Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-265-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2A-265-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Pareiškėjas
V.M. B., Vandos M
Suinteresuotas asmuo
Utenos apskrities viršininko administracijai

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-265-198/2008

Teisėja Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)114.11;121.15; 121.18; 128.2NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. birželio 20d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant pareiškėjai V.M. B., jos atstovei adv. D.Puzirauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. balandžio 3d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vandos M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V.M. B. nurodė, kad iki žemės nacionalizacijos jos tėvas P. K. nuosavybės teise valdė 18ha žemės sklypą Baravainių km., Utenos raj., tačiau dėl 10ha valdymo nuosavybės teise nepakanka dokumentų nuosavybei atkurti. Nurodė, kad Lietuvos Archyvo dokumentai patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo antstolis 1932 10 07 Valstybės žiniose paskelbė, jog 1932 12 14 įvyks varžytynės J.L. O. teisei į 18 ha žemės be trobų iš jo viso nekilnojamojo turto. Skelbime buvo nurodoma, jog 18ha yra įkeisti I.E. B., perleidusiam teises P. K. už 15000Lt, kuri yra išnuomota Z. S. 12 metų nuo 1930 11 01 ir J.L. O. teisė į 18ha be trobų parduodama P. K.. Pareiškėja nurodė, kad 1932 12 16 tėvas kreipėsi į Utenos apskrities mokesčių inspektorių, nurodydamas, jog jis iš savininko perka 32ha. Tai, kad tėvas įsigijo 18ha patvirtina Kauno apygardos Teismo Vyresniojo notaro 1934 03 13 pranešimas, kuriame nurodoma, jog sklypas 1934 03 10 iš J.L. O. perėjo P. K. nuosavybės teise. Vyriausybės žiniose 1935 02 15 buvo išspausdintas skelbimas apie 1935 03 20 įvyksiančias P. K. priklausiusių 10ha varžytynės, tačiau jokių dokumentų, kad šios varžytynės įvyko nėra. Teigia, kad skolos F. V. grąžinimo klausimas buvo išspręstas taikiu būdu, sudarius reikalavimo teisės perleidimo sandorius ir šį faktą patvirtina jos turimi 1935-1936m.m. vekseliai. Be to, minėtu metu jos tėvui buvo skolingi kiti asmenys. V.M. B. nurodė, kad yra ligota, 1 grupės invalidė, pagal savo išgales rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, teisininkai į kuriuos ji kreipėsi netiksliai formulavo jos reikalavimus ir įrodinėjo ne tas aplinkybes, kurios būtų galėjusios turėti juridinę reikšmę ankstesnėje jos byloje. Prašė teismą atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą Baravainių dvare, Utenos apskrityje.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008m. balandžio 3d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas darė išvadą, kad 1934m. P. K. įgijo nuosavybės teises į 18ha žemės sklypą Baravainių dvare, tačiau Vyriausybės žiniose 1935 02 15 buvo išspausdintas skelbimas, apie tai, kad 1935 03 20 Utenos apylinkės teismo kameroje įvyks varžytynės P. K. teisei į 10ha žemės iš jo viso nekilnojamojo turto, esančio Baravainių dvare, Vyžuonų valsčiuje, Utenos apskrityje ir susidedančio iš 18ha žemės be trobų ir kad teisė parduodama F. V. 761,95 Lt ieškiniui su procentais išlaidoms sumokėti. Teismas konstatavo, kad nors Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 12 23 pažymoje Nr.R4-7638 nurodoma, jog duomenų apie P. K. priklausiusio 10 ha žemės sklypo pardavimą iš varžytynių pagal 1935 m. Vyriausybės žiniose Nr.363 buvusį skelbimą ir apie jį įsigijusius asmenis archyve saugomuose fonduose nerasta, tačiau po varžytynių P. K. nuosavybės teise valdė tik 8ha, o 1936m., kartu su O. L. pagal užpardavimo sutartį valdė 21ha žemės, t.y., kitu pagrindu ir kitą žemės sklypą, t.y. sklypą, kuriame buvo trobesiai. Teismas nurodė, kad patikrinus Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus Maželiškių apylinkės Baravainių kaimo 1944 metų valstiečių