- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-99/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- A.J.
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nutarties, kuria A.J., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d., kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę-suėmimą trims mėnesiams.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.J. kaltinamas tuo, kad kartu su S.K., A.T., D.La., L.B., L.D., įsibrovę į patalpą, panaudoję fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, pagrobė svetimą turtą, grasindami prieš nukentėjusius asmenis panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdami laisvę, prievartavo turtą, o būtent:
2005 m. balandžio 25 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupe su D.La. , L.B. , A.T. , L.D. ir S.K. , apsvaigę nuo alkoholio, D.La. nurodymu L.B. pasiėmus golfo lazdą, o S.K. medinę lazdą-kuoką, t.y. specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, visi kartu atvažiavo prie D.La. motinos R.L. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno nuomininkai J.G. ir D.O. . D.La. turėtais raktais atrakino namo duris ir tokiu būdu jie visi įsibrovė į namą, kur D.La. liepė A.T. visu garsu įjungti namo pirmame aukšte buvusį radijo imtuvą, kad nesigirdėtų mušamų žmonių riksmų ir aimanų, po ko su L.D. , L.B. , S.K. , D.La. ir A.T. užlipo laiptais į namo antrą aukštą, kur tuo metu miegojo J.G. ir D.O. . Gulinčius lovoje D.O. ir J.G. sumušė, padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip panaudodami fizinį smurtą bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus pagrobė D.O. ir J.G. turto už 265 Lt. Iš karto po įvykdyto plėšimo D.La., neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai vertė nukentėjusiuosius D.O. ir J.G. tuoj pat perduoti jam po 300 Lt, tačiau persigalvojęs pareikalavo, kad jam nukentėjusieji tuoj pat perduotų po 500 Lt ir patikslino, kad kitą mėnesį kiekvienas jų turi jam sumokėti po 1000 Lt, už tai žadėdamas juos palikti ramybėje bei daugiau nebepriekabiauti, o neperdavus reikalaujamų pinigų grasino su jais fiziškai susidoroti. Jis, A.J. , L.D. , S.K. , L.B. ir A.T. pritarė D.La. vienas po kito įsiterpdami ir trumpomis replikomis patvirtindami, kad D.La. sako tiesą. Išsiaiškinus, kad D.O. ir J.G. reikalaujamų pinigų neturi, D.La. pareiškė, kad pinigus paimti juos nuveš pas D.O. brolį į (duomenys neskelbtini) arba pas gimines į (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką D.La. liepė D.O. ir J.G. apsirengti ir padedant jam, A.J. , L.D. , L.B. , S.K. ir A.T. , išstūmė nukentėjusiuosius pro namo duris į lauką ir atimant pastariesiems laisvę, įstūmė juos į kieme stovėjusį, L.D. šiam tikslui parūpintą jo tėvo P.D. automobilį (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės sakydami, kad „veža užkasti“, tokiu būdu, naudodami psichinę prievartą, siekdami nukentėjusiuosius dar labiau įbauginti, grasino, kad neįvykdžius reikalavimo perduoti pinigus nukentėjusieji bus nužudyti. Vykdydamas D.La. nurodymą jis, A.J. , vieną kartą viena koja spyrė automobilyje sėdinčiam D.O. į veidą ir vieną kartą kita koja spyrė jam į kairįjį šoną ir taip panaudojant fizinį smurtą jis, A.J. , D.La. ir A.T. įsėdo į minėtą automobilį. Važiuojant D.La. J.G. paklausė kiek jam metų, o šiam atsakius, paklausė „ar jam užteks tiek gyventi“, ir taip dar kartą naudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą - atimti gyvybę, automobilį vairuojant A.T. , D.O. ir J.G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur D.La. jėga už rūbų ištraukęs iš automobilio J.G. , stipriai pastūmė, o šiam kniūpsčiomis pargriuvus ant žemės vieną kartą spyrė jam į šoną. Tuo metu jis, A.J. , ir A.T. jėga iš automobilio išstūmė D.O. , o pastarajam parkritus ant žemės, nuvažiavo.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2005 m. sausio 2 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A.M. , turėdami savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu išlaužę garažo duris, įsibrovė į G.A. mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J.V.B. 2000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini).
2005 m. sausio 3 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A.M. , turėdami savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu nulaužę garažo durų spyną, įsibrovė į G.A. metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J.V.B. motociklą (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą, iš viso bendros 540 Lt vertės.
2005 m. sausio 3 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, per neužrakintas duris įsibrovė į G.A. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė J.V.B. 1250 Lt vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi kaltinamajam A.J. kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę-suėmimą trims mėnesiams. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis A.J. keturis kartus pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemones, o byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A.J. gali slėptis (bėgti) nuo teismo. Todėl siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą, A.J. paskirta kita kardomoji priemonė-suėmimas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A.J. ir jo gynėjas skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, kuria kaltinamajam A.J. kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į kardomąją priemonę-suėmimą trims mėnesiams. Teigia, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. A.J. ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir prokurorą nuolat informuodavo apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą ir pasikeitimus darbovietėje. A.J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš kur darbo savaitės eigoje būdavo sunku atsiprašyti tam, kad nuvykti registruotis į policijos įstaigą. Teismui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytas darbo laikotarpis pateisino neatvykimą registruotis į policijos įstaigą 2006 m. balandžio 11 ir 25 d.d. bei gegužės 9 ir 16 d.d. Teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės. Be to, jis buvo neinformuotas apie pasikeitusį bylos tyrimą kontroliuojantį prokurorą, dėl ko jam buvo apribotos galimybės pranešti apie gyvenamosios ir darbo vietų pasikeitimus. Jis būdamas laisvėje naujų nusikaltimų nedarys. Teigia, kad yra pažeistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“ nuostatos, nes nenurodyti motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 str. Mano, kad jam galėjo būti paskirta ir kita švelnesnė kardomoji priemonė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamojo A.J. gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam A.J. paskirtų kardomųjų priemonių rūšį, BPK 122, 123, 135 ir 136 str.str. reikalavimų nepažeidė.
Byloje surinkti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad A.J. galėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d. Už pastarųjų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Šie visi nusikaltimai yra įtraukti į BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikalstamų veikų sąrašą. Nors skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr.36 „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“ šiuo metu yra netekęs galios, tačiau to paties teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. numatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jau vien šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A.J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Skunde teigiama, kad kaltinamasis A.J. jam paskirtas kardomąsias priemones pažeidė keturis kartus dėl pateisinamos priežasties – dirbo (duomenys neskelbtini) esančioje UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atkreipia kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad kaltinamasis buvo įspėtas raštu apie tai, kad jei jis pažeis paskirtųjų kardomųjų priemonių įpareigojimus, jam galės būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė (b.l. 10-12 t. 3). Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia kaltinamajam prašyti pakeisti jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, jei dėl pateisinamų priežasčių (darbo, mokymosi, sveikatos ir pan.) jis negali jų tinkamai įvykdyti (BPK 139 str. 1 d.). Tačiau kaltinamasis A.J. nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų šių pažeidimų, ir tokio prašymo nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje A.J. parodė, kad bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras jam buvo paaiškinęs kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo tvarką. Todėl teigti, kad A.J. buvo apribotos galimybės pranešti apie jo pasikeitusias gyvenamąją ir darbo vietas, nėra jokio pagrindo.
Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis A.J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2005 m. kovo 9 d. buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau šis tyrimas netrukus atnaujintas, A.J. 2005 m. gegužės 3 d. pareiškus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d., padarymo. Tai, kad jau po dviejų mėnesių kaltinamasis A.J. buvo įtariamas naujų sunkių nusikalstamų veikų padarymu, rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesne kardomąja priemone, nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kitos skunde nurodytos priežastys (kaltinamasis A.J. buvo neinformuotas apie paskirtą kitą bylos tyrimą kontroliuojantį prokurorą, daugiau nedarys nusikalstamų veikų) negali paneigti teismo nurodytų suėmimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatoms.
Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pakeičiant kardomųjų priemonių rūšis - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje į suėmimą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.