas bus pašalintas per kiek įmanomą trumpesnį terminą ir tokiu būdu bus apgintas viešasis interesas, todėl kompetentingos institucijos surašytas ginčijamas Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, Inspekcijai tinkamai atliekant jai įstatymu pavestas funkcijas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) prašo pareiškėjos skundo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais
Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024-02-22 Savivaldybė gavo Pranešimą dėl galimai nelegaliai aptvertos valstybinės žemės už sklypo ribos (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 str. 4 d. 1 p. Statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė 2024-03-12 raštu Nr. A51-36195/24(3.3.2.26EENE) „Dėl galimai nelegaliai aptvertos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“ persiuntė Pranešimą Statybų inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją.
2024-04-26 Savivaldybė gavo Statybų inspekcijos raštą Nr. 2D-8715 „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“, kuriuo informavo, jog 2024-04-23 buvo atliktas Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimas ir 2024-04-24 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA-213. Statybų inspekcija nurodė, kad žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. valstybinėje žemėje įrengta tvora, kuri uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalis. Šiais veiksmais pažeistos Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3 d. 3 p. nuostatos.
Savivaldybė pažymi, kad vadovaujantis Statybų įstatymo 3 str. 2 d., tvora gali būti statoma žemės sklype, kurį statytojas valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Reglamento 50 p. „Statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka“.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2024-04-26 Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. PN-294 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjai J. P. dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas 2003-10-17, jo įregistravimo pagrindas – 2003-10-02 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 01-2189.
Pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane užfiksuota, kad Žemės sklypo ribas žymi 4 riboženkliai 1-2-3-4, o plane esanti žyma patvirtina, jog Žemės sklypo ribos 2003-10-17 pažymėtos Kadastro žemėlapyje (toliau – Žemės sklypo Planas). Pareiškėja J. P. pasirašė Žemės sklypo planą.
2002-07-04 Žemės sklypų ribų paženklinimo aktas patvirtina, jog Žemės sklypo ribos paženklintos pastoviais riboženkliais (1-2-3-4), taip pat patvirtina, jog Žemės sklypo paženklinime dalyvavo pareiškėja J. P., kuri pasirašė aktą (toliau – Ribų paženklinimo aktas).
Dėl Nurodymo teisėtumo
Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, o viena iš jų - savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas).
Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Taigi, pareiškėja savo Žemės sklypu naudotis privalo taip, kad nebūtų pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisės ir įstatymų saugomi interesai, negali turėti statinių už savo Žemės sklypo ribų, negali užimti žemės, esančios už Žemės sklypo ribų.
Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akto priede - Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje - užfiksuota, kad su pareiškėjos Žemės sklypu besiribojanti tvora stovi už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ir uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį. Nors pareiškėja teigia, kad Patikrinimo akto priede - Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje - jai priklausančio Žemės sklypo ribos yra nubrėžtos netinkamai, tačiau teismas konstatuoja, jog toks argumentas yra nepagrįstas.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto kadastro objektas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomus žemės sklypų kadastro duomenis, tarp kurių yra ir žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 p.).
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis yra Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais.
Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo Planas yra parengtas 2002-07-23, su Vilniaus apskrities viršininko administracija suderintas 2002-09-25, su Vilniaus miesto savivaldybe suderintas 2002-09-20, yra pasirašytas pačios pareiškėjos 2002-07-20 ir jame yra antspaudas, patvirtinantis, kad 2003-10-17 sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Be to, 2002-07-04 Žemės sklypų ribų paženklinimo aktas patvirtina, jog Žemės sklypo ribos buvo paženklintos pastoviais riboženkliais (1-2-3-4), o Žemės sklypo ribų paženklinime dalyvavo pati pareiškėja, kuri šį aktą pasirašė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Teismas pažymi, kad Patikrinimo akto priede - Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje - pareiškėjos Žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo 2003-10-17 pagal Žemės sklypo Planą, su kuriuo pareiškėja sutiko, ir kuris parengtas pagal Ribų paženklinimo aktą, su kuriuo pareiškėja taip pat sutiko. Žemės sklypas suformuotas 2003-10-02 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 01-2189 ir Nekilnojamo turto registre įregistruotas 2003-10-17, t. y. po to, kai jo ribos buvo pažymėtos Kadastro žemėlapyje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Žemės sklypo ribos Patikrinimo akto priede - Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje - pažymėtos teisingai, pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas, ir jos patvirtina, kad pareiškėjos tvora yra už šiaurinės Žemės sklypo ribos.
Tai, kad tvora yra už Žemės sklypo šiaurinės ribos, žymimos riboženkliais 1 - 2, buvo užfiksuota atliekant kadastrinius matavimus dar 2002 metais ir patvirtinus Žemės sklypo Planą, kurį pasirašė ir pareiškėja, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad tvora stovi jau nuo 1964 metų jai priklausančiame žemės sklype, kad papildomi kadastriniai matavimai atlikti 1998-10-30 ir juose neužfiksuoti kiti duomenys ir kitokia pareiškėjos žemės sklypo riba, nei ji buvo nuo pat pradžių, nepaneigia nurodytų Žemės sklypo suformavimo dokumentų ir juose nustatytų Žemės sklypo ribų.
