Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir T. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir T. Č. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys J. A., A. G., T. P., K. J.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi bei Atkūrimo tvarkos 15–16 punktas ir pažymėjo, jog piliečių parašai turi būti patvirtinti notariškai. Teismas nustatė, kad 2008 m. susitarimas nėra patvirtintas notaro.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvada, jog pretendentų 2008 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytu susitarimu buvo sutarta atskirais žemės sklypais pasidalinti 8,71 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ankstesnes – 2006 m. sausio 9 d. pažymas Nr. 8683, 8684, 8685, 8686, 8687, 8688 ir 8689, pagal kurias pretendentų dalys sumažėjo: V. S. dalis nuo 2,17 ha sumažėjo iki 1,45 ha, J. A. dalis – nuo 2,18 ha iki 1,45 ha, F. S. dalis – nuo 0,54 ha iki 0,3625 ha, T. P. dalis sumažėjo nuo 0,55 ha iki 0,3625 ha, A. G. dalis nuo 0,54 ha sumažėjo iki 0,3625 ha, P. S. dalis nuo 0,55 ha sumažėjo iki 0,3625 ha, A. J. dalis nuo 2,18 ha sumažėjo iki 1,45 ha. Todėl teismas konstatavo, jog ir bendras suteikiamo žemės sklypo plotas sumažėjo (nuo 8,71 ha iki 5,8 ha), ir kad dabartinei situacijai prie susitarimo pridėtas žemės sklypų principinis pasidalijimo planas nebetinka. Teismas sprendė, jog ploto sumažėjimas (beveik trimis hektarais) nėra toks nereikšmingas, kad galima būtų į jį nekreipti dėmesio. Tačiau akcentavo, kad patikslintų pažymų, kuriomis sumažintos pretendentų dalys ir, atitinkamai, bendras suteiktinos žemės plotas, pagrįstumas teismui nėra apskųstas, pareiškėjų atstovai teisme pareiškė jų nekvestionuoją.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovų atsisakymas pretendentams ženklinti atskirus žemės sklypus yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl teisėtas. Teismas pažymėjo, jog pretendentai, jei jie visi tebenori žemę ženklinti atskirais sklypais, turėtų pasirašyti naują susitarimą, dėl kitokio ploto (5,8 ha) žemės sklypo paženklinimo atskirais sklypais, atitinkančiais jiems (kiekvienam) priklausančios žemės ploto dalį.

III.

1. Teigia, jog konstatuodamas, kad atsakovas 2010 m. vasario 12 d. raštu atsisakė ženklinti žemę pagal bendraturčių susitarimą, teismas netinkamai įvertino atsakovo atsakymą. Pažymi, jog iš atsakovo 2010 m. vasario 12 d. rašto matyti, jog jis sutinka grąžinti žemę pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. bendraturčių susitarimą atskirais sklypais, tačiau nori, kad papildomai būtų pasirašytas priedas prie jo. Akcentuoja, kad iki pat patikslinto skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui, atsakovas neatsisakė pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo pagrindu. Priešingai, sukūrė pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pagal susitarimą atskirais sklypais. Pažymi, kad atsakovo atsisakymas rengti nuosavybės dokumentus atskirais sklypais pagal bendratučių 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą buvo pareikštas tik atsiliepime į patikslintą skundą.

2. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo tvarką. Teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. bendraturčių susitarimas atitinka Atkūrimo įstatymo reikalavimus bei sandorių sudarymo taisykles nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63–1.96 straipsniuose: susitarimą sudarė raštu ir pasirašė visi pretendentai ar jų atstovai; šalys išreiškė aiškų, tikrąjį ketinimą atkurti nuosavybės teises į pretendentams priklausančio 8,71 ha žemės sklypo dalį bei nurodė atskirų sklypų vietas. Pažymi, jog susitarimo šalių parašus patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnė Č. A. ir tai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnį. Pareiškėjų nuomone apylinkės seniūno parašų tvirtinimas notarine tvarka yra perteklinis, nes nei Atkūrimo įstatymas, nei Atkūrimo tvarka nenustato tokio reikalavimo.

3. Mano, kad susitarimu išreikšti šalių ketinimai neprieštarauja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž48-749 patvirtintoms naujoms pažymoms, nes susitarimo 2 punktu šalys susitarė grąžinti dalį 8,71 ha žemės sklypo atskirais sklypais. Akcentuoja, kad nė vienas iš pretendentų neapskundė ir neginčijo nurodyto žemėtvarkos skyriaus įsakymo. Todėl mano, kad nėra kliūčių atkurti bendraturčiams nuosavybės teises į jiems tenkančias dalis, pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž48-749 patvirtintas naujas pažymas.