ūkių žemės ploto paskirstymo rūšimis sąrašus ir Maželiškių apylinkės Baravainių kaimo 1948 metų žemės apskaitos žiniaraščius, žinių apie P. K. priklausiusią žemės valdą nerasta. Nurodė, kad patikrinus Utenos rajono (iki 1950m. vidurio Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus) Maželiškių apylinkėje 1949-06-27 įkurto „Naujo gyvenimo“, į kurio sudėtį įėjo ir Baravainių kaimo valstiečiai, 1950m. valstiečių turto suvisuomeninimo aktus bei 1949-1950 metų „Naujo gyvenimo“ kolūkio visuotinių susirinkimų protokolus (išskyrus1949m. turto suvisuomeninimo aktus, kurie neišsaugoti), žinių apie P. K. suvisuomenintą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą taip pat nerasta. Teismas konstatavo, jog liudytojų parodymai nėra žinios apie P. K. nuosavybės teise valdytą žemę bei prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o pareiškėjos pateikti 1935-1936m.m. vekseliai nėra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, todėl jie vertintini kaip ir kiti pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja V.M. B. prašo 2008 04 03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog po 1935m. P. K. nuosavybės teise valdė tik 8 ha, nes ji pateikusi archyvo 2003 12 23 pažymą Nr.R4-7638, paneigiančią aplinkybę, jog P. K. priklausęs turtas būtų buvęs parduotas iš varžytynių bei 1932-1935m.m. vekselių nuorašus. Be to, Vyriausybės žiniose esantis skelbimas apie varžytynes negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog tėvui priklausiusi nuosavybė perėjo kitam asmeniui. Teigia, kad liudytojai patvirtino, jog jos tėvai Baravainių kaime turėjo 18ha žemės, todėl teismas neturėjo atmesti jų parodymų, be to, privalėjo vadovautis įtikinamais įrodymais, patvirtinančiais P. K. nuosavybės teisę į 18ha žemės ir neatmesti jos reikalavimo remdamasis duomenimis, kurie nėra nuosavybės teisės pasibaigimą įrodantys dokumentai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, nepagrįstai nenagrinėjo iš esmės jos prašymo atnaujinti praleistą terminą. Teigia, kad šie reikalavimai nėra taip glaudžiai susiję, kad atmetus pirmąjį, savaime būtų pagrindas atmesti antrąjį prašymą. Nurodo, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir patvirtintos byloje pateiktais įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo vyriausiojo notaro 1934 03 19 išduotas pažymėjimas apie nejudamą turtą bei P. K. nuosavybės teise valdytą 18ha žemės sklypą yra laikomas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tačiau vėlesni nei 1934m. rašytiniai įrodymai nepatvirtina P. K. valdyto 18ha žemės sklypo fakto, o pareiškėjos pateikti vekseliai nėra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Nurodo, kad 2004m., prašydama nustatyti juridinį faktą, pareiškėja nurodė, kad tėvas iki 1940m. valdė 21ha Baravainių km., proceso eigoje V.M. B. pakeitė nuomonę ir 2004 01 30 patikslino pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas valdė tik 13,34ha tačiau ne Baravainių km., o Leliūnų dvare. Pareiškimas buvo atmestas. Nurodo, jog prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas pagrįsta, nes juridinio fakto nenustatymas reiškia, kad nėra teisinių prielaidų prašyti atnaujinti ir praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 448 straipsnis numato, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, būtina nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise ir kokio dydžio valdė atitinkamą žemės sklypą, yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnį teismas gali pripažinti juridinį faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkte nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, valstybinių archyvų pažymėjimai, piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais ir po žemės nacionalizavimo, tačiau prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinant šių įrodymų visetą. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki žemės nacionalizacijos P.K. B. km. valdė ne 8ha, o 18ha žemės sklypą, pareiškėja įrodinėja liudytojų parodymais bei 1935-1936m.m. vekseliais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1932 12 14 paskelbus varžytynes Stepono M. O. įpėdinio J. L. O. teisei į 18ha be trobų iš viso 31ha nekilnojamojo turto, pareiškėjos tėvas P. K. įsigijo 18ha žemės sklypą, esantį Baravainių km., Utenos raj.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro 1934 03 13 raštas bei duomenys apie 1932 12 14 skelbiamas žemės sklypo, esančio bendrame 31ha sklype, varžytynes (b.l.15, 18-19). Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04 esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad P. K. įsigijus 18ha, bendrame plote likęs 13ha žemės sklypas, iki 1937 10 15 įvykusių varžytynių, priklausė Stepono M. O. įpėdiniui J. L. O. ir P. K. šį sklypą valdė užpardavimo teise (31-18=13ha, b.l. 68-70, 74-58, 90-94). Nors pareiškėja nurodo, kad jos tėvas 1932 12 16 įsigijo didesnį sklypą, nes buvo pateikęs prašymą Utenos apskrities mokesčių inspektoriui, kuriame nurodė, jog jis perka J.L. O. priklausantį visą 32ha žemės sklypą, tačiau neginčijamų įrodymų, jog šį sklypą jis įsigijo, teismui nepateikta (b.l.13, civ. byla Nr. 2-7-04/04, b.l.26). Iš Vyriausybės žiniose 1935 02 15 skelbimo matyti, kad 1935 03 20 buvo paskelbtos Baravainių km. esančio 10ha žemės sklypo, priklausiusio P. K. ir susidedančio iš 18ha žemės be trobų, varžytynės F. V. ieškiniui apmokėti (b.l.16-17). Pareiškėja V.M. B. nurodo, kad varžytynės neįvyko ir jo tėvui nuosavybės teise priklausęs 10ha sklypas nebuvo parduotas, nes P. K. turimus vekselius perleido F. V., tuo padengdamas savo skolą. Tačiau iš dalyje vekselių esančių įrašų matyti, kad 1935 09 12 F. V. perduotus vekselius dėl 200Lt išieškojimo iš J. R. ir 1936 01 07 Utenos apylinkės teisėjui nutarus „atiteisti priverstine tvarka iš J. R. F. V. naudai vekselio sumos 200Lt“, F. V. 1936 05 10 su visomis teisėmis vekselius perleido P. K., kas leidžia daryti išvadą, kad F. V. skolos iš J. R. neišieškojo (b.l. 8-12). Be to, iš Lietuvos valstybinio archyvo 1993 10 06 pateiktų duomenų bei Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2003 09 15 rašto Nr. 5498 matyti, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde „Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus žemių rūšiavimo byloje“ „Baravainių dv. žemės savininkų sulig žemės mokesčių knygos“ 1935 08 10 sąraše įrašytas K. P. turėjęs 8ha žemės, o Utenos apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1936 08 27 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktas Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus mokesčiais apdėjimo reikalu perrūšiuotų žemių sąrašas, kuriame savininku įrašytas „O. L. ir K. P.“ Baravainių km. turėję 21ha (civ. byla Nr. 2-7-04/04,b.l.14, 66-67). Šie duomenys nurodyti ir Žemės ištyrimo žiniaraštyje, sudarytame 1935m. rugpjūčio mėn. (civilinė byla Nr.2-7-04/04, b.l.66- 67, 72-73). Utenos apylinkės teismo antstolio sudarytame S. O. (mirusio 1930 11 21) nekilnojamo turto aprašyme, baigtame 1937 01 15, nurodoma, kad aprašytą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir žemės sklypą susidedantį iš 13ha viename plote, užpardavimo aktu valdo P. K.. Kadangi P. K. žemės sklypą buvo įsigijęs viename 31ha žemės sklype, priklausiusiame S. O., kurio įpėdinis buvo J.L. O., todėl 1936 08 27 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktas Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus mokesčiais apdėjimo reikalu perrūšiuotų žemių sąrašas patvirtina, jog minėtu metu P. K. valdė tik 8ha žemės sklypą, o 13ha–užpardavimo akto pagrindu (21 - 13 = 8ha). Iš civilinėje byloje Nr.2-7-04/04 esančių dokumentų matyti, kad S. O. priklausęs 13ha žemės sklypas iš varžytynių 1938 10 15 buvo parduotas V. P., o 1939m. šį sklypą įsigijo Br.