- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-676-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00024-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimo K. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir už nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams bei transporto priemonės – automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt) eurų išieškojimu; už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda ir transporto priemonės – automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt) eurų išieškojimas; už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje jam paskirta 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda ir transporto priemonės – automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt) eurų išieškojimas; už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bauda; už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, K. S. paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir transporto priemonės – automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt) eurų išieškojimas.
2. Administracinė nuobauda K. S. paskirta už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 promilių girtumas, kai teisė vairuoti yra atimta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į 4 stovinčius automobilius „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atsitrenkė į metalinį ženklą, rodantį vandentiekį, bei stovintis automobilis nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į metalinę laikiną tvorą. Eismo įvykio metu sugadinti 5 automobiliai, metalinis ženklas, rodantis vandentiekį, ir apgadinta metalinės laikinos tvoros 2 segmentai po 3 metrus ilgio. Padaryta žala viršija 15 MGL dydį. Nesant nukentėjusiųjų asmenų įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino, tačiau buvo sulaikytas. Vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir nepadraustą privalomuoju draudimu. Vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, po kurio nepraėjo vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 222, 226 punkto reikalavimus.
3. Kauno apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad K. S. teiginius, jog jis nevairavo automobilio, kad vairavo kitas asmuo, paneigia liudytojų V. Š., L. B., S. K. parodymai, kuriuos teismas pripažino patikimais, logiškais nuosekliais, papildančiais vieni kitus, o liudytojų V. R., L. M., M. K. parodymus atmetė kaip nepatikimus, kadangi šie liudytojai atsirado tik po metų, jų parodymai prieštaringi, nelogiški. L. M. neva pirko automobilį dėl dalių, parsivarė iš Anglijos, tačiau, kažkodėl juo po eismo įvykio nesirūpino, į teismo posėdį pakviečiamas pačio K. S. tik po metų, galų gale automobilį neva leido vairuoti asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, nesitaria dėl automobilio apgadinimo, policijai apie įvykį nepraneša, automobilio dokumentų neturi ir pan.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą dėl visų administracinių nusižengimų nutraukti, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šių administracinių nusižengimų padarymo.
4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų vairavęs automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlęs eismo įvykį, taip pat patvirtinančių kokį nors jo ir minėto automobilio ryšį, kad jis turėjo galimybę šiuo automobiliu naudotis. Teigiama, kad automobilį vairavęs asmuo autoįvykio metu galėjo patirti krūtinės ląstos sužalojimų, o apeliantas tokių sužalojimų nepatyrė. Nei teismas, nei policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų patikrinti šioje byloje apklaustų asmenų sveikatos būklės ir nustatyti, kas realiai vairavo transporto priemonę.
4.2. Apeliaciniame skunde dėstomi K. S. paaiškinimai, teigiama, kad juos patvirtina liudytojo L. R., su kuriuo jis kartu buvo, o po to važiavo automobiliu, parodymai, taip pat liudytojų V. R., L. M. ir M. K. parodymai. M. K. prisipažino vairavęs automobilį, nenustatyta, kodėl jis galėtų save apkalbėti. Šių asmenų parodymus teismas nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus.
4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas L. M. patvirtino automobilį pirkęs Anglijoje už 700 eurų. Teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Be to, byloje yra E. B. paaiškinimas, kad minėtas automobilis priklauso jam nuosavybės teise. Jis buvo palikęs šį automobilį Anglijoje pažįstamai I. K. ir vėliau negalėjo jo atgauti. Nagrinėjant bylą visiškai neskirta dėmesio patikrinti, kaip automobilis atsidūrė Lietuvoje. Visi tai, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad L. M. yra teisėtas automobilio „BMW 530D“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Pastarasis disponavo šiuo automobiliu, dėl ko jam ir yra žinoma, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. K. S. tvirtina, kad neturi jokio ryšio su eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu. Prieš įvykį nebuvo išvykęs į užsienį ir automobilio įgyti negalėjo. Visa tai, anot apelianto, paneigia teismo išvadą, kad L. M. parodymai yra abejotini. Kadangi L. M. parodymai patvirtinti rašytiniais įrodymais, jais netikėti nebuvo jokio pagrindo.
4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo abejoti ir M. K., su kuriuo K. S. nėra pažįstamas, parodymais. Apeliantas nurodo, kad su minėtu liudytoju pažįstamas buvo tik L. M.. M. K. niekieno neverčiamas atvyko į teismą ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jis paliudijo, kad automobilį vairavo L. M. prašymu, kadangi pastarasis to negalėjo daryti dėl pavartoto alkoholio. Nors L. M. ir M. K. paliudijo teisme praėjus metams laiko po autoįvykio, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs ir nekelia abejonių. Tai, kad nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas yra policijos pareigūnų darbo brokas, kadangi jie neišnaudojo savo galimybių surasti ir apklausti šiuos asmenis.