4. Pažymi, jog teismo teiginys, kad A. G., T. P. bei K. J. dėl skundo nuomonės nėra pareiškę, nes nedalyvavo teismo posėdžiuose, neatitinka bylos faktinių duomenų. Pažymi, kad nurodyti asmenys dalyvavo 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje. Mano, kad teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą galėjo šiuos asmenis apklausti dėl sumažintų žemės sklypo dalių. Akcentuoja, kad tretieji suinteresuoti asmenys taip pat kaip pareiškėjai neskundė įsakymo, kuriuo buvo pakeistos pažymos. Todėl mano, kad teismo prielaida, jog galimi ginčai, paženklinus žemės sklypus kitaip nei buvo susitarta tėra prielaida.

5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsisakymu atkurti nuosavybės teises atskirais sklypais pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą, siekia atkurti nuosavybė teises bendrame sklype. Pažymi, kad Atkūrimo įstatymas ir Atkūrimo tvarka imperatyviai nustato, kad jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje, pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško ar vandens telkinio, į kuriuos jiems pagal įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises natūra suformuojant atskirus žemės sklypus realizavimo sąlygos bei atsakovų neteisėto delsimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus vertinimas.

Dėl pareiškėjų teisės formuoti atskirus žemės sklypus

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės atkurti nuosavybės teises į 8,71 ha žemės sklypą Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuotieji asmenys 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarė susitarimą, kuriuo išreiškė valią buvusių savininkų 8,71 ha žemės sklypą susigrąžinti natūra atskirais žemės bei miško sklypais pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas. Šio susitarimo neatskiriama dalimi įvardijo pridedamą žemės sklypo planą, kuriame nubraižytos ir sunumeruotos kiekvienam susitariančiam asmeniui tenkančios žemės sklypo dalys (t. I, b. l. 7–8). Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž48-749 buvo patikslintos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos į buvusių savininkų F., F., V., A., A. ir J. S. valdytą 8,71 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Pagal jas V. S. turi nuosavybės teisę į 1,45 ha žemės, J. A. – į 1,45 ha žemės, F. S. – į 0,3625 ha žemės, T. P. – į 0,3625 ha žemės, A. G. – į 0,3625 ha žemės, P. S. – į 0,3625 ha žemės, A. J. – į 1,45 ha žemės (t. II, b. l. 126–127). Pretendentų dalys buvo patikslintos remiantis 2010 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų posėdžio protokolu Nr. 04, kuriuo buvo konstatuota, kad nėra pateikta dokumentų, įrodančių, jog yra pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkių A. S. ir J. S. valdytą žemės dalį, dėl to grąžintinas žemės sklypas mažėja nuo 8,71 ha iki 5,8 ha (t. II, b. l. 119–120).

Pareiškėjai teigia, kad pateiktas susitarimas su pridėtu planu bei patikslintos pažymos apie kiekvienam pretendentui tenkančią atkuriamos nuosavybės dalį yra pakankami atskiriems žemės sklypams suformuoti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti; mano, kad Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nepagrįstai delsia atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, neatsakė į pareiškėjų 2010 m. gruodžio 28 d. bei 2011 m. lapkričio 22 d. skundus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad natūra grąžinant mažesnį žemės plotą, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam bus šio įstatymo nustatyta tvarka atkurtos nuosavybės teisės, vietą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 15 punkte numatyta, kad prie prašymo gali būti pridėtas piliečių susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju piliečių parašai turi būti patvirtinti notariškai. Tvarkos 16 punkte iš esmės atkartojamos anksčiau minėtos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bendraturčių galimybės susitarti dėl žemės grąžinimo natūra atskirais sklypais bei galimybės pasirinkti buvusioje žemės valdoje pageidaujamą žemės sklypo vietą.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, teisme teigė, kad remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 14 punktu, pasikeitus grąžintinos žemės plotui, grąžintinas natūra žemės sklypas turėtų būti formuojamas bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais, valdžiusiais žemę bendrosios nuosavybės teise, arba, jiems pateikus naują susitarimą tarp bendraturčių, atskirais žemės sklypais.

Pažymėtina, kad susitarime nėra įvardyti konkretūs žemės sklypai, yra padaryta tik nuoroda į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas, todėl atsakovo reikalavimai pateikti naują susitarimą nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti, pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų susitarimas laikytinas pakankamu pradėti ženklinti (formuoti) pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypus. Tokią savo išvadą teisėjų kolegija grindžia žemiau aptariamais argumentais.

Pirma, pretendentų valia atkurti nuosavybės teises ne vienu bendro naudojimo žemės sklypu, bet kiekvienam suformuojant atskirą, yra pakankamai aiškiai išreikšta byloje pateikiamu susitarimu. Susitarimas savo forma ir turiniu atitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Tvarkos 15 bei 16 punktų sąlygas. Susitarimą sudariusių asmenų parašų tikrumą patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnė, kuri, remiantis tuo metu aktualios Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Notariato įstatymo 27¹ straipsniu turėjo teisę atlikti notarinius veiksmus.

Antra, dėl grąžintinų natūra žemės sklypų dydžio tarp pretendentų ginčų nėra, ir prielaidų tokiems ginčams nėra, nes kiekvienas pretenduoja į tokią grąžinamos nuosavybės dalį, kokią gali gauti teisės aktų nustatyta tvarka, pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas. Metodikos 14 punktas nustato, kad pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti ženklinami taip, kad kiekvienam pretendentui tektų po atskirą žemės sklypą, atitinkantį jam priklausančios žemės ploto dalį. Šiuo atveju turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų ženklinimo. Tokiu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž48-749 patikslinus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymas kiekvienam pretendentui sumažėjo grąžintino sklypo dydis, nes nė vienas pretendentas šio įsakymo nėra ginčijęs, beje, pareiškėjai prašo suformuoti būtent sumažintus po patikslinimo iki 1,45 ha žemės sklypus.

Trečia, nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad nuosavybės teise atkuriamos žemės kiekis nuo 8,71 ha sumažėjo iki 5,8 ha negali būti aiškinama kaip ribojanti pretendentų galimybes pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 16 punkte numatyta teise pasirinkti formuojamo grąžinimui sklypo vietą visame 8,71 ha žemės sklype. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į aplinkybę, kad šį žemės sklypą iki nacionalizacijos visi buvę savininkai valdė bendrai, jo nebuvo pasidaliję, todėl negalima nustatyti, kurioje vietoje galėjo būti tos žemės sklypo dalys, tenkančios tiems savininkams, į kurių dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo metu nėra pretendentų.

Ketvirta, pretendentų prie susitarimo pateikiamas 8,71 ha žemės sklypo pasidalinimo planas nėra privaloma susitarimo dalis, tokios jo sąlygos nenumato nei Atkūrimo įstatymas, nei Tvarka, nei Metodika. Pareiškėjų valia dėl grąžinamo žemės sklypo suformavimo nurodytoje vietoje gali būti vertinama kaip preliminariai pareikštas teisėtas interesas, į kurį ženklinant grąžinama žemės sklypą atsižvelgiama, kai nėra Metodikoje numatytų kliūčių. Be kitų reikalavimų (atsižvelgti į asmeninio ūkio, esamiems pastatams reikalingą eksploatuoti, keliams, privažiavimams įrengti, žemę), Metodikos 17 punktas numato, kad grąžinamų natūra žemės sklypų ribos būtų racionalios, priderintos prie vietovės situacijos ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypui naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tai specialūs teisės aktuose numatyti grąžinamo natūra žemės suformavimo ir įtraukimo į žemėtvarkos projektą reikalavimai, už kurių įgyvendinimą yra atsakinti žemėtvarkos projektą parengti įgalioti subjektai, todėl patys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą negali visa apimtimi nustatyti sąlygų grąžinamo žemės sklypo suformavimui, iš jų negalima reikalauti tikslaus plano.

Konstatavus, kad pretendentai pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį susitarimą dėl žemės grąžinimo natūra atskirais sklypais, kad nėra ginčo dėl grąžintinų žemės sklypų dydžio, kad pareiškėjai turi teisę pasirinkti savo žemės sklypo vietą buvusių savininkų bendrai valdytame žemės sklype, tačiau neturi pareigos parengti detalų grąžintino natūra kiekvienam atskiro žemės sklypo planą, kad pareikšta valia dėl žemės sklypo išdėstymo vertintina tik kaip preliminari, tiek kiek neprieštarauja Metodikos reikalavimams, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai delsia ir neteisėtai atsisako suformuoti pareiškėjams natūra grąžintinus žemės sklypus, nustatyti jų ribas, parengti sklypų planus, paženklinti sklypus vietoje, surašyti sklypų ribų vietoje paženklinimo aktus, parengti kitus reikiamus dokumentus. Metodikos 19 punktas nustato, kad grąžinamų natūra žemės sklypų planai su Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodytomis suinteresuotomis institucijomis derinami atskirai, nelaukiant žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Dėl atsakovo neteisėto delsimo (vilkinimo)

Tarnyba atsakydama į pareiškėjų skundą 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-B,M-43-146 nurodė, kad patikslinus prie 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo pridėtą žemės sklypo planą bei jį piliečiams pasirašius, žemė natūra turėtų būti grąžinama sklypais (t. 1, b. l. 110–112).

Pretendentės T. Č. atstovė 2010 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu parengti visus nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus. Tarnyba skundą 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-B-43/3-837-53 persiuntė Vilniaus rajono skyriui, įrodymų, kad į šį prašymą buvo atsakyta, teismui nepateikta (t. 1, b. l. 6, 99).

Pareiškėjai 2011 m. lapkričio 22 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą prašydami atkurti nuosavybės teises pagal pretendentų pateiktą susitarimą, atsakymas buvo pateiktas 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-5, jau iškėlus administracinę bylą teisme (t. 1, b. l. 65–66). Atsakovas nurodė, kad pasikeitus grąžintinų pretendentams žemės sklypų dydžiams, jie turi pateikti naują susitarimą dėl atskirų žemės sklypų suformavimo.

Atsakovo Tarnybos nurodomas argumentas, kad pasikeitus (sumažėjus) pareiškėjams grąžintinų žemės sklypų dydžiams, negali būti formuojami kiekvienam pretendentui grąžintini sklypai, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas svarbia priežastimi, kuri būtų kliūtimi formuoti jiems žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra teisiškai pagrįstas. Atkūrimo įstatyme 4 straipsnio 2 dalyje numatyto susitarimo paskirtis – išsiaiškinti pretendentų valią dėl nuosavybės teisų atkūrimo natūra sąlygų – ar visiems pretendentams kartu, ar kiekvienam bendraturčiui individualiai. Be to, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis gina pretendento teisę pasirinkti atkuriamo žemės sklypo vietą, kai natūra grąžinama žemės mažiau. Institucijai, priimančiai sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokia pareikšta valia yra privaloma, nes kyla įstatymo pagrindu, savo ruožtu pretendentų valios pareiškimas tampa gintinu teisėtu interesu. Kompetentinga institucija šio intereso gali nepaisyti tik tokiu atveju, kai jo neįmanoma įgyvendinti dėl neatitikimo teisės aktams ar prieštaravimo kitų asmenų teisėtiems interesams, t. y. įrodžius, kad toks interesas buvo išreikštas netinkamai. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra atskirais sklypais neatitiktų įstatymo keliamų reikalavimų savo forma ar turiniu; visi asmenys sutinka su patikslintais žemės sklypų dydžiais, plane nurodytas jų išdėstymas, kuris, kaip jau buvo minėta, laikytinas tik preliminariu ir gali būti tikslinamas atsižvelgiant į Metodikos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra faktinių aplinkybių nei teisinių pagrindų teigti, kad pretendentų valia būtų išreikšta netinkamai ir tai būtų atsakovui objektyvia kliūtimi tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procesą. Atsakovas išimtinai formaliai atsisakė formuoti atskirus sklypus ir nėra pateikęs jokių argumentų, kad pareiškėjų plane nurodytose vietose nėra objektyvių galimybių suformuoti jiems pagal Tarnybos parengtas patikslintas pažymas nurodyto dydžio sklypus, kad tarp pretendentų esama ginčų dėl ribų, ar kad nurodytose vietose apskritai negalima formuoti grąžintinų žemės sklypų. Priešingai, reikalavimas pateikti tikslų žemės sklypų išsidėstymo planą, kuriam parengti reikia specialių žinių, būtų neteisėtas, nes tokio reikalavimo pretendentams nekelia teisės aktai, tuo pačiu reikštų neįgyvendinamų sąlygų nustatymą asmenims. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Tarnyba, esant visoms teisės aktuose numatytoms būtinoms sąlygoms neteisėtai delsė (vilkino) atlikti įstatymais jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir neformavo pretendentams atskirų žemės sklypų.

Tarnybos atsakymas į pareiškėjų skundą 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-B,M-43-146 negali būti vertinamas kaip administracinis sprendimas, nes jame nėra nei aiškiai nustatytos kokios nors pareigos pareiškėjams, nei išdėstytas administravimo subjekto atsisakymas atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl jis negali būti kokiu nors atskaitos tašku skaičiuoti terminui pareiškėjų teisėms ginti teisme. Ginčo dėl pačios pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra nėra, tačiau atsakovas nepagrįstai neatlieka veiksmų, kurie būtini šiai pareiškėjų teisei realizuoti visa apimtimi. Delsimas atlikti teisės aktais atsakovo priimti jo kompetencijai priskirtus veiksmus yra tęstinis pareiškėjų teisių pažeidimas, todėl jos turi būti ginamos ABTĮ 90 straipsnyje numatytu būdu įpareigojant atsakovą per teismo nustatytą terminą priimti atitinkamą sprendimą ar atlikti veiksmus. Atsakovo pareiškėjams pateiktas atsakymas į skundą 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-5, jau iškėlus administracinę bylą teisme, negali paneigti neteisėto delsimo tiek pateikti suinteresuotiems asmenims atsakymą į skundą per įstatymo nustatytus terminus, tiek atlikti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra formavimo veiksmus.

Byloje pateikiami duomenys – teisę į atkuriamą nuosavybės teisėmis žemės sklypą patvirtinantys dokumentai – neginčijamai įrodo, kad žemės sklypo, kurį savininkai valdė iki nacionalizacijos, ribos yra aiškios, pretendentai yra pateikę susitarimą dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių grąžinimo natūra atskirais sklypais, preliminariai yra nurodytas jų išsidėstymas plane, pretendentų pageidaujamų sklypų ribos nesikerta, todėl, remiantis Metodikos 15 punktu, žemės sklypas turi būti ženklinamas nedelsiant nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į pareiškėjų pateikto susitarimo esmę, netinkamai įvertino jo turinio bei formos atitikimą įstatymo reikalavimas, netyrė tų priežasčių, dėl kurių atsakovas Tarnyba neatlieka jo kompetencijai teisės aktais priskirtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, nenustatė, kad nurodomos priežastys nėra objektyviai pagrįstos, nemotyvuotai rėmėsi išimtinai formaliais atsakovo atsikirtimais. Šios aplinkybės lėmė nepagrįstas išvadas sprendime, su kuriomis teisėjų kolegija, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, nesutinka, todėl sprendimą naikina, apeliacinį skundą tenkina iš dalies (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str., 143 str.).

Teisėjų kolegija tenkindama pareiškėjų apeliacinį skundą iš dalies, priima naują sprendimą, kuriuo tenkinamas pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą Tarnybą per du mėnesius suformuoti V. S. (teisių perėmėja S. S.) ir A. J. (teisių perėmėja T. Č.) iki nacionalizacijos valdyto 8,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, jiems tenkančias po 1,45 ha ploto žemės dalis atskirais sklypais nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tame tarpe nustatyti jų ribas, parengti sklypų planus, paženklinti sklypus vietoje, surašyti sklypų ribų vietoje paženklinimo aktus ir parengti kitus būtinus dokumentus pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui bei sprendimų projektus.

Teisėjų kolegija atsisako tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tokių sprendimų priėmimui nebuvo iki šiol jokių faktinių nei teisinių prielaidų; tik atlikus sklypų formavimo ir ženklinimo bei kitus privalomus veiksmus, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra galėtų būti baigiama priimant atitinkamus sprendimus. Nustačius, kad nėra atliktos būtinos procedūros ir kiti veiksmai, be kurių sprendimai negalėjo būti priimti, tokių sprendimų nepriėmimas negali būti įvardijamas nei kaip atsakovų neteisėtas neveikimas, nei kaip atsisakymas veikti, todėl, nesant pagrindų, negali būti įpareigojimo atsakovams priimti šiuos sprendimus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų pateikti reikalavimai įpareigoti kompetentingus subjektus veikti teisės aktų jiems nustatytu būdu laikytinai skundais dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tokie skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, permokėtas žyminis mokestis 100 Lt (t. 1, b. l. 4) grąžintinas pareiškėjų atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų S. S. ir T. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų S. S. ir T. Č. skundą patenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti V. S. (teisių perėmėja S. S.) ir A. J. (teisių perėmėja T. Č.) iki nacionalizacijos valdyto 8,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, jiems tenkančias po 1,45 ha ploto žemės dalis atskirais sklypais nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio, įmokėto 2012 m. sausio 3 d. UAB Medicinos banko Senamiesčio klientų aptarnavimo poskyryje, operacijos eilės Nr. 566068.

Sprendimas neskundžiamas.