Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai D. P. ir suinteresuotiems asmenimss: D. P., V. P., G. P., neatvykus suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys: D. P., V. P., G. P., VMI ir NŽT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. P., V. P., G. P., pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjos dukters vardu pateiktą pareiškimą, o teismo posėdžio metu irgi nurodė, kad neprieštarauja motinos (sesers) prašymui atnaujinti V. P. terminą atsiradusiam palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą palikimui priimti pagal turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjui S. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, bei daiktinės (turtinės) teisės į nekilnojamąjį daiktą, tai yra žemės nuomos teisė (14-31 b.l.). Šie daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti palikėjo S. P. vardu. Turto palikėjas S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Pagal bylos duomenis ir pareiškėjos paaiškinimą vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (1-2 b.l.). Pareiškėjos D. P. dukra G. P. yra velionio S. P. dukra (9 b.l.), o kiti įpėdiniai (buvusi sutuoktinė D. P. ir pilnamečiai vaikai) į atsiradusi vyro (tėvo) palikimą nepretenduoja (48-57, 70-71 b.l.).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Velionio S. P. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus ir daiktinė žemės nuomos teisė viešajame registre įregistruotos nuo 2007-11-20 iki 2015-01-22 (b.l. 7-10). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdamas teisėtu jam priklausančio turto dalies savininku, kadangi kita santuokoje įgyto turto dalis priklauso buvusiai velionio sutuoktinei D. P.. Tačiau nė vienas iš potencialių įpėdinių, įskaitant ir pareiškėją D. P., per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti S. P. palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėja veikdama nepilnamečio vaiko vardu, nors ir gyveno kartu su dukros tėvu, tačiau apie jos kaip įpėdinio teises į atsiradusį velionio tėvo palikimą, suprato tik šių metų pavasarį, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po velionio vaiko tėvo mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja veikdama įpėdinės G. P. vardu apie dukters paveldėjimo teisę į atsiradusį tėvo palikimą sužinojo tik po jo mirties, tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat įstatymo nustatytu terminu realizuota, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Dėl to visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja D. P. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam po nepilnamečio vaiko G. P. tėvo S. P. mirties palikimui, priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjos nepilnametė dukra G. P. būdama mirusio tėvo vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo S. P. vardu atsiradusį palikimą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjos dukra G. P. įgijo paveldėjimo teisę į velioniui tėvui S. P. priklausantį turtą (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir daiktinę nuomos teisę), apie kurią pareiškėja sužinojo pavėluotai po vaiko tėvo mirties. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinė G. P. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o kaip nepilnametė turi teisę priimti velionio tėvo palikimą pagal apyrašą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu prailgintinas G. P. atstovaujamai pareiškėjos D. P. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio tėvo S. P. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas G. P. atstovaujamai pareiškėjos D. P. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Iš pateikto teismui prašymo bei pridėtų dokumentų matyti, kad Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja netinkamai vykdytų Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. nustatytus reikalavimus. Kadangi pareiškėja yra savo nepilnametės dukros įstatyminė atstovė, ji gali vaiko vardu priimti atsiradusį palikimą.

Vadovaujantis pagal LR CK 5.52 str., padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o notarui nurodęs, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tik paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 str.). CK 5.53 str. 3 d. numato, jog dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Dėl to teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodo, kokiu būdu pareiškėjos dukra norės priimti velionio tėvo palikimą.

Atskirai pripažintina, kad pareiškėjos dukra nors ir yra nepilnametė, tačiau laikytina ribotai veiksnia (CK 2. 8 str.). Tokie asmenys gali priimti palikimą ar jo atsisakyti esant tėvų ar rūpintojų sutikimui (CK 5. 56 str.). Pareiškėja kaip dukters įstatyminė atstovė tik iš dalies gali veikti dukters vardu jai priimant velionio tėvo palikimą, dėl to nutarties rezoliucinėje dalyje nurodomą, kad pareiškėjos prašymai tenkintini ne jos, o dukters vardu .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str., str.

nutaria:

1. Atnaujinti pareiškėjos D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jos tėvo S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Leisti pareiškėjos D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.