Pažymėtina, kad Žemės sklypas suformuotas ir Kadastro žemėlapyje pažymėtas bei Nekilnojamo turto registre įregistruotas tik 2003-10-17, remiantis 2003-10-02 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 01-2189, kuriais ir vadovaujasi Inspekcija, nustatydama Žemės sklypo ribas. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokio kitokio Žemės sklypo plano, kuris patvirtintų kitokias Žemės sklypo ribas, buvusias statant tvorą 1964 m., ir buvusias nustatant tvoros kadastro duomenis 1998-10-30. Pareiškėjos minimi 1998-10-30 kadastro duomenys yra ne Žemės sklypo, o gyvenamojo namo ir tvoros kadastro duomenys, kurie Žemės sklypo ribų neapibrėžia. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad tvora yra jos Žemės sklype, tik jo ribas Inspekcija žymi neteisingai, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti Nurodymą.
Teismas pažymi, kad pareiškėja iš esmės pati pripažįsta faktinę situaciją, jog tvora yra už Kadastro žemėlapyje įregistruotų ir Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose užfiksuotų Žemės sklypo ribų, tik teigia, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti blogai ir dėl to Žemės sklypo ribos „pasikeitė“. Tačiau, viena vertus, Inspekcija Žemės sklypo ribas nustatė remiantis galiojančiais jo suformavimo dokumentais ir vadovaudamasi Kadastro žemėlapyje įregistruotomis jo ribomis, kita vertus, Inspekcija kadastrinių matavimų neatliko, jų nederino ir netvirtino, nes tai nėra Inspekcijos kompetencija. Tai reiškia, kad pareiškėjos argumentai ir pretenzijos dėl neteisingai, jos manymu, nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų (ribų) yra skirti ne Inspekcijai, kurios surašytą Nurodymą pareiškėja ginčija, o Apskrities viršininko administracijai, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra NŽT, kuri patvirtino Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl skundo argumentai dėl neteisingai „pakeistų“ Žemės sklypo ribų neturi įtakos Nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, kol Žemės sklypo ribos yra tokios, kokios įregistruotos Kadastro žemėlapyje pagal galiojantį Žemės sklypo Planą.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde pati nurodo, jog ji sieks susitvarkyti ir atstatyti ar kitu būdu susigrąžinti jai priklausančio sklypo ribas, tačiau kol tai nėra padaryta, t. y. kol Žemės sklypo ribos nėra pakeistos ir įregistruotos Kadastro žemėlapyje pagal kitus kadastrinius matavimus, Nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pagal dabartinę faktinę padėtį pareiškėjos tvora yra už Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, į kurią pareiškėja neturi teisių. Tokiu būdu pareiškėjos tvora pažeidžia gretimo žemės sklypo - valstybinės žemės - savininkės Lietuvos valstybės ir šios žemės patikėtinės Vilniaus miesto savivaldybės teises ir įstatymų saugomus interesus. Atitinkamai, pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą, žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Teismas pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktą, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai privalo šiame įstatyme nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus, todėl esamoje situacijoje, kai pareiškėjos tvora yra už jos Žemės sklypo ribų ir uždaru kontūru užima valstybinę žemę, į kurią niekas kitas negali patekti, Inspekcija neturi diskrecijos teisės nereaguoti į valstybinės žemės naudojimo pažeidimą, todėl Nurodymą surašyti privalėjo ir tą padarė pagrįstai bei teisėtai.
Taip pat atkeiptinas dėmesys, kad Nurodyme yra suformuluotas alternatyvus reikalavimas pareiškėjai - „pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą“. Todėl pareiškėja, teigianti, kad siekia išsaugoti dar 1964 m. statytą tvorą, šio tikslo gali siekti ne tik siekdama panaikinti Nurodymą, bet ir įteisindama valstybinės žemės naudojimą.
Pareiškėja skunde pati nurodo, jog ji sieks susitvarkyti ir atstatyti ar kitu būdu susigrąžinti jai priklausančio Žemės sklypo ribas, tačiau toks siekis nėra pagrindas naikinti Nurodymą. Teismas konstatuoja, kad kol galiojantys Žemės sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti tol valstybinės žemės naudojimo pažeidimas egzistuoja, todėl Nurodymas šį pažeidimą pašalinti yra teisėtas bei pagrįstas ir negali būti naikinamas. Tik tuo atveju, jeigu Žemės sklypo kadastro duomenys būtų pakeisti ir Kadastro žemėlapyje įregistruotos jo ribos sutaptų su tvora arba pareiškėja įgytų teisę į besiribojantį valstybinės žemės plotą, kurį užima tvora, Nurodymas galėtų būti laikomas įvykdytu jame nurodytu alternatyviu būdu, t. y. įteisinus valstybinės žemės naudojimą. Iki to laiko Nurodymas turi būti vykdomas kaip pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti pagrįstą ir teisėtą Nurodymą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi teisinio pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
Atsižvelgiant į bylos baigtį pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. P. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.