Žvironas ir P. K. (b.l. 68-70, 74-78, 80-85, 94). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtu metu nuosavybės teise P. K. valdė 8ha žemės sklypą. Be to, iš Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04 esančio Utenos notaro akto Nr. 290 matyti, kad 1938 11 14 notaras patvirtino Juozui ir J. J. priklausiusio žemės sklypo, esančio Baravainių km., dovanojimo sutartį (b.l.117-118). Iš šio akto matyti, kad Juozas ir J. J. bendrai 10ha žemės sklypą įsigijo pirkimo pardavimo aktu, kuris Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro buvo patvirtintas 1935 12 16. Akte minima, kad 10ha žemės sklypas Baravainių km. įsigytas iš bendro 31ha didumo žemės ploto, kuris rubežiuojasi su tų pačių žemės sklypų savininkais, kaip ir S. O. priklausęs 31ha žemės sklypas, kurio dalį (18ha) buvo įsigijęs P. K.. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog minėtą 10ha sklypą Juozaponiai galimai įsigijo iš P. K.. Kadangi P. K. 18ha žemės sklypą įsigijo iš vieno 31ha žemės sklypo, kurio dalį (13ha) iki 1938 10 15 valdė S. O. įpėdinis J. L. O., todėl pardavus 10ha, bendrame sklype liko 21ha, kaip ir nurodoma Vyžuonų valsčiaus perrūšiuotų žemių 1936 08 27 sąraše (civ. byla Nr. 2-7-04/04, b.l.14). Įrodymų, jog P. K. kartu su J. L. O. buvo įsigiję žemės sklypą kitame Baravainių km. sklype ar P. K. būtų sklypą įsigijęs iš J.L. O., teismui nepateikta, todėl darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kad iki žemės nacionalizacijos jos tėvas P.K. B. km. valdė 18ha žemės sklypą. Žinių, apie P. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Baravainių km. nėra išlikę ir 1944-1951m.m. dokumentuose (civilinė byla Nr. 2-7-04/2004, b.l. 22-25, 45). Aplinkybė, jog Lietuvos Centrinis valstybės archyvas nurodė, kad dokumentų apie P. K. priklausiusį 10ha žemės sklypo pardavimą iš varžytynių bei jį įgijusius asmenis archyve nerasta, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad 1935m. paskelbtos P. K. priklausiusio 10ha žemės sklypo varžytynės neįvyko. Nors V.M. B. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų, patvirtinusių tėvo valdytą žemės plotą, parodymus, tačiau liudytojų J.A. D., V. J. parodymai nėra konkretūs, apie P. K. valdytą 18ha dydžio žemės sklypą jie yra girdėję iš tėvų pasakojimų, be to, kuriuo metu ir konkrečiai kurioje kaimo vietoje P. K. turėjo 18ha žemės sklypą, liudytojai teismui nenurodė. Pareiškėjos pateikti vekseliai nelaikytini nuosavybės teises pagrindžiančiais dokumentais, be to, kaip aukščiau nurodyta, jie nepatvirtina, kad skolos J. V. klausimas buvo išspręstas taikiai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9str.1d., LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13p.p.; 1993 05 20 nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 p., CPK 178str.). Kadangi pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė LR Vyriausybės nutarimuose išvardytų konkrečių dokumentų, reikalingų, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, o įvertinus aukščiau paminėtus duomenis bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu kolegija daro išvadą, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jog P. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos iš viso valdė 18ha žemės sklypą, nėra pagrindo (CPK 176, 178, 185str.).

Teismui nusprendus dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstumo, nebeliko teisinių prielaidų spręsti klausimo dėl prašymo atnaujinti terminą dokumentams dėl valdymo fakto nustatymo pagrįstumo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pareiškėjos prašymo nesprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 11 23 nutartis byloje Nr. 3K-3-531, 2008 04 29 nutartis byloje Nr.3K-3-232).

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n utarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008m. balandžio 3d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė