Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-12 · Administracinė byla Nr. eI3-111-428/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-04-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
eI3-111-428/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00204-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Jolanta Medvededevienė
Pareiškėjas
Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei Lietuvos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-111-428/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00204-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.6; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvededevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo atstovui advokatui A. D.,

atsakovių Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovėms A. J., J. M., ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ atstovei advokatei J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo patikslintą skundą atsakovėms Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei Lietuvos paštas, E. P., G. K., J. Š., mažajai bendrijai „Asortiveta“, mažajai bendrijai „Kambo kombucha“, mažajai bendrijai „Ledinukas“, mažajai bendrijai „Šuns ritmu“, S. K., S. V., uždarajai akcinei bendrovei „ARV-Auto“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“, uždarajai akcinei bendrovei „Kilminė“, uždarajai akcinei bendrovei „Pilėnų vaistinė“, V. Z. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su patikslintu skundu (Nr. DOK-10159) kreipėsi į teismą (patikslintas skundas teisme gautas 2022-04-08), prašydamas:

1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-10-01 raštą Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020- 12-09 sprendimą Nr. 1SS-2240-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsisakyti tvirtinti 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms;

4) nusprendus, jog minėtas prašymas negali būti tenkinamas, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pavesti projekto iniciatorei UAB „Baltisches Haus“ ištaisyti projektą pagal Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo pateiktus pasiūlymus, t. y.:

(I) 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pakoreguoti taip, kad projekte būtų įterpti sprendiniai, kuriais būtų užtikrinta, jog po sklypų pertvarkymo nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, ir projekto sprendiniuose būtų pažymėta, kad pastatui eksploatuoti yra skirta 0,7464 ha;

(II) 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pakoreguoti taip, kad projekto sprendiniai atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas, t. y.: a) projekto sprendiniuose pažymėti visus esamus statinius; b) projekto sprendiniuose pažymėti visus saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis; c) nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus;

(III) 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose būtų panaikintas naujo servituto S2 siūlymas dėl elektros transformatorinės savininkų valios išraiškos nebuvimo;

5) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje prašė patikslintą skundą tenkinti. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Organizatorius) 2020-04-30 raštu Nr. SD-1065 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo Kauno rajono centrinį vartotojų kooperatyvą (toliau – ir Kooperatyvas), jog Organizatorius yra gavęs UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir Iniciatorius) prašymą organizuoti 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas), kuriuo Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų sujungti į vieną žemės sklypą.

Nurodė, jog Kooperatyvui nuosavybės teise priklauso dalis pastato – prekybos centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) bei dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė; tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2004-10-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (nuomotojo teises ir pareigas yra perėmęs Iniciatorius) pagrindu pareiškėjui yra išnuomota Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,7210 ha.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58 punktas suteikia teisę suinteresuotiems asmenims susipažinti su parengto projekto sprendiniais ir per jų viešinimo laikotarpį teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių. Kooperatyvas Projekto viešinimo laikotarpiu nuo 2020-09-10 iki 2020-09-24 sužinojo apie Projekto sprendinius.

Nurodė, jog Kooperatyvas pateikė pasiūlymus dėl Projekto sprendinių (toliau – ir Pasiūlymai). Organizatorius 2020-10-01 raštu Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“ (toliau – ir Skundžiamas raštas, ir Raštas) nepritarė Kooperatyvo Pasiūlymams ir nurodė, kad Projektas neprieštarauja Taisyklėms ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Šalies argumentai

Pažymėjo, jog Kooperatyvas, nesutikdamas su Rašte nurodyta išvada, NŽT pateikė skundą dėl Skundžiamo rašto (toliau – ir Skundas), prašydamas atsisakyti tvirtinti Projektą ir koreguoti Projekto sprendinius taip, kad: 1) Projekto sprendiniuose būtų įterpti sprendiniai, kuriais būtų užtikrinta, kad po sklypų pertvarkymo nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta Pastatui eksploatuoti; 2) Projekto sprendiniuose pažymėti visus esamus statinius; 3) Projekto sprendiniuose pažymėti visus saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis; 4) nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus; 5) užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Organizatoriaus 2020-06-09 rašte dėl Projekto nederinimo Nr. SD-1475 nurodytas reikalavimas dėl žemės sklypo abriso pateikimo; 6) panaikinti naujo servituto S2 nustatymą dėl elektros transformatorinės savininkų valios išraiškos nebuvimo.

NŽT skundžiamu 2020-12-09 sprendimu (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) iš dalies tenkino tik vieną iš pareiškėjo Skunde nurodytų reikalavimų, nurodydamas, jog Projektas koreguotinas įterpiant sprendinius, kuriais būtų užtikrinta, kad po Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo (sujungimo) nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta Pastatui eksploatuoti. NŽT skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Projekto sprendiniai turi būti patikslinti, aiškiai nurodant projektuojamo žemės sklypo ribas ir plotą, kuris yra naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomai Projekto sprendinių brėžinyje.

Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Skundžiamu sprendimu nėra užtikrinama, kad Projektu nebūtų pažeisti Kooperatyvo teisėti interesai. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti Projektą, nes NŽT neįsigilino į tikrąjį jo tikslą. Iniciatorius Projektu siekia sumažinti Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Pastatui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą Taisyklių 44 punkte numatytu būdu, t. y. sujungiant Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujai suformuoto žemės sklypo projekto sprendiniuose sumažinant Pastatui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą.

Pažymėjo, jog, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, visa 0,7464 ha Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra užstatyta, pažymint, kad visas Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirtas Pastato eksploatacijai. Projekto sprendiniuose nurodyta, kad, sujungus Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija užima ne 0,7464 ha, bet 0,6931 ha. Akivaizdu, kad Iniciatorius siekia sumažinti Pastatui eksploatuoti skirtą žemės plotą ir naujai suformuotą 0,0533 ha žemės sklypą naudoti savo reikmėms, o ne Pastatui eksploatuoti.

Teigė, jog Taisyklių 33 punkte yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti. Akivaizdu, kad, sumažinus Pastatui eksploatuoti skirtą sujungtų žemės sklypų plotą, bus pabloginama asmenų, taip pat ir pareiškėjo, galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą Pastate, nes nebebūtų užtikrinama, kad Pastato eksploatacijai būtų skirtas būtent toks plotas, koks turi būti pagal šiuo metu galiojančią dokumentaciją.

Pareiškėjo nuomone, Projekto rengimo procedūra negali būti tęsiama ir turėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti Projektą, nes jis prieštarauja Taisyklių nuostatoms ir juo iš esmės siekiama sumažinti Pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo plotą.

Nurodė, kad, pagal Taisyklių 52 punktą, projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais turi būti pažymimi žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos, valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai, statiniai.

Pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), be Pastato, taip pat yra ir kitų statinių: kiemo aikštelė, tvora, tačiau minėtieji objektai nėra pažymėti Projekto sprendiniuose. Sprendime nurodyta, kad kiti statiniai yra pateikiami Projekto dokumentuose (brėžinyje ir aiškinamajame rašte). Pareiškėjo nuomone, Projektas neatitinka Taisyklių 52 punkto nuostatų, nes jo dokumentuose nėra matomi kiti statiniai, esantys Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, jog Projekte turi būti pažymėti saugomi medžiai, nes, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams patvirtinimo“ patvirtintų kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 1 punktą, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys Kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Kriterijų priedo 13.1 papunktyje nurodyta, kad kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų esantys didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai (ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės) priskiriami saugotiniems.

Nurodė, kad su Projektu pateikta 2019-08-15 Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, pagal kurią Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėti želdynai ir želdiniai, nėra aktuali rengiant Projektą, nes želdynų ir želdinių būklė yra nuolat kintanti. Taip pat joje nėra tinkamai pažymėta kelio apsaugos zona, nes ji pažymėta neatsižvelgus į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai rekonstrukciją. Projekto reikalavimuose yra aiškiai nurodyta, jog projekto sprendiniuose turi būti pažymėti tik saugomi medžiai. Iniciatorius Projekto sprendiniuose yra pažymėjęs visus želdinius ir želdynus, kurie buvo užfiksuoti 2019-08-15 Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje, ir nėra išskyręs želdinių ir želdynų, kurie yra saugomi pagal galiojantį reglamentavimą. Todėl akivaizdu, kad Projektas neatitinka Projekto reikalavimuose suformuluotos sąlygos rengiamam Projektui, t. y., kad Projekte būtų pažymėti saugomi medžiai.

Teigė, jog, pagal Taisyklių 53 punktą, Sprendinių brėžinyje ar jo prieduose turi būti nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau Projekto sprendiniuose nurodyti, naujai suformuotame žemės sklype esančių, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai neatitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotų, kurie yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotų neatitikimai detalizuoti patikslinto skundo Lentelėje Nr. 1. Iš jos matyti, jog Iniciatorius tam tikrų specialiųjų naudojimo sąlygų plotus iš Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotame žemės sklype mažina, o tam tikrus padidina. Lentelėje nepateikiama, kuo remiantis yra nustatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotų pokytis. Darytina išvada, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pateikimas yra laikytina dar viena aplinkybe, kuri patvirtina, kad Projektas neatitinka jam Taisyklėse keliamų reikalavimų.

Nurodė, jog Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad yra planuojama nustatyti servitutą po elektros transformatorine S2 (tarnaujantis daiktas) – servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Darytina išvada, kad, nustatant tokio pobūdžio servitutą, viešpataujantis daiktas yra elektros transformatorinė, nes dėl jos naudojimo siekiama nustatyti servitutą S2. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.

Elektros transformatorinės dalis yra laikoma AB „Elektros skirstomieji tinklai“ nuosavybe, kita dalis yra laikoma Pastato savininkų nuosavybe. Projekto sprendiniuose nurodytą servitutą S2 norima nustatyti elektros transformatorinės atžvilgiu (viešpataujantis daiktas). Norint tai padaryti, visų pirma, turi būti AB „Elektros skirstomieji tinklai“ ir Pastato savininkų išreikšta valia dėl servituto reikalingumo, tačiau nei AB „Elektros skirstomieji tinklai“, nei Pastato savininkai tokios valios nėra pareiškę. Tad darytina išvada, kad tokio pobūdžio servituto kaip S2 nustatymas iš viso nėra galimas, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

Skundžiamame sprendime NŽT nurodė, kad Projekto aiškinamajame rašte pažymėtu servitutu S2 yra tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas, tačiau, elektros transformatorinės, kurios atžvilgiu neva yra siūlomas servitutas S2, savininkams neišreiškus savo valios dėl servituto reikalingumo, tokio pobūdžio servituto nustatymas nėra galimas. Taigi, jo siūlymas turi būti atmestas ir pašalintas iš Projekto sprendinių.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo ir prašė bylą nutraukti, nes skundžiami aktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria.

Nurodė, jog Projektu yra siekiama pertvarkyti du žemės sklypus (0,7464 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) sujungiant juos į vieną žemės sklypą. Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Baltisches Haus“, kuri yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorė. Pareiškėjui priklauso dalis pastato – prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), bei dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė; tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių 0,7464 ha sklype (Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės žemės sklypo 2004-10-19 nuomos sutarties Nr. N52/2004-0077 pagrindu pareiškėjui buvo išnuomota Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,7210 ha.

Pažymėjo, jog pareiškėjas 2020-04-30 raštu Nr. SD-1065 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ buvo informuotas, kad yra gautas prašymas organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2020-09-21 pateikė pasiūlymus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei jo sprendinių (projekto numeris ZSFP-73576).

Nurodė, jog pareiškėjo skundžiamu Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-01 raštu Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP- 73576)“ Pareiškėjo pasiūlymai nebuvo priimti. Pareiškėjas NŽT pateikė skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-01 rašto Nr. SD-2972.

NŽT skundžiamu 2020-12-09 sprendimu Nr. 1SS-2240-(5.59 E.) pareiškėjo skundo netenkino bei nurodė, jog Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojų ir šiame žemės sklype esančių minėtų statinių savininkų sąlygos nepablogėjo. Pažymėjo, jog Projekto sprendiniai turi būti patikslinti, nurodant projektuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. A) dalies ribas ir plotą, kuris yra naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomai Projekto sprendinių brėžinyje.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skundžiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-01 raštas Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“, kuriuo nebuvo priimti pareiškėjo pasiūlymai dėl parengto Projekto, buvo grindžiamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, detaliai ir pagrįstai nurodant argumentus, kodėl netenkinamas kiekvienas iš Pareiškėjo pateiktų pasiūlymų. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė naujų argumentų, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-01 raštas Nr. SD-2972 bei jame nurodytos išvados yra nepagrįstos.

Teigė, jog nors pareiškėjas nurodė, kad Projektu siekiama sumažinti pastatui eksploatuoti skirtą žemės plotą, kadangi Projekte numatyta užstatyta teritorija yra nurodyta ne 0,7464 ha, o 0,6931 ha, tačiau Projektu formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudmenos yra nustatytos faktiškai esančios, t. y. užstatyta teritorija – 6930 kv. m, kita žemė – 4858 kv. m, žemės ūkio naudmenos –5378 kv. m ir tai nereiškia žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, sumažinimo.

Nurodė, kad, sujungiant sklypus, Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, kad išorinės ribos nei Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nei po sujungimo Projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiamos, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami.

Pažymėjo, kad žemės ploto (dydžio), reikalingo Pastato eksploatacijai, ir žemės sklypo kadastro duomens – žemės naudmenos (užstatytos teritorijos) identifikavimas ir apskaičiavimas yra skirtingi procesai (dalykai) ir negali būti tapatinami. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas yra visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog, be kitų šiame straipsnyje nurodytų duomenų, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė.

Nurodė, jog, pagal Nekilnojamojo turto kadastro 8 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos: užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.3.1 papunktis).

Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Projekte po sujungimo formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos faktiškai vietovėje esančios žemės naudmenos: užstatytos teritorijos – 6930 kv. m, kita žemė – 4858 kv. m, žemės ūkio naudmenos – 5378 kv. m.

Nurodė, jog nuo 2020-01-01 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pagrindus ir tvarką reguliuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir SŽNSĮ). Projekto aiškinamajame rašte yra detaliai nurodytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y., jog, įsigaliojus SŽNSĮ, naikinama Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga „Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje“.

Teigė, jog pareiškėjas nurodo, kad, pagal Projektų reikalavimų 5.1 papunktį, Projekte turi būti pažymėti saugomi medžiai, ir, kad rengiant Projektą naudojamasi neaktualia 2019-08-15 Želdinių inventorizavimo kortele, nes augalų situacija kinta. Tačiau pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog Želdinių inventorizavimo kortelėje užfiksuoti duomenys nėra aktualūs. Aplinkybė, kad projekte, kaip nurodo pareiškėjas, yra pažymėti visi medžiai, nereiškia Projekto reikalavimų pažeidimo. Be to, atsakovės vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl medžių pažymėjimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, servitutų pažymėjimo yra nesusiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.

Pažymėjo, jog Projekte siūlomas servitutas nereiškia servituto nustatymo. Servitutas yra tik projektuojamas (siūlomas nustatyti). Pažymėtina, kad Pareiškėjas kelia klausimą tik dėl servituto S2 pažymėjimo Projekte, o servituto S1 pažymėjimas jam neaktualus.

Nurodė, jog kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, pavyzdžiui, teismams pavesta vykdyti teisingumą. Kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o pati institucija negali jų perduoti ar atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įpareigoti NŽT atsisakyti tvirtinti projektą, o nusprendus, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, įpareigoti NŽT pavesti Projekto Iniciatoriui ištaisyti Projektą pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus negali būti tenkinami.

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Taisyklių 54–69 punktus matyti, jog pasiūlymų dėl rengiamo Projekto pateikimas, jų pagrįstumo išnagrinėjimas ir išvadų pateikimas yra tik tarpinis veiksmas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo procedūroje. Projekto sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams tikrins institucija, atsakinga už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, kuri priims išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Galutinį sprendimą tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti Projektą priims Savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundžiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-01 raštas Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“ yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir jis nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių. Taigi, byla turėtų būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Taisyklių 59 punkte nurodyta, kad organizatorius susipažinimo su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui ištaisyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal gautus pasiūlymus.

Nurodė, jog Projekto viešinimo metu, laikotarpiu nuo 2020-09-10 iki 2020-09-24, pareiškėjas Projekto organizatoriui – Kauno rajono savivaldybės administracijai pateikė 2020-09-24 pasiūlymą dėl Projekto sprendinių.

Projekto Organizatorius išnagrinėjo Pasiūlymą ir atsakė 2020-10-01 raštu Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, o Pareiškėjo pasiūlymas nepriimamas.

Šalies argumentai

Nurodė, jog pareiškėjas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai skundą, kuriuo prašė panaikinti Projekto Organizatoriaus atsakymą ir atsisakyti tvirtinti Projektą, kurio tikslas sujungti Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei nėra galimybės panaikinti skundžiamo rašto, prašė pavesti Projekto iniciatorei UAB „Baltisches Haus“ pataisyti Projektą pagal pateiktas pastabas.

Atkreipė dėmesį, jog Projekto tikslas yra sujungti į vieną kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus, t. y. Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame yra pastatas – prekybos centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas Taisyklių 44 punktas nėra taikytinas, kadangi Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nedalijamas.

Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Taisyklių 4.2.3 papunktyje nurodyta, kad rengiant Projektą sujungiami kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Todėl NŽT padarė išvadą, kad teisės aktai numato, kad rengiant Projektą gali būti sujungiami keli bendras ribas turintys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai į vieną, ir nenumato išimčių, kad statiniams eksploatuoti suformuoti žemės sklypai negali būti sujungiami, todėl nėra teisinio pagrindo prieštarauti minėto Projekto rengimui, kurio sprendiniuose suprojektuotas Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimas į vieną žemės sklypą (projektinis Nr. A).

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodė, kad užstatytos teritorijos plotas yra 0,6930 ha, o Projektu siekiama sumažinti Pastatui eksploatuoti skirtą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių (toliau – ir Apskaitos taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos, miestų, savivaldybių bei apskričių žemės fondo apskaitos duomenys rengiami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas žemės naudmenų rūšis bei Žemės įstatyme nustatytas pagrindinės žemės naudojimo paskirties kategorijas ir žemės nuosavybės bei valdymo formas. Žemės apskaitos duomenys rengiami pagal Žemės informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus NŽT direktoriaus 2011-11-22 įsakymu Nr. lP-(1.3.)-267 (toliau – ir Žemės informacinės sistemos nuostatai). Apskaitos taisyklių 6 punkte nurodyta, jog žemės fondo apskaitos duomenys apie žemės naudmenas parengiami, nustatant šiuos rodiklius: bendras žemės plotas; žemės naudmenos (žemės ūkio naudmenos: ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miškai (miško žemė); keliai; užstatyta teritorija; vandenys; kita žemė: medžių ir krūmų želdiniai (atskirieji želdynai ir želdinių (medžių ir krūmų) plotai), pelkės, pažeista žemė, nenaudojama žemė), nusausinta žemė; drėkinama žemė; apleistos žemės ūkio naudmenos. Apskaitos taisyklių 11.1 papunktyje pažymėta, kad žemės naudmenos nustatomos naudojantis Žemės informacinės sistemos nuostatų 17 punkte nurodytais erdviniais duomenimis. Apskaitos taisyklių 11.2 papunktis nustato, kad minimalus žemės plotas, kuris Apskaitos taisyklėse nurodytais žemės apskaitos tikslais įtraukiamas į apskaitą kaip atskira žemės naudmena – žemės plotai prie statinių gali būti įtraukiami į apskaitą kaip užstatyta teritorija, neišskiriant atskirų žemės naudmenų, jeigu žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,15 ha. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte pažymėta užstatyta teritorija 0,6930 ha ploto yra didesnė kaip 0,15 ha, todėl formuojamas žemės sklypas turi būti išskirtas atskiromis žemės naudmenomis. Šiuo atveju Projekto sprendiniuose pažymėta, kad užstatytos teritorijos plotas yra 0,6930 ha.

Pažymėjo, kad žemės naudmenų plotas Projekto sprendiniuose bei nuomojamo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra skirtingi dalykai, kurie negali būti tapatinami. Skunde daroma prielaida, kad, nurodant Projekto sprendiniuose užstatytos teritorijos plotą (0,6930 ha) mažesnį nei nuomojamą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą (0,7464 ha), siekiama sumažinti šio žemės sklypo nuomojamą plotą, yra nepagrįsta.

Pabrėžė, kad Taisyklių 32 ir 33 punktuose įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us), ir, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Nurodė, jog Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad Projekto bylą sudaro: Projekto grafinė dalis - Projekto sprendinių brėžinys su priedais; Projekto tekstinė dalis - Projekto aiškinamasis raštas (apibūdinami Projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami Projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); kiti dokumentai - prašymas organizuoti Projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, pateikti reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55–57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti Projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie Projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą bei kita.

Teigia, jog, siekiant nepažeisti Taisyklių 32 ir 33 punktų nuostatų, Projekto sprendiniuose turėtų būti aiškiai nurodyta projektuojamo žemės sklypo dalies ribos ir plotas, kuris naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomame sprendinių brėžinyje. Šioje dalyje Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su pareiškėjo pastaba.

Teigė, jog pareiškėjas prašė projekto sprendiniuose panaikinti naują servitutą S2, nes nebuvo išreikšta elektros transformatorinės savininkų valia.

Pažymėjo, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas nustatomas siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Taip pat CK 4.124 straipsnio 2 dalis nurodo, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. CK 4.112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Todėl Projekto sprendiniuose siūlomas nustatyti servitutas (S2) – teisė svetimam statinio naudotojui tinkamai naudoti elektros transformatorinę.

Atkreipė dėmesį, kad rengiant Projektą yra galimybė siūlyti nustatyti servitutus ir servituto įbraižymas Projekto sprendiniuose nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas.

Nurodė, jog, pagal Taisyklių 52 punktą, Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius. Taip pat Taisyklių 53 punkte pažymėta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.

Teigė, jog, pagal minėtus Taisyklių punktus, Projekto sprendiniuose nėra privaloma pažymėti saugomus medžius, tačiau svarbu paminėti, kad pateiktame Projekto papildomame sprendinių brėžinyje yra atvaizduoti medžiai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, todėl pateiktame Projekto papildomame sprendinių brėžinyje atvaizduoti esami statiniai.

Pažymėjo, kad Projekto Organizatorius atsakyme nurodė, kad dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abriso kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, kuris informavo, jog tarp turimų Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentų abriso nėra.

Nurodė, jog Projekto sprendiniai 2020-11-06 yra pakeisti atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020-10-20 rašte Nr. 2E-11357 „Dėl prašymų derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ nurodytas pastabas, kad Projekto sprendiniuose ties esama autobusų sustojimo stotele nėra tinkamai įvertintas apribojimas, ir, kad formuojamam žemės sklypui (projektinis Nr. A) nustatyta mažesnė kelio apsaugos zona nei numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Atkreipė dėmesį, jog dėl pakeistų Projekto sprendinių pareiškėjas taip pat pateikė 2020-11-28 pasiūlymus Projekto Organizatoriui, kuris atsakė 2020-12-07 raštu Nr. SD-4011 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“, nurodydamas, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepime ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėjas yra pertvarkomo pagal Projektą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kurios plotas 7210 kv. m, nuomininkas. Tai patvirtina 2004- 10- 19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 52/2004-0077. Projekto iniciatorė UAB „Baltisches Haus“ yra Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomotoja.

Teigė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Skundžiamas raštas, kuriuo nepritarta pareiškėjo Pasiūlymams, yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas ir pareiškėjui nesukels pasekmių, kadangi Taisyklių nustatyta tvarka bus atliekamos Projekto derinimo procedūros ir NŽT struktūriniame padalinyje, vykdančiame Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą, bus sprendžiamas klausimas pritarti arba nepritarti Projekto tvirtinimui. Taip pat Projektas bus patvirtintas arba nepatvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir jo pritarimas Projekto sprendiniams nereikalingas. Skundžiamame rašte nėra nurodymų ar patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, todėl Skundžiamas raštas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo argumentai dėl Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo turi būti nurodomi ne Projekto viešinimo (pasiūlymų pateikimo) stadijoje, bet priėmus galutinį sprendimą patvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Projektą. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, galės kreiptis į teismą ir ten ginčyti galutinį dokumentą dėl Projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Nurodė, jog NŽT Skundžiamas sprendimas taip pat nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes NŽT Skundžiamu sprendimu netvirtinamas Projektas, kuriuo Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungiami į vieną.

Pažymėjo, jog, pagal Taisyklių 58–60 punktų nuostatas, Projekto viešinimo stadijoje organizatorius privalo išnagrinėti, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir pateikti detalius atsisakymo priimti pasiūlymus motyvus tuo atveju, jeigu pasiūlymai nepriimami. Projekto priežiūrą atliekanti institucija – NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl organizatoriaus atsisakymo priimti pasiūlymus, privalo įvertinti, ar organizatorius išnagrinėjo ir įvertino visus pasiūlymus ir ar dėl kiekvieno pasiūlymo priėmimo / nepriėmimo yra pateikti teisės aktų nuostatomis grindžiami motyvai.

Nurodė, jog Skundžiamu raštu buvo detaliai įvertinti Projekto viešinimo metu gauti pareiškėjo pasiūlymai ir pateiktas motyvuotas atsisakymas šiuos pasiūlymus priimti.

Atkreipė dėmesį, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 44 punkte nurodyta, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Savivaldybės Skundžiama rašte aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypas pagal teisės aktų reikalavimus suformuotas tokio dydžio, kuris užtikrina tinkamą statinio eksploatavimą pagal tiesioginę paskirtį, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos riboja statinio eksploatacijai suformuoto žemės sklypo pertvarkymą padalijimo ar atidalijimo būdais, tačiau šiuose teisės aktuose nėra nuostatų, ribojančių sujungti du ar kelis žemės sklypus, iš kurių viename ar keliuose yra statinių, į vieną žemės sklypą.

Pažymėjo, jog Skundžiamame rašte aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkomas ne padalijimo ar atidalijimo, bet sujungimo su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) būdu, ir nuo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neatskiriamas žemės plotas. Pagal Projekto sprendinius visas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas tampa vientiso Projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra komercinės paskirties, dalimi. Projekto dokumentuose nėra jokių duomenų (sprendinių), kad prieš sujungiant Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atskiriama žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (plotas), keičiamos žemės sklypo ribos ar kiti parametrai. Tai reiškia, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas, iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, išorinės ribos po sujungimo nesumažėja, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami.

Nurodė, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė samprotavimų, jog, sujungus Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sumažės Pastatui ir kiemo statiniams eksploatuoti reikalingas žemės plotas.

Pažymėjo, jog žemės ploto (dydžio), reikalingo Pastato eksploatacijai, ir žemės sklypo kadastro duomenys – žemės naudmenos (užstatytos teritorijos) identifikavimas ir apskaičiavimas yra skirtingi procesai (dalykai) ir negali būti tapatinami (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 20 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 32.1.3.1 papunkčio nuostatas, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, tarp jų ir užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė). Statiniui pagal paskirtį eksploatuoti formuojamo žemės sklypo plotas automatiškai visa apimtimi nepriskiriamas užstatytai teritorijai.

Nurodė, jog Projekto brėžinyje ir aiškinamajame rašte Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje nurodyti plotai (žalia veja, želdiniai), kuriuose nėra statinių ir kuriuose tiesiogiai nevykdoma Pastato eksploatacija, todėl tokie plotai negali būti apskaitomi kaip užstatyta teritorija.

Teigė, jog, pagal Taisyklių 52 punktą, Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Projekto brėžinyje pažymėtas tik Pastatas, o kiemo statiniai nėra pažymėti. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kiemo statinių (aikštelės, tvoros) parametrai (kadastro duomenys) neužfiksuoti, taip pat šių statinių duomenų nėra Pastato kadastro duomenų byloje, todėl Projekto dokumentuose nurodyti faktiškai natūroje Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir apskaičiuoti duomenys bei statiniais užstatyta teritorija.

Nurodė, jog, pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymu Nr. D1-5, 2–3 punktus, želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę; želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių inventorizavimo lauko darbų metu natūroje apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius, užpildoma Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė. Teisės aktuose nustatytas konkretus laikotarpis, kuriuo inventorizacijos metu užfiksuoti duomenys laikomi aktualiais. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė parengta 2019-08-15, o Projektas pradėtas rengti 2020-04-27, todėl nėra jokio pagrindo atlikti Projektu formuojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją. Pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės duomenis, saugotini želdiniai yra pažymėti ir sunumeruoti Projekto brėžinyje.

Pažymėjo, jog, pagal Taisyklių 53 punktą, sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.

Nurodė, jog Projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, nekeičiamos esamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir Projekte nustatytos realiai egzistuojančios teritorijos, kuriose taikomos šios sąlygos. Projekto sprendiniai atitinka Taisyklių 53 punkto reikalavimus

Teigė, jog Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad yra planuojama nustatyti servitutą po elektros transformatorine S2 (tarnaujantis daiktas) – servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Transformatorinė pastotė (viešpataujantis daiktas) nėra centralizuota (bendro naudojimo) inžinerinė komunikacija. Tai – objektas, skirtas aptarnauti konkretų vartotojų skaičių, todėl servitutas gali būti nustatytas tik sandoriu, o ne administraciniu aktu. Pareiškėjo nurodyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta privalomoji servitutui nustatyti sąlyga, susijusi su valios išreiškimu, taikoma tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, t. y. NŽT sprendimu.

Akcentavo, jog Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimas ir vieno žemės sklypo suformavimas neprieštarauja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nedaro įtakos žemės sklypo naudojimo teisės (nuomos teisės) atsiradimo, pakeitimo, panaikinimo sąlygoms, nepakeičia (nepadidina, nesumažina) pagal galiojančias nuomos sutartis išnuomoto žemės ploto bei šio žemės ploto nuomos sąlygų. Žemės sklypo savininkas turi teisę pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir šios savininko teisės įgyvendinimas nereiškia trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju nuomininkų) teisių pažeidimų. Sujungus Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir suformavus Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos nuomos sutartys nepanaikinamos, nuomos santykiai tęsiami pagal galiojančių nuomos sutarčių sąlygas. Akivaizdu, kad jeigu žemės sklypo pertvarkymas (padalijimas, sujungimas) pagal CK nuostatas išsaugo tokias daiktines teises kaip servitutas, hipoteka, tai ir kitos trečiųjų asmenų teisės taip pat yra išsaugomos.

Skundžiamuose rašte ir sprendime pateikti aiškūs ir detalūs motyvai dėl kiekvieno pareiškėjo pasiūlymo nepagrįstumo ir nepriėmimo, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtai priimtų skundžiamų administracinių aktų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neprieštarauja Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) formavimui ir pertvarkymui, tačiau Projektas prieš jį patvirtinant turėtų būti pakoreguotas, atsižvelgiant į nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas naujas elektros tinklų apsaugos zonas, kurių ribose yra nustatytas ir įstatyminis servitutas eksploatuoti elektros tinklus.

Teigė, jog servitutas S2 po elektros transformatorine, suteikiantis teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype (elektros transformatorinę), ESO atžvilgiu nereikalingas.

Pažymėjo, jog ESO atskiro pastato, kaip elektros transformatorinė, apskritai nėra, nes ESO valdo tik transformatorinį punktą (šį punktą sudarančius įrenginius), kuris yra vienoje iš Pastato dalių (patalpų). Pats Pastatas priklauso kitiems asmenims, o ESO nuosavybės teisių į Pastatą (ar jo dalį) neturi. ESO elektros tinklai Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Pastate yra įrengti teisėtai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalį, esamiems ESO elektros tinklams Pastate yra nustatytas įstatyminis servitutas šių tinklų eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti. Patekimas prie ESO elektros tinklų numatytas EEĮ 75 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pilėnų vaistinė“ atstovė direktorė rašytiniame prašyme nurodė, jog palaiko pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. rašytiniame prašyme taip pat nurodė, kad palaiko pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-10-01 rašto Nr. SD-2972, kuriuo atsisakyta atsižvelgti (priimti) į pareiškėjo pasiūlymus dėl parengto Projekto sprendinių koregavimo, teisėtumo.

Pareiškėjas taip pat ginčija NŽT 2020-12-09 sprendimo Nr. 1SS-2240-(5.59 E.), priimto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus jo skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-10-01 rašto Nr. SD-2972 panaikinimo, teisėtumą. Šiuo sprendimu NŽT nusprendė, jog planavimo organizatorius (Kauno rajono savivaldybės administracija) pakankamai išsamiai paaiškino atmestų pasiūlymų nepriimtinumą, nurodydama pagrįstus atsisakymo motyvus.

Be to, pareiškėjas patikslintu skundu prašė teismo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, nurodytus patikslinto skundo reikalavimuose, kurie iš esmės visiškai analogiški, kaip ir pareiškėjo Pasiūlymai Organizatoriui dėl parengto Projekto sprendinių koregavimo.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu procese, atsakovei Projekto organizatorei Kauno rajono savivaldybės administracijai atsisakius priimti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus dėl parengto Projekto sprendinių koregavimo.

Visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą reglamentuojančio Taisyklių V skirsnio 59 punkte numatyta, jog organizatorius susipažinimo su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui ištaisyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal gautus pasiūlymus.

Pareiškėjas visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu procese 2020-09-24 pateikė Projekto organizatorei Kauno rajono savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl parengto Projekto sprendinių koregavimo. Pasiūlymais Projekto organizatorės prašė atsisakyti tvirtinti Projektą dėl jo sprendinių prieštaravimo Taisyklių 44 punktui, o nesant galimybės netvirtinti Projekto, pavesti Projekto Iniciatoriui ištaisyti projektą pagal pareiškėjo nurodytus konkrečius pasiūlymus. Pareiškėjas pasiūlė: 1) Projekto sprendiniuose įterpti sprendinius, kuriais būtų užtikrinta, jog po sklypų pertvarkymo nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti; 2) Projekto sprendiniuose pažyminėti visus esamus statinius, visus saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus; 3) panaikinti Projekto sprendiniuose servitutą S2, nes elektros transformatorinės savininkas neišreiškė valios dėl servituto numatymo; 4) užtikrinti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-06-09 rašte „Dėl projekto netenkinimo“ Nr. SD-1475 nurodytas reikalavimas pateikti žemės sklypo abrisą būtų įvykdytas.

Atsakovė Projekto organizatorė Kauno rajono savivaldybės administracija Skundžiamu raštu atsisakė priimti pirmiau minėtus pareiškėjo pasiūlymus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo patikslintas skundas dėl Skundžiamo rašto neteisėtumo iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su atsakovės argumentais dėl pareiškėjo pasiūlymų atmetimo. Pareiškėjas nurodė, jog Projekto sprendiniai yra neišsamūs, parengti remiantis klaidingais duomenimis, neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo pagrindų ir pareiškėjo pasiūlymų turinio, pareiškėjas iš esmės ginčija ne Skundžiamo rašto argumentų ir išvadų pagrįstumą, bet Projekto sprendinių teisėtumą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo dalykas yra Skundžiamo rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo Pasiūlymus, tinkamas motyvavimas ir išsamumas, t. y. ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta išsamiai ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, nevertinant pačių atsakymų dėl Projekto sprendinių teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką teritorijų planavimo procese dėl visuomenės pasiūlymų priimtinumo, yra ne kartą pažymėjęs, jog pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir 2017- 04- 05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Be to, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą išsamiai ir visapusiškai nagrinėti gautus visuomenės pasiūlymus, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2021-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

Taigi, kaip pirmiau buvo minėta, pagal Taisyklių 59 punktą ir minėtą administracinių teismų praktiką, planavimo organizatorius, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę atsisakyti priimti pasiūlymus, yra ribojamas tik pareigos apie atmestus pasiūlymus motyvuotai raštu pranešti juos pateikusiam asmeniui. Teismas, ginčo atveju, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus ir NŽT atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

Taigi, atsižvelgus į formuojamą administracinių teismų praktiką, nagrinėjamo ginčo atveju nevertintini pareiškėjo skundo argumentai dėl konkrečių Pasiūlymų atmetimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi toks vertinimas atliekamas ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – pertvarkyti komercinės paskirties Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant juos į vieną žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo projektuojamas plotas 1,7167 ha, ir nekeičiant sujungto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo.

Projektu sujungiami Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ ir kuris yra šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius.

Pažymėtina, jog Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjui ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas – prekybos centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui 2004-10-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N52/2004-0077 pagrindu išnuomota Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis – 0,7210 ha.

Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kiemo statinių (aikštelės, tvoros) kadastro duomenys neužfiksuoti, tačiau Projekto duomenyse nurodyta faktiškai natūroje Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statiniais užstatyta teritorija, t. y. Projektu formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudmenų eksplikacijoje nurodyti faktiškai natūroje Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir apskaičiuoti duomenys: užstatyta teritorija – 0,6930 ha, ariama žemė – 0,5378 ha, kita žemė (želdiniai) – 0,4859 ha.

Parengtu Projektu, be kitų nurodytų servitutų, siūloma nustatyti pareiškėjo ginčijamą servitutą S2 (tarnaujantis daiktas) – servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype (elektros transformatorinę).

Nagrinėjamo ginčo atveju rengiamu Projektu sujungiami Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turintys bendras ribas ir esantys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai, vienas iš jų, kai žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal Taisyklių 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Taisyklėse numatytais atvejai, pavyzdžiui, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Taisyklių 2.1 papunktis). Taisyklių 4.2.3 papunktyje numatyta, kad rengiant Projektą vienas iš veiksmų yra sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną.

Nagrinėjamo ginčo atveju rengiamu Projektu sujungiami Žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turintys bendras ribas ir esantys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Tai reiškia, jog minėtų žemės sklypų sujungimas, pagal pirmiau minėtų teisės aktų reglamentavimą, nedraudžiamas, o viename iš sujungiamų žemės sklypų esatys statiniai nėra kliūtis žemės sklypus sujungti.

Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos Skundžiamo rašto turinys patvirtina, jog buvo atsakyta į kiekvieną pareiškėjo pasiūlymą, išsamiai ir argumentuotai nurodant kiekvieno pasiūlymo atveju teisinį pagrindimą, kodėl negali būti priimtas kiekvienas pareiškėjo pasiūlymas koreguoti parengtą Projektą pareiškėjo nurodytu būdu.

Visų pirma, atsakovė, atsisakymą priimti pareiškėjo pasiūlymą netvirtinti Projekto dėl to, jog tokio pobūdžio projektas pažeidžia Taisyklių 44 punktą, draudžiantį modifikuoti pastatui suformuotą žemės sklypą, sumažinant Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam pastatui eksploatuoti skirtą naujai suformuoto žemės sklypo plotą, motyvavo tuo, kad parengtas Projektas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Atsakovė, atsisakydama pritarti pasiūlymui netvirtinti Projekto, nurodė, jog pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatas, draudžiama prie statinio ar įrenginio formuoti daugiau nei vieną žemės sklypą, reikalingą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Projektu Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkomas ne padalijimo ar atidalijimo, o sujungimo su Žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) būdu. Atsakovė atsisakymą dėl šio pasiūlymo argumentavo tuo, jog Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir išnuomotas Pastato eksploatacijai, visa apimtimi patenka į formuojamą bendrą ir vientisą žemės sklypą. Atsakovė pažymėjo, jog Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypų pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėjo, taip pat nesumažėjo šio sklypo išorinės ribos. Projektu nekeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas. Nurodė, jog Projektu formuojamo žemės sklypo naudmenos nustatytos Projekto rengėjo vietovėje fiksuojant faktinę padėtį, t. y. faktiškai užstatytos teritorijos plotas yra 6 931 kv. m, želdinių – 4859 kv. m, ariamos – 5378 kv. m, todėl skiriasi nuo Nekilnojamo turto registro išraše nurodyto 7464 kv. m užstatytos teritorijos ploto.

Teismo vertinimu, atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija faktiniais ir teisiniais motyvais pagrindė atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui, atsakydama iš esmės į kiekvieną pareiškėjo minėto pasiūlymo netvirtinti Projekto argumentą, pakankamai išsamiai detaliai paaiškindama pareiškėjui, jog Projekto dokumentuose (brėžinyje ir aiškinamajame rašte) nenumatyta ir nenurodyta, kad Pastato ir kiemo statinių eksploatacijai po Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo formuojamame žemės sklype išskiriamas (reikalingas) mažesnis žemės plotas. Taip pat atsisakyme paaiškino, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos nedraudžia sujungti du ar kelis žemės sklypus, iš kurių viename ar keliuose yra statinių, į vieną žemės sklypą, nes tokiu atveju statiniams eksploatuoti reikalingas žemės plotas, kuris iki žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu buvo identifikuotas kaip statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas, nedalinamas, neatskiriamas į atskirą žemės sklypą, bet priešingai apjungiamas su kitu žemės sklypu suformuojant didesnių parametrų (plotų, ribų) žemės sklypą.

Atsakovė, atsisakydama priimti pareiškėjo pasiūlymą, kuriuo pareiškėjas prašė pavesti Projekto Organizatoriui patikslinti Projekto sprendinius taip, kad sujungus Žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų sumažinta Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, skirta Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, nes, pareiškėjo teigimu, pagal Nekilnojamo turto registro išrašą Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytos teritorijos plotas yra 0,7464 ha, Projekte Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytos teritorijos plotas sumažintas iki 0,6931 ha, pagrįstai ir argumentuotai nurodė, jog Projekto brėžinyje nurodytas užstatytos teritorijos plotas, t. y. 6 931 kv. m, negali būti vertinamas kaip žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, sumažinimas.

Atsakovė, atsisakydama priimti minėtą pareiškėjo pasiūlymą, Skundžiamo rašto dalį dėl užstatytos teritorijos sumažinimo grindė teisiniais argumentais nurodydama, jog, pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nurodė, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos numatytos ir Taisyklių 44 punkte. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nurodytu teisiniu reglamentavimu išreiškė argumentuotą nuomonę, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suformuojamas žemės sklypas ir numatomos žemės sklypo ribos, tačiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančiame Žemės įstatyme ir Taisyklėse nenumatyti reikalavimai žemės sklypo Projekte nustatyti žemės sklypo dalis prie žemės sklype esančių statinių.

Kaip matyti iš Projekto sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto duomenų, Projekte sutartiniu žymėjimu aiškiai pažymėtos naikinamos iki pertvarkymo buvusių Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir Projektu projektuojamo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išorinės ribos bei kiti duomenys.

Taigi, Kauno rajono savivaldybės administracija detaliai ir argumentuotai bei teisiniais motyvais atsisakė pritarti pirmiau minėtam pareiškėjo pasiūlymui.

Taip pat atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsisakė pritarti ir kitiems pareiškėjo pasiūlymams, kuriais pareiškėjas prašė pavesti Projekto Organizatoriui patikslinti Projektą taip, kad jo sprendiniuose būtų pažymėti visi statiniai, saugotini medžiai pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus, užtikrinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020-06-09 rašte Nr. SD-1475 „Dėl Projekto nederinimo“ nurodytą reikalavimą pateikti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą, panaikinti naujai nustatytą servitutą S2 dėl elektros transformatorinės savininkų valios dėl servituto nustatymo nebuvimo.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, atsisakydama pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekto sprendiniuose pažymėti visus statinius, Skundžiamame rašte išsamiai ir argumentuotai nurodė, jog Projekto brėžinyje sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas Pastatas, taip pat kitu sutartiniu žymėjimu (plona juoda linija) pažymėti kiemo statinių, kurie nėra pastatai, kontūrai, raidėmis nurodytos vietos, kurios yra žvyro / asfaltbetonio aikštelės. Projekto brėžinyje, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matomi (nurodyti) visi pertvarkomame Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantys objektai – Pastatas ir kiemo statiniai. Atsakovė pažymėjo, jog Pastato kadastro duomenų byloje – Namų valdos inventorizacijos byloje esančiame statinių išdėstymo plane kiemo statiniai nėra pažymėti, todėl Projekto brėžinyje nurodyti tie duomenys apie statinius, kurie užfiksuoti dokumentuose, nurodytuose Taisyklių 30 punkte, kurių pagrindu rengiami.

Šį atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui atsakovė grindė Taisyklių 52 punktu, kuriame numatyta, jog Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Skundžiamame rašte, atsisakydama pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, argumentuotai ir išsamiai nurodė, jog Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymu Nr. D1-5, 2 ir 3 punktuose numatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę; želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė parengta 2019-08-15, Projektas pradėtas rengti 2020-04-27, todėl jokio pagrindo pagal Pareiškėjo pageidavimą atlikti Projektu formuojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją nėra.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija pakankamai detaliai, atliepdama į pareiškėjo konkretų pasiūlymą, nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus specialistai įvertino Žemės sklype (duomenys neskelbtini) augančius želdinius ir pagal dendrologo sudarytą Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę nustatė, kad saugotiniems priskiriami šie želdiniai (medžio, krūmo Nr. plane): 11, 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68. Nurodyti saugotini želdiniai yra pažymėti ir sunumeruoti Projekto papildomame brėžinyje. Pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę, saugotinų medžių (išskyrus saugotinus krūmus) yra 33. Visi šie duomenys užfiksuoti Projekto dokumentų sprendiniuose.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Skundžiamame rašte atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus motyvavo faktiniais ir teisiniais argumentais, nurodydama, jog Projekte nurodytos realiai egzistuojančios teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjo pasiūlymas tiesiog perkelti į Projekto sprendinius Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodytus tokių teritorijų plotus yra nepagrįstas, nes tokiu atveju Projekto sprendiniai prieštarautų Taisyklių nuostatoms. Atsakovė nurodytus argumentus pagrindė Taisyklių 53 ir 30 punktais, kuriuose numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomos ir teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsakovė pažymėjo, jog plotai ne automatiškai perkeliami iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banko, bet pagal privalomai Projektui rengti naudojamą planinę ir tekstinę medžiagą, t. y. dokumentus ir duomenis, kurių sąrašas pateiktas Taisyklių 30 punkte, Projekto rengėjas iš naujo įvertina, nustato, apskaičiuoja teritorijas – apsaugos zonas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir nurodo šių teritorijų plotus. Visos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra esamos ir Projektu nenustatomos papildomos, nekeičiamos ir nenaikinamos tokios teritorijos. Todėl teritorijų – apsaugos zonų plotų patikslinimas vertintinas kaip techninio pobūdžio veiksmas (faktinis pagrindas), kurio metu panaudojus tikslią kartografinę medžiagą, naudojant skaitmenines grafines programas, taip pat įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatančias teritorijų – apsaugos zonų, kuriose taikomos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plotus (dydžius, atstumus), nustatomi tikslūs esamų, jau nustatytų teritorijų, plotai.

Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai yra pakankami pagrįsti, kad būtų atsisakyta pritarti pareiškėjo pasiūlymui dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotų Projekte.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Skundžiamame rašte dėl pareiškėjo pasiūlymo užtikrinti, kad būtų pateiktas Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas, konkrečiai ir motyvuotai nurodė, jog kreipėsi į NŽT, kurioje saugomi dokumentai, susiję su žemės sklypų formavimu, su servitutų projektavimu ir nustatymu. NŽT informavo, jog neturi dokumento dėl Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abriso, todėl tokio dokumento pateikti nėra galimybės.

