Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios darbo inspektorės R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. D. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. D. 2021 m. kovo 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 8 d., 10 val. 26 min. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai R. B. ir A. P. atliko neplaninį patikrinimą pas individualią veiklą vykdantį V. D., adresu: (duomenys neskelbtini), ir jo metu V. D. priklausančio namo kieme buvo nustatytas dirbantis V. Ž., kuris taisė vandens talpyklą, prikabintą prie V. D. priklausančio traktoriaus Nr. T. V. Ž. paaiškino, kad, pataisęs vandens talpyklą, veš vandenį su vandens talpykla V. D. gyvuliams pagirdyti. Taip pat, patikrinimo metu nustatyta, jog tarp individualia veikla besiverčiančio V. D. ir V. Ž. nėra sudarytos darbo sutarties ar paslaugų teikimo sutarties. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamą nutarimą bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimo kontekste.

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, V. D. savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, netinkamai įvertino Institucijos pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje ir fiksavo nelegalus darbo faktą parodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. S. ir A. Ž. – M. parodymais, nevertino nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. Ž. dirbo V. D. naudai. Tuo remdamasi, Institucija prašo nubausti V. D. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

10. Apygardos teismas, patikrinęs Kauno apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. D. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

11. Kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Visgi, minėtos aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant V. D. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje, tiek Institucijos pareigūnų fiksavusio galimai nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir tik tuomet vertinti, ar yra V. D. veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.

12. Apylinkės teismas šioje byloje nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog V. Ž. 2020 m. spalio 8 d., apie 10 val. 26 min., V. D. priklausančio namo kieme taisė vandens talpyklos žarną, kuri buvo prikabinta prie V. D. priklausančio traktoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sprendė, kad tokia veika buvo ne tęstiniai ir atlygintiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, o tarp šalių susiklostę kaimyniški savitarpio pagalbos santykiai. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Apeliantas prašo laikyti tokią veiklą darbo santykiais, nes V. Ž. dirbo atlygintiną darbą susitarus su individualia veikla besiverčiančiu V. D., todėl tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad V. Ž. atliko tam tikrus darbus V. D. kieme, tačiau vien to nepakanka siekiant įrodyti darbo santykių buvimą. Kaip matyti iš liudytojo V. Ž. parodymų apylinkės teismo posėdyje, jis nurodė, kad pas V. D. paprašė vandens talpyklos su vandeniu, kadangi jo sesuo A. Ž. – M. neturėjo vandens išskalbti drabužius. Patikrinimo dieną V. D. sakė, kad reikia sutvarkyti talpos vamzdį, o vėliau, grįžęs iš Kauno, žadėjo nuvežti seseriai vandens. Paaiškinime nurodė, kad vandenį veš V. D. gyvuliams, nes norėjo, kad greičiau išvažiuotų Institucijos pareigūnai, be to, buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu V. Ž. taip pat paaiškino, kad pas V. D. nedirbo ir su juo nesitarė dėl atlygio už vamzdžio pakeitimą. Jo pirminiame paaiškinime Institucijai taip pat nurodyta, jog V. D. paprašė nuvežti vandens gyvuliams (b. l. 9), t. y. nurodyta priežastis, dėl ko V. Ž. buvo V. D. kieme, tačiau kokiu tikslu ir kokiomis sąlygomis tai buvo daroma nėra nurodyta. Pažymėtina, kad V. Ž. parodymus apie tai, kad sesuo prašė V. D. atvežti vandens, patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. Ž. – M.. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad buvo susitarta tik dėl konkretaus veiksmo – t. y. vandens talpos vamzdžio sutvarkymo, tačiau nei dėl darbo laiko, kitų darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio šalys nesitarė, nes tokių duomenų byloje nėra surinkta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu apklaustas nebuvo, teisme taip pat patvirtino, kad įvykio dieną pas jį atėjo V. Ž. ir paprašė vandens talpyklos su vandeniu, dėl kurios su juo buvo susitaręs prieš kelias dienas. V. D. leido pasinaudoti šia talpykla, tačiau pasakė, kad talpyklos vamzdis yra prakiuręs ir reikia jį pakeisti. Įvertinus išdėstyta, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybės, ar V. D. ir V. Ž. susitarimas sutaisyti vandens talpyklos vamzdį buvo atlygintinis, dėl kokio atlyginimo šalys susitarė, koks buvo jų susitarimo turinys, ir pan. iš viso net nebuvo tirtos, o praėjus beveik metams po patikrinimo nebėra galimybės teismui kitokiu būdu pašalinti prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir institucijos atstovų parodymų neatitikimo. Nei liudytojo V. Ž. parodymai, nei byloje surinkti rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ir iš esmės nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, t. y. kad tarp V. Ž. ir V. D. buvo susitarimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusti nustatytai darbo tvarkai ir už tai gauti atlyginimą. Kaip jau buvo pasisakyta, vienas iš nelegalaus darbo požymių yra atlygis už darbdavio naudai dirbtą atitinkamo pobūdžio darbą. Šiuo gi atveju, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. Ž. prašymu V. D. sutiko atvežti talpyklą su vandeniu, tačiau nurodė, kad reikia sutvarkyti minėtos talpyklos vamzdį. V. Ž. vamzdį remontavo labai trumpą laiką, siekdamas padėti kaimynui, kuris jam taip pat padeda atveždamas vandens jo seseriai ir toks V. Ž. veiksmas šioje situacijoje, esant aukščiau aptartiems įrodymams, gali būti vertintinas tik kaip talka, nes būtent neatlygintinas darbas yra pagrindinis talką ir nelegalų darbą skiriantis požymis. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje taip pat nenustatyta, jog V. D. apskritai augina gyvulius, kuriems, kaip nurodyta rašytiniame paaiškinime, V. Ž. V. D. prašymu neva turėjo nuvežti vandens. Apylinkės teisme apklaustas seniūnas A. S. paaiškino, kad V. D. jokio ūkio neturi ir gyvulių nelaiko. Taip pat, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašte (b. l. 52) nurodyta, kad V. D. ūkinių gyvūnų registre nėra ir nebuvo įregistravęs. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.

13. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir padėtų atskleisti susitarimo tarp V. D. ir V. Ž. turinį, t. y. nebuvo apklaustas V. D., kaimynai, kiti anoniminiame pranešime minimi asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti darbo santykių trukmę, darbo santykių pastovumą ar jų intensyvumą, nebuvo nustatyta, ar V. D. iš tiesų augina gyvulius. Pats nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad apklausiant patį galimai nelegaliai dirbusį asmenį V. Ž., Institucijos pareigūnai nesiaiškino esminių aplinkybių, t. y. nebuvo užduoti konkretūs, standartizuoti klausimai, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius (pas ką dirba, nuo kada dirba, kuo dirba, su kuo dėl darbo buvo tartasi ir kt.). Priešingai, V. D. buvo užduodami atsakymą menantys klausimai, siekiama kuo greičiau surašyti paaiškinimą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties V. D. veikoje nėra, dėl ko Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Tokiu būdu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.