4.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojo V. R. parodymus. Tvirtinama, kad šis matė autoįvykį ir taip, kaip du automobilio priekyje sėdėję asmenys pasišalino iš įvykio vietos, o kiti, tarp kurių buvo ir K. S., buvo sulaikyti.
4.6. Apeliaciniame skunde kritikuojant liudytojos V. Š. parodymus, teigiama, kad nelogiška, jog apeliantas prieš sulaikymą ėjo ramiai, o ne bandė bėgti, kaip kiti du vaikinai. V. Š. negalėjo nurodyti, kaip buvo apsirengę pabėgę vaikinai. Ji niekuomet neparodė mačiusi vairuotojo veido bruožus ar galinti jį atpažinti. Jis jai ir nebuvo rodomas atpažinti. Ją ir įvykio vietą skyrė nemenkas atstumas, todėl visiškai realu, kad liudytoja galėjo apsirikti, o dėl visų paminėtų nenuoseklumų, jos parodymai nelaikytini patikimais. Be to, ji buvo apklausta praėjus pusės metų laikotarpiui po eismo įvykio. Tyrimo metu nebuvo imtasi jokių veiksmų siekiant patikrinti jos galimybę iš savo buto matyti visą autoįvykį bei iš automobilio po autoįvykio lipančius asmenis, jų lipimo iš automobilio tvarką, juolab prisiminti šias detales praėjus ilgam laiko tarpui. Jokių kitų objektyvių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų tyrimo metu nebuvo surinkta. Autoįvykio vieta buvo filmuojama, tačiau į medžiagą pateiktas tik policijos pareigūno paaiškinimas, kad jam pabendravus su namo, ant kurio įrengta kamera atstovu, pastarasis paaiškino, kad kamera nesiekia autoįvykio vietos. Tai patvirtina, kad tyrimą atlikę pareigūnai elgėsi pakankamai nerūpestingai ir net neįsitikino asmens paaiškinimo tikrumu. Liudytojai L. B. ir S. K. neparodė matę vairuotoją ir kaip jis buvo apsirengęs. S. K. parodė, kad vienas iš sulaikytųjų buvo su baltais marškinėliais, tačiau neparodė, kad būtent jis vairavo. Liudytoja L. B. net neapklausta teisme, todėl jos paaiškinimu negalima remtis priimant nutarimą. Be to, jos paaiškinime policijai nurodyta, kad ji negali pasakyti, kuris iš sulaikytųjų vaikinų vairavo automobilį. Daugiau nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį. Esant tokiai situacijai, tiriant įvykį turėjo būti surinkti biologiniai ir kiti pėdsakai, mikrodalelės siekiant pašalinti kilusias abejones dėl to, kas vairavo automobilį. Jų nepašalinus, konstatuotina, kad visos abejonės turi būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, juolab byloje yra pakankamai duomenų, kas padarė jam inkriminuotas veikas.
4.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po šio autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo automobilio pagrobimo, tačiau ir jo metu nebuvo imtasi jokių veiksmų siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad paėmus iš automobilio pirštų atspaudus, biologinius pėdsakus, būtų nustatyta, kad jo pirštų atspaudų, biologinių pėdsakų nėra ne tik ant automobilio vairo, bet ir ant automobilio priekinės panelės, kadangi šiame automobilyje jis sėdėjo tik automobilio galinėje sėdinėje.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad K. S. versiją, jog jis automobilio nevairavo, patvirtino tik jo paties į teismo posėdį pakviesti liudytojai V. R., L. M., M. K., tačiau jų parodymus paneigia byloje apklausti kiti liudytojai, betarpiškai metę įvykį, tyrėjos apklausti netrukus po įvykio. Liudytoja L. B. aiškiai parodė, kad iš automobilio kairės pusės išlipo du jaunuoliai, kurie ėmė šalintis eidami (duomenys neskelbtini) gatve. Liudytoja V. Š. parodė, kad vairuotojas buvo smulkaus kūno sudėjimo, baltais marškinėliais, o iš automobilio išlipęs keleivis buvo apsirengęs tamsiai. Liudytoja V. Š. atpažino K. S. iš fotonuotraukų. Liudytojas S. K. parodė, kad matė įvykį, matė, kaip du asmenys peršoko per tvorą, o kiti ėjo palei mašinas, vienas buvo su balta maikute, kitas apsirengęs tamsiai, matė, kaip kaimynai bandė sulaikyti, tad jie dar puolė kaimyną. Dėl to Kelių policijos valdybos viršininkas mano, kad apelianto K. S. skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
7. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir kt.
8. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.
9. Nagrinėjamu atveju K. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau apeliantas viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, tikino, kad tai darė kitas asmuo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į teismo posėdį atvykęs M. K. prisipažino, kad tai jis aptariamu metu pažįstamo L. M. prašymu vairavo automobilį, pastarojo nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kiti automobiliai, iš įvykio vietos pasišalino peršokdamas per tvorą. Šias jo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas L. M., kuris netgi tvirtino, kad automobilis išties priklausė jam, o ne E. B.. Kad K. S. nevairavo automobilio, o po eismo įvykio išlipo iš dešinėje pusėje esančios galinės keleivio sėdynės, tvirtino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu teisme apklaustas liudytojas V. R.. Tačiau apylinkės teismas šių asmenų parodymais netikėjo ir juos atmetė, konstatavęs, kad jų parodymus paneigia kiti liudytojai, betarpiškai matę įvykį, kurie apklausti praėjus nedaug laiko po įvykio, bei teismo posėdžio metu – V. Š., S. K., L. B.. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nors teismas ir buvo nusprendęs apklausti visus liudytojus, kurių rašytiniai paaiškinimai yra byloje, tačiau iš asmenų, kurių paaiškinimuose fiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės, liudytojais apklausė tik V. Š. ir S. K., o kiti įvykį stebėję ir dėl to paaiškinimus rašę asmenys, taip pat ir asmuo, kuris kartu su K. S. buvo sulaikytas iškart po įvykio, nebuvo apklausti, vadovautasi tik jų rašytiniais paaiškinimais.
10. Apygardos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems asmenų paaiškinimams dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kiekvieno liudytojo, ypač betarpiškai stebėjusio visą įvykį, parodymai yra itin reikšmingi. Teismas, atmesdamas K. S., V. R., M. K., L. M. parodymus, nurodė, kad juos paneigia nuoseklūs liudytojų V. Š., S. K. ir L. B. parodymai, tačiau liudytoja L. B. teisme išvis nebuvo apklausta, vadovautasi tik jos rašytiniame paaiškinime užfiksuotais duomenimis. Liudytoja L. B. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 21 val. išgirdusi daužomų automobilių garsą, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tamsios spalvos automobilis daužė sustatytus automobilius ir bandė apsisukti, tačiau nepavyko, keturi asmenys iššoko iš automobilio, iš dešinės pusės iššokę asmenys puolė bėgti, peršoko tvorą į karinę teritoriją, du iš kairės pusės išlipę asmenys bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikyti. Kuris vairavo iš jų, pasakyti tiksliai negali (1 t., b. l. 30). Šių pirminių parodymų patikrinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai reikšmingas bei tikslingas, tačiau apylinkės teismas L. B. neapklausė, todėl lieka neaišku, ar ji tvirtina savo pirminius paaiškinimus, ar ji įsidėmėjo, kokios spalvos drabužiais vilkėjęs asmuo išlipo iš vairuotojo vietos, iš kurios pusės ar vietos išlipo baltais marškinėliais vilkėjęs jaunuolis. Nors teisme buvo apklaustas liudytojas S. K., kuris taip pat betarpiškai stebėjo visą įvykį, apklausos metu buvo aiškinamasi, iš kurios pusės išlipo baltais marškinėliais vilkėjęs vaikinas (pagal liudytojos V. Š. parodymus būtent baltais marškinėliais vilkėjęs asmuo išlipo iš vairuotojo vietos), tačiau ar jis išlipo iš priekinės sėdynės, ar iš galinės, taip ir neužakcentuota. Iš byloje esančio liudytojo T. B. paaiškinimo matyti, kad jis taip pat matė eismo įvykį, kieme bendravo su kaimynais, kurie jam aiškino, kad iš BMW automobilio išlipo du vyrai ir peršokę į greta esančią karinę teritoriją pasišalino iš įvykio vietos, o kiti du vyrai bandė pasišalinti, bet buvo sulaikyti (1 t., b. l. 27). Teisme šis liudytojas taip pat nebuvo apklaustas, nors jo parodymai gali būti reikšmingi, siekiant nustatyti galimai ir kitus įvykį bei iš automobilio išlipančius vaikinus mačiusius asmenis. Be to, jie gali būti svarbūs siekiant patikslinti paaiškinime nurodytas iš kaimynų sužinotas aplinkybes apie iš automobilio išlipusius vaikinus, t. y., ar kaimynai kalbėjo apie tai, jog baltais marškinėliais vilkėjęs jaunuolis išlipo iš vairuotojo vietos, ar ne, ar jie matė, kuris vaikinas vairavo automobilį. Teisme taip pat nebuvo apklaustas asmuo, kurio vardu registruotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., neišreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl minėto automobilio vagystės, siekiant patikrinti liudytojo L. M. nurodytas aplinkybes apie automobilio įsigijimą.
11. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas.
12. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.
13. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas K. S. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų K. S. teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl K. S. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų šiame nutarime plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.