Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gim. surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. būdamas UAB vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, surašiusios protokolą, VĮ Registrų centro atstovė A. R. paaiškino, kad G. B. yra vienas iš akcininkų. Pagal ABĮ straipsnio 37 str. 6 d., kai vadovas išrenkamas, atšaukiamas arba atleidžiamas, turi būti pranešta per 5 dienas juridinių asmenų registrui. Šie duomenys nebuvo pateikti. Kaip mato iš juridinių asmenų registro, mato, kad G. B. vis dar yra vadovas, ne visi reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti. Tiek pagal ABĮ įstatymą, tiek pagal CK, tiek pagal LAT, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir valdymo organą – bendrovės vadovą. Lietuvos A. T. vienoje iš savo nutarčių yra akcentavęs, kad tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes nesant nurodyto organo, juridinis asmuo negalėtų įgyti civilinių teisių, jų pareigų ir jų įgyvendinti. Kaip suprantama, joks kitas vadovas, atleidus G. B., nebuvo paskirtas. Negali būti tokia situacija, kad bendrovė lieka be vadovo, tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų praktiką. G. B. pateikė duomenis, kad jis buvo atleistas, o kad kitas vadovas būtų paskirtas nėra. Jis yra vienas iš akcininkų, negalima tokia sitaucija, kad įmonė būtų be vadovo. Finansinės ataskaitos šiai dienai yra pateiktos, tai akivaizdu, kad tie klausimai nesukėlė sunkumų, tokių ataskaitų teikimas galėjo būti užtikrintas ir anksčiau. Jis turėjo žinoti ir išmanyti reikalavimus, keliamus vadovui, ir juos vykdyti ir nepalikti tokios neapibirėžtos situacijos. Su tuo bendrovės veiklos sustabdymu, yra teisinis niuansas teisinėje sistemoje. Reglamentuota tokio dalyko nėra. Todėl, taikomos bendros nuostatos, tiek veiklos vykdymo metu, tiek sustabdžius.Tai, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, kaip numatyta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartyje administracinėje nusižengimo byloje Nr.2-64-557/2018, neatleidžia nuo pareigos teikti minėtas ataskaitas. Tai iš emės kol asmuo registruotas juridnių asmenų registre, tas ataskaitas reikia teikti. Išimčių, kada galima neteikti ataskaitų, nėra. VMI tik priima sprendimą atleisti nuo deklaracijų teikimo, o kad juridnių asmenų registrui ataskaitų neteikti, tokio dalyko nėra, nes tie dokumentai vieši. Palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, taip pat teismo posėdžiu metu nurodytas aplinkybes. Prašo pripažinti G. B. kaltu, padarius nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. O nuobaudą paskirti teismo nuožiūra, Institucijos požiūriu G. B. nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo atsakomybės, bet gali būti vertinamos būtent individualizuojant, parenkant jam nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad jis pats kaip fizinis asmuo buvo atleistas iš pareigų, įsivaizdavo kad jokių funkcijų, kaip vadovas neatlieka. Sodrai apie tai pranešė ir jo pozicija tokia, kad jis nedirba toje įmonėje, jis tą veiklą nutraukė. Kadangi visur dabar yra tas vieno langelio principas, tai jeigu VMI perdavė duomenis, o ji surišta su kitomis įstaigomis, tai jis savo pareigą atliko, jis taip įsivaizdavo tą situaciją. Su buhalterine įmone paslaugos buvo nutrauktos, o kai atnaujino veiklą – sudarė kitą sutartį su buhalterine įmone ir paprašė buhalterės, kad padarytų tas ataskaitas. Jeigu teismas nuspręs, kad tai jo klaida, prašo atsižvelgti, kad dirba mokytoju, atlyginimas nedidelis, todėl prašo skirti minimalią baudą. Sutinka, kad jeigu akcininkų sprendimas yra, kad jei jis paskirtas, tai turėtų būti ir atleistas, bet jis pats asmeniškai neteikė tos informacijos Registrų centrui, o tą darė buhalterė. Jis net nežinojo apie, kad tokia prievolė yra – teikti Registrų centrui ataskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad G. B. būdamas UAB „Indruva“ vadovu padarė jam inkrimuojamą administracinį nusižengimą. Be G. B. visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ištirti duomenys: jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 3-5), jo rašytinias paaiškinimas byloje (b.l. 6), kita bylos rašytinė medžiaga.

Akcentuotina, kas G. B. neneigia, kad padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau nurodo, kad reikiamų ataskaitų Registrų centrui laiku nepateikė dėl to, kad bendrovė jau nuo 2014 metų nevykdė jokios ūkinės ar finansinės veiklos, neturėjo pajamų ir pelno, dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybių pasisamdyti buhalterio sutvarkyti visus finansinius dokumentus. Be to, akcentavo, kad jis pats kaip fizinis asmuo buvo atleistas iš pareigų 2014-12-31, įsivaizdavo kad jokių funkcijų, kaip vadovas neatlieka. Manė, kad informavus Sodrą, VMI veikia vieno langelio principas ir daugiau duomenų niekur teikti nereikia. Tačiau teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktoriaus (vadovo) veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų, o jo teiginiai apie tai, kad dokumentų nepateikė dėl neapdairumo, nežinodamas kad to reikia, vadovo atsakomybės nešalina. Akcentuotina, kad adminsitracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, kad akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2014-12-26 jis buvo atleistas nuo 2014-12-31 nuo įmonės direktoriaus pareigių, tačiau pabrėžtina jog pagal ABĮ straipsnio 37 str. 6 d., kai vadovas išrenkamas, atšaukiamas arba atleidžiamas, turi būti pranešta per 5 dienas juridinių asmenų registrui, o šie duomenys nebuvo pateikti. Dėl aukščiau išdėstyto, akivaizdu, jog jis iki galo neįvykdė įstatyminės prievolės.

G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl jis baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

G. B. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr.2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą G. B. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių nebuvimą, į tai, kad jis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. G. B. nuoširdžiai manė, kad informavus VMI apie jo atleidimą nuo 2014-12-31 daugiau jis neturi jokių prievolių Registro centrui. Be to, šiai dienai pažeidimas yra pašalintas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais G. B. skirtina nuobauda – bauda, Tačiau jos dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus numatytas sankcijoje (LR ANK 34 straipsnio 5 dalis) - 50 eurų. Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei G. B. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

G. B., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18090563182. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).