Taip pat atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Skundžiamame rašte atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui panaikinti Projekte nustatytą naują servitutą S2 dėl to, jog nebuvo išreikšta elektros transformatorinės savininkų valia, grindė teisiniais argumentais, nurodydama, jog, pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, privalomoji servitutui nustatyti sąlyga dėl valios išreiškimo iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo taikoma tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu – NŽT sprendimu. NŽT sprendimu servitutas privačios žemės sklypui nustatomas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Atsakovė pažymėjo, jog Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekte formuojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra elektros energetikos objektas – transformatorinė pastotė (viešpataujantis daiktas), kuri nėra centralizuota inžinerinė komunikacija, o tik objektas, skirtas aptarnauti konkretų vartotojų skaičių. Atsakovė, įvertinusi pirmiau nurodytą aplinkybę, Skundžiamame rašte pažymėjo, jog servitutas bus nustatomas ne administraciniu aktu, o sudarant sutartį dėl servituto nustatymo. Tad elektros transformatorinės savininkų valios išreiškimo NŽT Kauno rajono skyriui teikti nereikia, NŽT Kauno rajono skyrius jokių sprendimų dėl servituto nustatymo nepriims.

Atsakovė argumentuodama atsisakymą panaikinti naujai Projekte nustatytą servitutą S2 atkreipė dėmesį, kad Projekte numatytas servitutas yra tik projektuojamas (siūlomas nustatyti). Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį, elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Taigi, transformatorinei pastotei eksploatuoti reikalingas servitutas.

Atsakovė savo poziciją dėl minėto servituto taip pat grindė ir Civilinio kodekso 6.560 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žemės sklypo savininkas – nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie numatomą servituto nustatymą (teisių suvaržymą), bet neprivalo gauti žemės sklypo nuomininko sutikimą, pritarimą, suderinimą, valios išreiškimą dėl servituto nustatymo. Kadangi pagal Projekto sprendinius projektuojamas siūlomas servitutas reikalingas ne Pastato, bet kito daikto – transformatorinės (viešpataujančiojo daikto) tinkamam naudojimui užtikrinti, Pastato savininkų valia ar kitoks pritarimas servituto nustatymui nereikalingas.

Teismo vertinimu, atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, atsisakydama pritarti visiems pareiškėjo pasiūlymams, Skundžiamame rašte išsamiai ir detaliai nurodė nepritarimo kiekvienam pasiūlymui argumentus ir priežastis, pagrįsdama nepritarimo pareiškėjo pasiūlymams motyvus esamos padėties faktinės situacijos analize ir teisės aktų nuostatomis.

Įvertinęs pareiškėjo pasiūlymų ir Skundžiamo rašto turinį, teismas sprendžia, jog atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė išsamius, motyvuotus ir pagrįstus atsakymus atliepdama į kiekvieną pareiškėjo Pasiūlymą. Skundžiamo rašto turinys ir argumentai patvirtina, jog pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai suprasto Organizatoriaus nepritarimo pasiūlymams argumentus. Tai patvirtina pareiškėjo patikslinto skundo pagrindai.

Skundžiamo rašto priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis numatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta teisės akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Tai reiškia, jog, pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatą, akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvai ir jų išdėstymas turi būti adekvatūs, aiškūs ir pakankami. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog Skundžiamame rašte yra aiškiai ir argumentuotai atsisakyta pritarti kiekvienam pareiškėjo pasiūlymui dėl Projekto sprendinių koregavimo, išsamiai nurodant teisinius ir faktinius nepritarimo kiekvienam pareiškėjo pasiūlymui pagrindus. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog Skundžiamas raštas atitinka VAĮ numatytus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui ir naikinti Skundžiamo rašto nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Pažymėtina, jog NŽT savo kompetencijos ribose išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo rašto panaikinimo (Taisyklių 59 punktas). Skundžiamu sprendimu išsamiai bei motyvuotai buvo atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, nurodant išsamius ir pakankamus argumentus dėl Skundžiamo rašto nepanaikinimo. NŽT nusprendė, kad planavimo organizatorius iš esmės pagrįstai atsisakė pritarti pareiškėjo Pasiūlymams. NŽT Skundžiamas sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, aiškiai ir pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti NŽT ištaisyti Projektą pagal pareiškėjo Pasiūlymus.

Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatavus Skundžiamų rašto ir sprendimo teisėtumą jų išsamumo, pagrįstumo ir pakankamo motyvavimo aspektu, atmestini ir išvestiniai pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, kuriais pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT ištaisyti Projektą pagal pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus reikalavimus.

Teismas konstatuoja, jog administracinėje byloje skundžiami administraciniai aktai – Kauno rajono savivaldybės administracijos raštas ir NŽT sprendimas, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto panaikinimo, yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti NŽT ištaisyti Projektą pareiškėjo nurodytu būdu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis byloje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS- 1133- 261/2015).

Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, t. y. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės netenkinamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ atstovė advokatė J. L. pateikė 2022-09-11 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (toliau – ir Prašymas dėl išlaidų), kuriuo prašo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisti 3 993 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašomas priteisti išlaidas sudaro: 2 783 Eur už prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis parengimą ir atsiliepimo parengimą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 1 210 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą parengimą, administracinę bylą nagrinėjant Regionų apygardos administraciniam teisme.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltisches Haus“ teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš 2021-02-02 atstovavimo sutarties matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ pavedė interesus šioje administracinėje byloje atstovauti advokatams A. K. ir J. L.. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro advokatų teiktos teisinės paslaugos rengiant prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir atsiliepimus į pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą. Patirtos išlaidos grindžiamos 2021-04-07 PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ2104022, 2022-06-09 PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ2206039, 2021- 05-12 d. ir 2022-06-14 AB SEB banko patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1 ir 2 d.) Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kuriose nurodytus kriterijus atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU), todėl, apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio VDU, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Prašymas įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis parengtas 2021-02-03, todėl aktualus 2020 m. III ketvirčio VDU buvo 1454,80 Eur. Maksimalus galimas priteisti dydis už prašymo parengimą 581,92 Eur (0,4 x 1454,80).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Atsiliepimai į bylą pateikti skirtingomis datomis ir ketvirčiais (2021-03-04 ir 2022-05-26), todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų III ketvirčio VDU (1454,80 Eur) ir 2021 metų IV ketvirčio VDU (1679,30 Eur) vidurkis yra 1 567,05 Eur. Todėl už atsiliepimo parengimą galima priteisti 3 917,63 Eur (1567,05 x 2,5). Maksimaliai už Prašyme dėl išlaidų nurodytas teisines paslaugas (prašymo ir atsiliepimo parengimą) galima priteisti 4 499,55 Eur (581,92 + 3917,63). Prašoma priteisti ir dokumentais pagrįsta suma 3 993 Eur neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš pareiškėjo. Trečiojo suinteresuoto asmens Prašymas dėl išlaidų tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos netenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ iš pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo 3 993 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai) su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė