Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo bylos kategorija 45.4.4, 73

2009 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V., nukentėjusiajam O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau –Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V. 2009-05-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8) už tai, kad jis 2009-05-20, apie 23 val. 57 min., Kalvarijų g. 178 B, vairuodamas automobilį VW Vento ir sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi, tiesiai važiavusio automobilio, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius.

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2009-06-04 nutarimu Nr. E 500674 (b. l. 7) A. V., vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 str. 2 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, VPK KPV KPR, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 9 straipsnyje nustatyta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

LR ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nėra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes jam įsukant į kiemą, į jį trenkėsi dideliu greičiu važiuojantis O. M. vairuojamas BMW automobilis, kuris nestabdė siekdamas išvengti susidūrimo ir todėl yra kaltas dėl šio pažeidimo. Kadangi jo nuomone trūksta duomenų įvykio aplinkės ištirti, todėl teismo posėdyje prašė, kad būtų atlikta ekspertizė, tačiau ją apmokėti atsisakė (b. l. 39).

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinė, t. y. elgesio taisyklė yra nustatyta kitame teisės akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų LR Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal 106 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 108 punktas nustato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Teismo posėdyje nukentėjusysis O. M. paaiškino, kad eismo įvykio metu apie 24 val. antra juosta Kalvarijų gatve centro link važiavo apie 50 km/h greičiu, kai staiga priešais jį išsuko taksi vairuotojas, jis nieko nespėjo padaryti, tik pasuko vairą į kairę pusę, siekdamas išvengti susidūrimo, dėl to buvo apgadinta jo automobilio dešinioji pusė. Sankryža buvo nereguliuojama šviesoforo, o automobiliai susidūrė, nes A. V. jo nepamatė, gal norėjo „prašokti“ arba skubėjo. Stabdymo žymių nebuvo, nes jis nestabdė, iš karto suko vairą į kairę. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Automobiliai buvo patraukti, kai atvyko policijos pareigūnai, policija užfiksavo viską taip, kaip rado, vėliau jis pats patraukė savo automobilį. Susidūrimas įvyko prie posūkio, nukrito jo automobilio valstybiniai numeriai ir sudužo numerio laikiklis. Kitą automobilį užsuko į kiemą, nes sprogo padanga (b. l. 39).

Liudytoja L. V. parodė (b. l. 40), kad ji važiavo taksi automobiliu ir eismo įvykio metu sėdėjo šalia vairuotojo A. V.. Nurodė, kad ji su draugėm buvo išgėrusios porą taurių vyno. Taksi automobilu iš Antakalnio rajono ji važiavo Kalvarijų gatve ir beveik pasukus automobilį į kiemą, į juos rėžėsi kitas automobilis. Nuo smūgio jų automobilis apsisuko ir atsistojo, o kitas automobilis buvo prie šviesoforo arčiau dešinės pusės. Priešais atvažiuojančio BMW automobilio ji nematė. Važiuodama ji žiūrėjo tiesiai, iš kur atsirado BMW automobilis ji nežino, mano, kad jis važiavo be šviesų.

Teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmai pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinio pažeidimo padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 9), eismo įvykio schema (b. l. 10, 10a), nukentėjusiojo paaiškinimas (b. l. 11). Šie byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys. Liudytojos L. V. policijos pareigūnams duoti paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagoje nustatytai įvykių eigai ir todėl vertintini kritiškai. Kaip teismo posėdyje pripažino pati liudytoja, ji važiuodama nematė priešais atvažiuojančio automobilio. Be to, tarnybiniame pranešime patrulis M. P. nurodė, kad liudytoja L. V. iš karto po eismo įvykio nebuvo apklausta, kadangi ji buvo stipriai neblaivi (b. l. 9). Teismas liudytojo L. V. parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skunde A. V. nurodė, kad jam sukant į kairę nukentėjusiojo O. M. automobilis buvo labai toli, tuo tarpu teismo posėdyje savo poziciją pakeitė teigdamas, kad nukentėjusiojo O. M. automobilio jis apskritai nematė, nors darydamas posūkį žiūrėjo į priekį 100 m atstumu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. V.. Taip pat ir prie administracinio teismo pažeidimo protokolo pridėtame paaiškinime A. V. nurodė, kad darydamas posūkį jis nukentėjusiojo O. M. automobilį matė važiuojantį už 100-120 m. (b. l. 12, 39, 40). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, todėl vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. A. V. nurodo, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes, jo teigimu, suko į kairę įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, o dėl pažeidimo kaltas nukentėjusysis O. M., kuris dideliu greičiu važiavo keliu pirma eismo juosta tiesiai ir nestabdydamas trenkėsi į jo automobilį jam nespėjus pabaigti posūkio manevro. Be to, A. V. posėdyje nurodė, kad priešingai nei teigia nukentėjusysis O. M., jis važiavo ne antra, o pirma kelio juosta. KET 114 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi, net jei nukentėjusysis O. M. būtų važiavęs ne antra, o pirma kelio juosta, darytina išvada, kad A. V. šioje situacijoje nesielgė taip, kaip privalėtų elgtis pagal KET, t. y. prieš sukdamas į kairę duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui bei įsitikinti, kad atlikti posūkio manevrą yra saugu (t. y. jį atlikdamas jis netrukdys ir nesukels kliūčių kitiems eismo dalyviams). Liudytojos parodymai, kad nukentėjusysis galimai važiavo be įjungtų šviesos žibintų, todėl jo A. V. negalėjo pastebėti, paneigtini, nes Kalvarijų gatvė yra apšviesta ir A. V., vairuodamas saugiai ir atsargiai, turėjo jį pastebėti. Duomenų, kad nukentėjusysis O. M. važiavo žymiai viršydamas greitį nesurinkta, o tai paneigia nukentėjusiojo paaiškinimai, kad jis neviršijo leistino greičio bei fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, kurie būtų žymiai didesni, jei nukentėjusysis stabdydamas automobilį būtų didesniu greičiu atsitrenkęs į taksi automobilį.

Teismo posėdyje A. V. nurodė, kad reikia įvertinti visas aplinkybes, todėl, jeigu trūksta įrodymų, prašo skirti ekspertizę. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarymą, įrodytas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad bylos aplinkybės buvo išaiškintos visapusiškai ir objektyviai bei surinkta paknakamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padarė administracinį pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir jo veiksmai neginčijamai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl teismas nemano, kad reikalinga skirti ekspertizę eismo įvykio aplinkybių papildomam ištyrimui.

Teismas nustatė, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu surašytame 2009-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2009-06-04 nutarime nėra nurodyta kokius Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus A. V. pažeidė. Kadangi ATPK 127 str. 2 d. yra blanketinė norma, todėl tiek protokole, tiek nutarime pareigūnai turi būti nurodyta ir Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimas (KET punktas). Tačiau teismas tai nelaiko esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti nutarimą, kadangi tiek protokole, tiek nutarime, apibūdinant pažeidimą yra nurodyta Kelių eismo taisyklių 114 punkto nuostata – reikalavimas praleisti priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo dėl procesinio pažeidimo skunde nepasisako ir reikalavimo panaikinti nutarimą tuo negrindžia.

LR ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. LR ATPK 30¹ straipsnis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei remdamasis LR ATPK nuostatomis, kuriomis remiantis skiriama nuobauda už LR ATPK pažeidimus bei atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad asmuo dirba taksi vairuotoju ir teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbui atlikti, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių nuobaudų dėl avarijos padarymo, o tik dėl smulkių KET pažeidimų, teismas mano, kad yra galimybė skirti LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą, t. y. maksimalią piniginę baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2009-06-04 nutarimas Nr. E 500674 keistinas, paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, už administracinio teisęs pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą, pakeisti į 200 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t ar ė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-06-04 nutarimu Nr. E 500674 paskirtą 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į 200 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.