- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-554-777/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01284-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Š. K.
- Atsakovas
- MB „Finsalė“
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.4Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-554-777/2016
2016 m. balandžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Š. K. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei MB „Finsalė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-08-27 pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui ieškinį, juo prašė: pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę; negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą; pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 str. 4 d., atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovės ieškovui: 300 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-07-27) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 600 Eur dydžio išeitinę išmoką, apskaičiuotą atsižvelgiant ieškovo nepertraukiamą darbo stažą nuo 2012-09-26 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-27), ir likusią išeitinės išmokos dalį, apskaičiuotą atsižvelgiant į ieškovo nepertraukiamą darbo stažą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-27) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (300 Eur) priteisimo nurodyti vykdyti skubiai ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2012-09-26 darbų vadovu. Ieškovas ir atsakovės vadovė R. A. buvo sugyventiniai, turi nepilnametį vaiką. Dėl atsiradusių tarpusavio nesutarimų atsakovė ieškovą neteisėtai atleido iš darbo ir su juo neatsiskaitė. Reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas grindė tuo, kad yra visos būtinosios atsakovės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – ieškovo neteisėtas atleidimas iš darbų vadovo pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nesant tam jokio teisinio pagrindo. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatinio darbo, pajamų šaltinio netekimu. Dėl atsakovės suformuluoto atleidimo iš darbo pagrindo (DK 136 str. 3 d. 2 p.) ieškovas negalėjo gauti Lietuvos darbo biržos mokamos nedarbo pašalpos. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas negalėjo užtikrinti nepilnamečio vaiko visų būtinųjų poreikių. Tai sukėlė ieškovui socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmą. Ieškovas iš darbo atleistas be įspėjimo, prieš jo valią, pažeidžiant DK nustatytus drausminių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką. Nurodė, kad atsakovės suformuluotas atleidimo iš darbo pagrindas kenkia ieškovo darbo reputacijai, mažina jo galimybes įsidarbinti, sukelia nepatogumų. Nurodė, kad tarp ieškovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo. Nurodė ir tai, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos kaltė preziumuojama.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę. Negrąžino ieškovo į darbą pas atsakovę. Konstatavo, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovės ieškovui: 1500 Eur dydžio sumą už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2015-07-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2015-12-23; 600 Eur išeitinę išmoką; 1040 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (300 Eur) priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 164 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas valstybei iš atsakovės priteisė 90 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo 20 Eur žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad teisėto pagrindo atsakovei nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. egzistavimas neįrodytas ir nenustatytas. Ieškovas atleistas iš darbo nesant tam teisėto pagrindo – neteisėtai. Teismas konstatavo ir tai, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, grąžinus ieškovą į darbą, jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl pagrindo ieškovą grąžinti į darbą pas atsakovę nėra. Nurodė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 300 Eur. Konstatavo, kad ieškovui priklauso 2 mėnesių išeitinė išmoka, nes ieškovas pas atsakovę išdirbo 34 mėnesius, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2015-07-27. Konstatavo ir tai, kad ieškovui priklauso vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-07-27 iki 2015-12-23, t. y. 5 mėnesius. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtos atsakovės veiklos. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ar kita. Todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 900 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimą. Taip pat apeliantas (ieškovas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 20 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo valstybei panaikinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės (darbdavio) neteisėtus veiksmus – neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, stresą, neužtikrintumą ateitimi, socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmą, dėl to ieškovui galbūt pablogėjo ir taip prasta sveikata. Atsakovė nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gavo ir dirbdamas toliau būtų gavęs pagrindines (nuolatines) pragyvenimo pajamas. Ieškovas su atsakovės vadove turi mažametį vaiką, kuriam kas mėnesį privalo teikti 160 Eur laikiną išlaikymą. Šios pareigos vykdymas buvo apsunkintas dėl neteisėto ieškovo atleidimo. Ieškovo atleidimas už pravaikštas užkirto kelią ieškovui gauti nedarbo draudimo išmoką, kol susiras kitą darbą. Pažymėjo, kad ieškovas yra neįgalus ir jo galimybės įsidarbinti naujame darbe yra labai suvaržytos. Atleidimo pagrindas nurodytas pranešime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie ieškovo socialinio draudimo pabaigą. Šie duomenys gali tapti žinomi kitiems asmenims. Apie ieškovo atleidimą už pravaikštas iš atsakovės vadovės, kitų atsakovės darbuotojų – buhalterių sužinojo platus asmenų ratas, t. y. klientai, užsakovai, statybinių medžiagų ir statybinės įrangos tiekėjai, pardavėjai, kiti asmenys. Ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, įsteigė MB „Finsalė“. Ieškovas aplinkinių asmenų (klientų, užsakovų, tiekėjų, darbuotojų ir pan.) buvo laikomas statybų verslo bendraturčiu ir vadovaujančiu asmeniu. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo už pravaikštą padarė neigiamą įtaką ieškovo autoritetui ir jo psichologinei savijautai. Be to, apeliantas nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, kurios didina ieškovo patirtą neturtinę žalą. Atsakovė atleido ieškovą šiurkščiai pažeisdama drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nes nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti raštu. Atsakovės vadovė šiuos reikalavimus žinojo, tačiau šiurkščiai jų nepaisė, nes siekė kuo greičiau atsikratyti ieškovu po to, kai nutrūko jų bendras gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovės vadovės yra iškeltos civilinės bylos dėl nepilnamečio vaiko, jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalijimo ir kt. Atsakovė ieškovą iš darbo atleido visiškai nepagrįstai, pažeisdama DK 235 str. 2 d. 9 p. reglamentuotą drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą – pravaikšta. Atsakovė ieškovą atleido iš darbo pažeisdama drausminės nuobaudos parinkimo tvarką, reglamentuotą DK 238 str. Atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovas atleistas iš darbo, atsakovei sukėlė kokių nors neigiamų padarinių. Atsakovė nepagrįstai apkaltino ieškovą darbo drausmės pažeidimų padarymu ir dėl to jį neteisėtai atleido iš darbo. Atsakovė ieškovo teises pažeidė tyčia, sąmoningai. Atsakovės elgesys ir noras ieškovą atleisti iš darbo neteisėtomis priemonėmis ypač nepalankiu darbuotojui teisiniu pagrindu buvo tendencingas ir iš esmės pablogino ieškovo reputaciją darbo rinkoje. Atsakovė nesigailėjo dėl padarytų pažeidimų, nesutiko šią bylą užbaigti taikos sutartimi. Apeliantas savo teises privalėjo ginti teisme. Apeliantas nurodė ir tai, kad ieškovui priteistos išmokos, susijusios su neteisėtu atleidimu iš darbo, nėra didelės, todėl nekompensuoja visų ieškovo praradimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo valstybei priteisė 20 Eur žyminį mokestį, nes ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra kilęs iš darbo santykių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad apeliantui priteista išeitinė išmoka, vidutinis atlyginimas už priverstinę pravaikštą bei pakeista atleidimo formuluotė. Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Taigi apelianto pažeistos teisės tinkamai apgintos kitais įstatyme numatytais darbuotojų teisių gynimo būdais. Atsakovė nurodė ir tai, kad apeliantas neįrodė, jog jam padaryta neturtinė žala. Neteisėto atleidimo iš darbo faktas kaip toks savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinę žalą. Apeliantas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindžia neteisėto atleidimo iš darbo faktu, sieja ne su dvasiniais išgyvenimais, o su turtine padėtimi. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad registravosi Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, dėjo (deda) pastangas surasti naują darbą. Apelianto teiginys, kad jo galimybės įsidarbinti naujame darbe labai suvaržytos dėl neįgalumo, nėra susijęs su atsakovės veiksmais. Apeliantas nepateikė duomenų, kad buvo nedarbingas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisėto atleidimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apelianto atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu, pakeista atleidimo iš darbo formuluotė, yra įsiteisėjusi. Todėl ieškovo teiginys apie atleidimo už pravaikštą nurodymą pranešime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apelianto socialinio draudimo pabaigą yra teisiškai neaktualus. Apelianto teiginys, kad apie jo atleidimą už pravaikštas iš atsakovės vadovės, kitų atsakovės darbuotojų sužinojo platus asmenų ratas ir tai padarė neigiamą įtaką apelianto autoritetui ir jo psichologinei savijautai, yra deklaratyvus, nepagrįstas įrodymais. Šia aplinkybe apeliantas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti jo teiginius apie neigiamą įtaką apelianto autoritetui, psichologinei savijautai. Apeliantas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šios bylos duomenimis nustatyta, jog gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, apeliantas ir atsakovės vadovė įsteigė MB „Finsalė“. Dėl šių aplinkybių tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-29-666/2016. Atsakovė nesutiko ir su apelianto nurodytomis aplinkybėmis dėl neturtinę žalą didinančių aplinkybių. Nurodė, kad apeliantas nebuvo suinteresuotas pasinaudoti paaiškinimu kaip savo gynybos priemone. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės vadovė iš apelianto buto išsikraustė 2015 m. vasarį. Apeliantas atleistas 2015-07-27. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tendencingai siekė atleisti apeliantą iš darbo, jį pažemino, siekė su juo susidoroti. Šia aplinkybe apeliantas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo atleidimo iš darbo visiškai nepagrįstai, dėl darbo drausmės pažeidimo, už kurį apeliantas atleistas iš darbo ir kuris nesukėlė atsakovei neigiamų padarinių, neįrodo, kad apeliantas patyrė neturtinę žalą, nes turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Atsakovė klausimą dėl žyminio mokesčio iš apelianto priteisimo valstybei paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys ir jų atstovai dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteistas iš jo žyminis mokestis valstybei. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškinio materialių reikalavimų nepasisako.
Dėl neturtinės žalos
Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės (darbdavio) neteisėtus veiksmus – neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo. Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Apeliantas skunde nurodė, kad atsakovė nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas gavo ir dirbdamas toliau būtų gavęs pagrindines (nuolatines) pragyvenimo pajamas. Ieškovas turi mažametį vaiką, kuriam kas mėnesį privalo teikti 160 Eur laikiną išlaikymą. Šios pareigos vykdymas buvo apsunkintas dėl neteisėto ieškovo atleidimo. Ieškovo atleidimas už pravaikštas užkirto kelią ieškovui gauti nedarbo draudimo išmoką, kol susiras kitą darbą. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Apelianto atleidimas iš darbo buvo staigus, netikėtas ir tokiam atleidimui jis neturėjo galimybės pasiruošti. Apelianto sutartis su atsakove buvo neterminuota, tai buvo pagrindinė (ir vienintelė) jo darbovietė. Iki atleidimo ieškovas pas atsakovę išdirbo beveik 3 metus. Per visą darbo laiką nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, pastabų iš darbdavio ar klientų, tiekėjų, užsakovų pusės dėl atliekamo darbo negavo. Todėl yra pagrįsti ieškovo argumentai, kad dėl staigaus, netikėto nuolatinio darbo, pajamų netekimo jis patyrė neturtinę žalą. Atsakovės atsikirtimai, taip pat byloje esantys duomenys apie apelianto gaunamą netekto darbingumo pensiją nėra pakankami daryti priešingą išvadą.
Atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodė, kad ieškovo teiginys, jog jo galimybės įsidarbinti naujame darbe labai suvaržytos dėl neįgalumo nėra susijusios su atsakovės veiksmais. Todėl ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje. Juolab, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo pastangas įsidarbinti.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėto atleidimo pablogėjo ieškovo sveikata. Todėl šis ieškovo argumentas kaip nepagrįstas taip pat atmestinas.
Apeliantas nurodė, kad atleidimo pagrindas nurodytas pranešime Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie ieškovo socialinio draudimo pabaigą. Šie duomenys gali tapti žinomi kitiems asmenims. Šia aplinkybe reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą apeliantas pirmosios instancijos teisme negrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai yra nauja aplinkybė. Tokiai apelianto naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir konstatuotina, kad ji negali būti apeliacijos dalykas. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog dėl to apeliantas patyrė neturtinę žalą.
Apeliantas nurodė ir tai, kad apie ieškovo atleidimą už pravaikštas iš atsakovės vadovės, kitų atsakovės darbuotojų – buhalterių sužinojo platus asmenų ratas, t. y. klientai, užsakovai, statybinių medžiagų ir statybinės įrangos tiekėjai, pardavėjai, kiti asmenys. Ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, įsteigė MB „Finsalė“. Ieškovas aplinkinių asmenų (klientų, užsakovų, tiekėjų, darbuotojų ir pan.) buvo laikomas statybų verslo bendraturčiu ir vadovaujančiu asmeniu. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo už pravaikštą padarė neigiamą įtaką ieškovo autoritetui ir jo psichologinei savijautai. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovo atleidimas iš darbo už pravaikštą padarė neigiamą įtaką ieškovo autoritetui ir jo psichologinei savijautai, pablogino jo reputaciją darbo rinkoje.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl jo atleidimo iš darbo pažeidžiant DK nustatytus drausminių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką yra susijusios su reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėjamu. Šios aplinkybės patvirtina apelianto atleidimo iš darbo neteisėtumo faktą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantui priteista išeitinė išmoka, vidutinis atlyginimas už priverstinę pravaikštą bei pakeista atleidimo formuluotė. Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl DK nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo pagrindų ir tvarkos pažeidimo apeliantui padaryta žala yra atlyginta.
Aplinkybėmis, kad apeliantas savo teises privalėjo ginti teisme, atsakovė nesigailėjo dėl padarytų pažeidimų, nesutiko šią bylą užbaigti taikos sutartimi, atsakovė tendencingai siekė atleisti apeliantą iš darbo, jį pažemino, siekė su juo susidoroti, apeliantas / ieškovas reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teisme negrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai yra naujos aplinkybės. Tokioms apelianto naujoms apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir konstatuotina, kad jos negali būti apeliacijos dalykas. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog dėl to apeliantas patyrė neturtinę žalą.
Esant nurodytų aplinkybių visumai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Iš atsakovės apeliantui (ieškovui) priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 str.).
Dėl žyminio mokesčio priteisimo
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo valstybei priteisė 20 Eur žyminį mokestį. Jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra kilęs iš darbo santykių. Šis apelianto argumentas yra pagrįstas. CPK 83 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai (darbuotojai) – bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra kilęs iš darbo santykių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš apelianto valstybei nepagrįstai priteisė 20 Eur žyminį mokestį.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių neturtinę žalą (LR CK 6.250 str.), ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (LR CPK 185 str.) bei atleidimą nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.), taikymo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 900 Eur žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovo ieškinio dalį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteistas 20 Eur žyminis mokestis. (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė – 820 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė 4 reikalavimus, kuriuos ginčijo atsakovė, t. y. reikalavimus: dėl neteisėto atleidimo, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 83,33 proc. (reikalavimas dėl neteisėto atleidimo patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl išeitinės išmokos patenkintas visiškai (100 proc.) + reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies 33,33 proc. (300 (priteista suma) x 100 : 900 (prašoma priteisti suma) = 333,33 proc. : 4 reikalavimų = 83,33 proc.)). Todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteistas 1083,29 Eur (1300 Eur x 83,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje, o iš ieškovo atsakovei 136,69 Eur (820 Eur x 16,67 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje. Įskaičius ieškovo atsakovei mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovui priteistinas 946,60 Eur (1083,29 Eur – 136,69 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 84 Eur žyminis mokestis pirmojoje instancijoje, kuris apskaičiuojamas taip: už ieškinio reikalavimą dėl neteisėto atleidimo 31 Eur (41 Eur – 25 proc.) žyminis mokestis; 54 Eur žyminis mokestis mokamas už bendrą priteistą ieškinio sumą 2400 Eur (600 Eur (išeitinė išmoka) + 1500 Eur (priverstinė pravaikšta) + 300 Eur neturtinė žala), x 3 proc. – 25 proc.) (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir 7 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) turėjo 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, o atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 360 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 33,33 proc. (300,00 Eur (priteista suma) x 100 : 900,00 Eur (ginčijama suma). Todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteistas 233,31 Eur (700 Eur x 33,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje, o iš ieškovo atsakovei 240,01 Eur (360 Eur x 66,67 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje. Įskaičius atsakovės ieškovui mokėtinas sumas, iš ieškovo atsakovei priteistinas 6,70 Eur (240,01 Eur – 233,31 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d.).
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
Apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (LR CPK 83 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 15 Eur (20 Eur – 25 proc.) žyminis mokestis apeliacinėje instancijoje (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 900 Eur žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovo ieškinio dalį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės MB „Finsalė“ ieškovui Š. K. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Š. K. valstybei priteistas 20 Eur žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovės MB „Finsalė“ ieškovui Š. K. 946,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmojoje instancijoje.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Š. K. atsakovei MB „Finsalė“ priteistas 164 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje.
Priteisti iš atsakovės MB „Finsalė“ valstybei 84 Eur žyminį mokestį pirmojoje instancijoje.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo Š. K. atsakovei MB „Finsalė“ 6,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovės MB „Finsalė“ valstybei 15 Eur žyminį mokestį apeliacinėje instancijoje.