- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-239-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37697-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutuojančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-44424-545/2019, kuria tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu pradėjo šį vykdomąjį dokumentą vykdyti nepatikrinęs, kuris juridinis asmuo nagrinėjamu atveju yra laikytinas skolininku pagal Vilniaus apygardos teismo 2019-12-04 išduotą vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su bankrutuojančia viešąja įstaiga „Vilnius veža“ šios civilinės bylos kontekste nesieja joks materialinis teisinis santykis, taigi ji neturi pareigos atsakyti nei pagal pareikštą ieškinį, nei pagal teismo sprendimą. Tinkamos atsakovės (skolininkės) – Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu vykdomasis dokumentas šiuo metu nėra išduotas, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutarties rezoliucinėje dalyje ties žalos suma, priteistina iš Vilniaus miesto savivaldybės, yra nurodytas kito juridinio asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – kodas. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis šių aplinkybių nesiaiškino, nepatikrino ir nenustatė, kad atsakovu nagrinėjamu atveju buvo Vilniaus miesto savivaldybė, o ne jos atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartimi tenkino pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų civilinėje byloje Nr. e2YT-45088-937/2019.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutartyje aprašomosiose, motyvuojamosiose ir rezoliucinėse dalyje atsakovu bei BVšĮ „Vilnius veža“ dalininku nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkybė, kad teismų procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyse prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodytas atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kodas, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia sprendimų esmės. Teismas sprendė, kad jog turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. e2YT-45088-937/2019. Priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi tuo atveju jei pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bus tenkintas, vykdomojoje byloje piniginės sumos jau bus ieškotos iš netinkamo skolininko, o tai sąlygos naujų teisminių procesų inicijavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo bankrutavusi BVšĮ „Vilnius veža“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-44424-545/2019 dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir priimti naują nutartį – Vilniaus miesto savivaldybės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
6.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė ir neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas;
6.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra subjektas, galintis kvestionuoti ir/ar aiškinti teismų sprendimus, todėl pareiškėjui nesutinkant ar kilus klausimų dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą (CPK 278 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia teise nepasinaudojo;
6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartyje, kurioje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai nurodo, kad egzistuoja galimybė, jog nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai teigiamas pareiškėjui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomu, tačiau nepateikia nepagrindžia ir nenurodo jokių argumentų, kurie paaiškintų tokią teismo išvadą;
6.4. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pasisako bei akivaizdžiai kritikuoja tiek Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutartį. Tokios teismo išvados yra neteisėtos ir ydingos, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, jog aukštesnių instancijų teismai savo procesiniuose dokumentuose padarė klaidas;
Motyvuojamoji dalis
6.5. Antstolio D. K. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 buvo teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir juos stabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-44424-545/2019 galioti nepakeistą.
8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
8.1. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus šiuo atveju yra konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo itin šiurkštus ir neapdairumą demonstruojantis pobūdis bei žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, itin reikšmingas dydis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašyme nurodė pakankamai preliminarių faktinių duomenų, kurie šias aplinkybes patvirtino ir neleido abejoti, kad nesustabdžius antstolio D. K. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753, bus pažeisti šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės ir teisėti interesai;
8.2. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol nebus išspręstas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. e2YT-45088-937/2019. Priešingai negu savo skunde teigia suinteresuotas asmuo, teismas šią savo išvadą detalizavo nurodydamas, kad priešingu atveju, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi tuo atveju, jei pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bus tenkintas, byla bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo procesinis sprendimas tenkinant Pareiškėjos skundą, piniginės lėšos vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02583 iš pareiškėjos bus buvusios išieškotos nepagrįstai, o tai akivaizdžiai sąlygotų naujų teisminių procesų inicijavimą, išlaidų patyrimą, taip pat didelės turtinės žalos pareiškėjai atsiradimą;
8.3. Tai, kad teismas nutartyje vertina ir konstatuoja objektyvias faktines aplinkybes arba nurodo esamą teisinį reglamentavimą, negali būti laikoma teismo sprendimo kritikavimu, dėl to šie suinteresuoto asmens argumentai atmestini kaip neapgrįsti;
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Vykdomasis dokumentas yra išduotas atžvilgiu juridinio asmens, kuris neegzistuoja, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su Vilniaus miesto savivaldybės kodu. Nepaisant šių akivaizdžių kliūčių šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis vis dėlto ėmėsi jį vykdyti savo inciatyva pasirinkęs, kad skolininku šiuo atveju laikys būtent Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, su teisingu šį juridinį asmenį identifikuojančiu kodu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų civilinėje byloje Nr. e2YT-45088-937/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų. Savo prašymą pareiškėja grindė tuo, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti, nepatikrinęs, koks juridinis asmuo nagrinėjamu atveju laikytinas skolininku
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutartyje aprašomosiose, motyvuojamosiose ir rezoliucinėse dalyje atsakovu bei BVšĮ „Vilnius veža“ dalininke įvardyta Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau šalia nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos juridinio asmens kodas. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, susiklostys situacija, kad piniginės lėšos bus ieškotos iš netinkamo skolininko, kas sąlygos naujų teisminių procesų inicijavimą.
12. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė ir neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
15. Pažymėtina, jog argumentuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėja nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolis priėmė Vilniaus apygardos teismo 2019-12-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2095-852/2017 ir pradėjo jį vykdyti neišsiaiškinęs akivaizdaus jame buvusio netikslumo, neatitikimo – t. y. kad vykdomajame dokumente nurodyto skolininko pavadinimas ir šį skolininką kaip juridinį asmenį identifikuoti turintis juridinio asmens kodas nesutampa. Taip pat akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra specifinis viešasis juridinis asmuo, užtikrinantis tinkamą Vilniaus miesto savivaldybės funkcionavimą ir prioritetinių miesto sričių valdymą, todėl situacija, kuomet iš jos biudžeto nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo priverstiniame vykdymo procese būtų nurašoma daugiau kaip 600 tūkstančių eurų suma, yra nesuderinama su viešuoju interesu. Antstolio nurašytos lėšos iškart būtų pervestos išieškotojo BVŠĮ „Vilnius veža“ naudai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtos žalos išieškojimas pripažinus antstolio veiksmus neteisėtas, taptu iš esmės nebeįmanomas arba sunkiai įmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės prima facie pagrindžia skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą bei aplinkybes, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl konstatuotina, jog pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės pagrindė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo pačiu teismas pažymi, jog skundo pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip nesutinka su apeliantės teiginiu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje tik formaliai nurodė, kad egzistuoja galimybė, jog nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai teigiamas pareiškėjui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomu, tačiau nepagrindė ir nenurodė jokių argumentų, kurie paaiškintų tokią teismo išvadą.
17. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio (skundo) argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui (skundui) patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio (skundo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (skunde) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
18. Nagrinėjamu atveju, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą ir nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-28 nutartyje aprašomosiose, motyvuojamosiose ir rezoliucinėse dalyje atsakovu bei BVšĮ „Vilnius veža“ dalininku nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau minėtų teismų procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyse prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodytas atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės kodas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi tuo atveju jei pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bus tenkintas, vykdomojoje byloje piniginės lėšos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bus išieškotos nepagrįstai, o tai sąlygos naujų teisminių procesų inicijavimą, išlaidų patyrimą, taip pat didelės turtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdydamas antstolio D. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02753 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Vilnius veža“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.