Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2017-12-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-2534-733/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
2YT-2534-733/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02046-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pareiškėjas
O. L.
Suinteresuotas asmuo
E. L., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2534-733/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02046-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą – butą ir 14/100 dalių butui priklausančio ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėjusi šį turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad po tėvo mirties priėmė jo palikimą, tėvo turtą valdo, naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius. Tvirtina, kad suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė, juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys E. L. ir V. B. atsiliepimais į pareiškimą sutinka su juo, nurodo, kad po tėvo mirties jo turtą valdo, prižiūri, moka mokesčius dukra O. L., jos nepretenduoja į V. B. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t.y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B. (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo sutuoktinė O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10, 11, 37). Po V. B. mirties dukra O. L. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. jį prižiūri, moka mokesčius už jį, naudojasi turtu.

Notarės pažymose patvirtino, kad po V. B. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 40-42).

Pareiškėjos O. L. ir mirusiojo V. B. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateiktomis gimimo ir santuokos liudijimų kopijomis (b. l. 9, 29, 32).

Atsižvelgiant į tai, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po tėvo mirties palikimą – butą ir 14/100 dalių butui priklausančio ūkinio pastato priėmė faktiniu valdymu, ir byloje nėra duomenų apie paveldimo turto sudėtį, o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė visą tėvo palikimą, todėl jos prašymas tenkintinas iš dalies (nenurodant konkretaus paveldimo turto, nes jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras) ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po V. B. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėja O. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis