- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-08-16
- Bylos Nr.
- 1-188-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1977-12-06 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą kirpėja, neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. M. 2013 m. gegužės 06 d., apie 14.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu smurtaudama prieš S. G. du kartus ranka sudavė per veidą, ją stūmė ir įdrėskė į dešinę ranką, padarydama nubrozdinimus dešinės plaštakos trečio piršto srityje, kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje ir tuo nežymiai sutrikdydama nukentėjusios S. G. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS
Kaltinamosios J. M. kaltė byloje įrodyta nukentėjusios ir liudytojų parodymais, iš dalies ir jos pačios parodymais, specialisto išvadomis, dokumentais.
1. Kaltinamoji J. M. byloje kalta faktiškai (pagal jos paaiškinimų turinį) prisipažinusi iš dalies, paaiškinusi, jog 2013-05-06, apie 14.00 val., buto Aušros g. 10-25, Vilkaviškyje virtuvėje tarp jos ir sugyventinio dukros S. G. kilo buitinis konfliktas, ji liepusi S. G. išeiti iš virtuvės, ši nepaklususi, todėl ji sugriebė šią už rankos ir bandė ją išvesti jėga, S. G. priešinosi, todėl ją stumtelėjo. Kai paleido jos ranką, ši išėjo iš virtuvės. Netrukus S. G. sugrįžo į virtuvę ir klausė kur yra jos mobilusis telefonas, J. M. atsakė, jog nežino. S. G. nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris. J. M. girdėjo, kaip S. G. ant jos pyko, liepė dingti iš namų. Neiškentusi pravėrė S. G. kambario duris, liepė liautis rėkti, norėjo uždaryti duris, tačiau S. G. jai neleidusi, ji pati traukė duris į save, o S. G. įkišo koją tarp durų ir jai neleido. Uždariusi duris J. M., susirinko daiktus ir išėjo, prisiminė, kad S. G. liko be raktų bei pamatė, kad rankinėje yra S. G. priklausantis mobilaus ryšio telefonas, todėl sugrįžo, grąžino raktą nuo buto ir telefoną. Jokio kitokio smurto S. G. atžvilgiu teigia nenaudojusi. Jos pykosi dažnai, konfliktai kildavo dėl buitinių dalykų. ( b. l. 58-59, 63).
2. Nukentėjusioji S. G. byloje yra paaiškinusi, kad 2013-05-06, apie 14.00 val., buto virtuvėje tarp jos ir kaltinamosios, jos tėvo sugyventinės, kilo žodinis konfliktas. Dėl ko ji nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo prie kompiuterio, prie jos priėjo J. M., daužė ranka į stalą ir rėkė, jog ji jai gyvenimą gadina. J. M. sudavė jai, S. G., per veidą vieną kartą, pataikė į nosies sritį, pradėjo bėgti kraujas, ji užsidengusi veidą, po to pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Tuomet kaltinamoji griebė už telefono, tačiau ji jo nepaleidusi, tada jos abi pargriuvo ant žemės. Kaltinamoji bandė ištraukti telefoną jai iš rankų ir taip apdraskė rankas. Po to ji pareikalavusi J. M. grąžinti jai telefoną, tačiau ši dar kartą sudavė jai per veidą (b. l. 11, 12, 13).
3. Liudytojas R. G. byloje patvirtinęs, kad 2013-05-06, apie pietus, su juo susisiekė brolio V. G. dukra S. G., kuri paprašė atvykti pas ją į namus. S. G. teigė, kad jos tėvo sugyventinė J. M. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Atvykęs pas S. G. pamatė, kad jos veidas buvo kruvinas, iš ausies išplėštas auskaras (b. 1.20).
4. Liudytojas V. G. byloje patvirtinęs, kad su kaltinamąja gyvena nuo 2000 m. Didesnę laiko dalį jis praleidžia užsienyje, kur dirba, jo vaikais rūpinasi J. M.. S. G. skundėsi jam, kad J. M. jos atžvilgiu vartoja fizinį smurtą. Konfliktai tarp jų kildavo dėl buitinių dalykų. Nukentėjusioji pasakodavo, kad kaltinamoji tampydavo ją už plaukų, suduodavo smūgius į veidą. 2013-05-06 jam paskambino brolis R. G. ir papasakojo, kad Silviją sumušė J. M.. Po to ir pati Silvija jam papasakojo, kad kaltinamoji sudavė jai į veidą, norėjo atimti iš jos telefoną, buvo abi pargriuvę ant žemės (b.1.21).
5. Liudytoja E. B. byloje paaiškinusi, kad 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamenanti, būdama namuose, esančiuose Aušros g. 10-24, Vilkaviškis, išgirdo laiptinėje triukšmą, atidariusi duris pamatė, kad kaimynų buto durys atidarytos, tarpduryje stovėjo apsiverkusi mergaitė, o J. M. rinkosi išbarstytus daiktus, buvo susinervinusi. Ant mergaitės kūno sužalojimų nepastebėjusi (b.1. 23).
6. 2013-05-06 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad smurtą patyrusi S. G. papildomai policijos pareigūnui paaiškino, jog ją sumušė jos tėčio sugyventinė J. M., kuri sudavė jai du kartus per veidą ir apdraskė ranką. Lentelėje pažymėtos vietos su sužalojimų žymėmis ant rankos, veido ir ausies ( b. l. 3-4).
7. 2013-05-06, 16.10 val. nukentėjusiosios S. G. asmens apžiūra ant jos kūno užfiksuoti tokie smurto požymiai : paraudimas skruosto srityje, sužalojimas ausies srityje, įdrėskimai rankos srityje (b.1. 5-6, 7).
8. 2013-05-07 ir papildomai 2013-07-22 teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 372/13(09) bei Nr. pG48/13 (09) nukentėjusiajai S. G. konstatuoti nubrozdinimas dešinės plaštakos trečio piršto srityje, kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje padaryti kietais bukais daiktais artimu vienas kitam metu, galimai 2013-05-06. Mažai tikėtina, kad S. G. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti krisdama. Minėti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti su pakankamai nedidele jėga, nes buvo pažeisti tik minkštieji audiniai. Nubrozdinimas dešinės plaštakos trečio piršto srityje galėjo būti padarytas kad ir jai besiginant. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, patirti sužalojimai jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26, 29).
9. 2013-05-06 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs bute Aušros g. 10-25, Vilkaviškio mieste. Nukentėjusios kambarys yra 5x3m.dydžio, kambario grindų danga yra kiliminė. Prie kambario rytinės sienos stovi lova, šiaurinėje sienoje yra langas, vakarinėje dalyje rašomasis stalas, toliau sekcija. Prie rašomojo stalo stovi kėdė. (b. l. 8-9).
Nors apklausos ir akistatos su nukentėjusiąja protokoluose kaltinamoji J. M. formaliai pareiškė neprisipažįstanti kalta, nes smurto prieš S. G., išskyrus pastūmimą, nevartojusi, tačiau pranešus apie prokuroro ketinimą užbaigti procesą supaprastinta baudžiamojo įsakymo tvarka, pareiškė sutinkanti tiek su tokia proceso baigtimi, tiek su prokuroro siūloma bausme, ką teismas įvertina kaip iš esmės pareikšto kaltinimo pripažinimą. Be to, kaltinamosios byloje pateiktą įvykio eigos versiją, jog ji smurto prieš nukentėjusią be pastūmimo daugiau nevartojo, pakankamai ir patikimai paneigia visuma visų kitų aukščiau aptartų bylos faktinių duomenų, - netikėti nukentėjusiąja, kurios versiją tiesiogiai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados bei dviejų liudytojų, su kuriais ir pačią kaltinamąją iki įvykio siejo artimi šeiminiai santykiai, teismui nėra pagrindo.
Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, išskyrus aukščiau jau įvertintą ir atmetamą kaip neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių dalį kaltinamosios paaiškinimų, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji supykusi dėl staiga kilusio grynai buitinio šeiminio konflikto, - veikiama išskirtinai asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje, mušdama ir kt. smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą S. G. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamosios J. M. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamoji ir niekas daugiau. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (du kartus sudavė ranka nukentėjusiajai per veidą, ją stūmė, įdrėskė į ranką) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas ranka į veidą, stūmimas ir odos įdrėskimas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas šiais veiksmais, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme turi būti laikoma mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, kaltinamoji byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje, privačioje šeimos gyvenamo būsto erdvėje, kitų pašalinių be šeimos narių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju vieša tvarka sutrikdyta nebuvo.
Spręsdamas, kokios rūšies ir dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi smurtinių veiksmų skaičius buvo beveik minimalus, užpuolimui papildomi įrankiai, priemonės naudoti nebuvo, smurto sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat buvo beveik minimalios.
Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į teigiamą kaltinamosios asmenybę : ji anksčiau teismo teisiama nebuvo, nusikalto pirmąjį kartą, nebausta ir administracinėmis nuobaudomis, ji yra darbinga, vykdo individualią darbinę veiklą ir iš jos pragyvena, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas nėra taikoma, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojama teigiamai. Pastarosios aplinkybės mažina kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį ir lengvina jos teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamosios atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje sprendžia nenustatęs.
Lietuvos Respublikos BK 55 str. 1 d. nustatyta, jog asmeniui teisiamam pirmą kartą už nesunkų kad ir tyčinį nusikaltimą teismo paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, be to, nusikalsta buvo privačioje erdvėje, tokio veikimo paskatos ir motyvai buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio ir platesnio visuomenės narių rato interesai tiesiogiai pažeisti nebuvo, pati veika baudžiamojo įstatymo bendra tvarka yra priskirta privačių bylų kategorijai, o kuomet pradėjus bylą privataus kaltinimo procesu nukentėjęs asmuo su kaltininku susitaiko, procesas, jeigu dėl jo kaip šiuo atveju nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, privalo būti nutraukiamas. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrosios taisyklės pagrindo nėra, kaltinamajai skirtina su laisvės jai atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teismas sprendžia skirti prokuroro prašomą laisvės apribojimo bausmę kaip pakankamą bausmės tikslams pasiekti.
Bausmės dydis kaltinamajai nustatytinas artimas įstatymo sankcijos minimaliam (3 mėn.), šiuo atveju prokuroro prašomo dydžio, - 4 mėn., su įpareigojimu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdysiančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d.). Teismas sprendžia, kad tokios bausmės paskyrimas kaltinamajai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus bei teisingumo principą, bausmė bus pakankamai adekvati nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui.
Kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti jai mažesnę nei tiesiogiai nustatyta baudžiamojo įstatymo dispozicijoje bausmę teismas faktinio pagrindo šioje byloje nenustatė, dėl dalies kaltinimo nepripažinimo kaltinamajai negali būti taikomos ir Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. normos dėl bausmės mažinimo 1/3 dalimi.
Kaltinamajai J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo nenustatyta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - ji panaikintina.
Daiktiniai įrodymai ir kt. reikšmingi bylai daiktai : a) megztinis, laikinai saugomas Vilkaviškio r. PK (b. l. 30), b) lankstusis kompiuterio diskas (CD), įdėtas byloje (b. l. 34), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sugrąžintini savininkei S. G..
Civilinių ieškinių, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str.str., teismas
nusprendė:
J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti ją 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti draudimą, - per visą bausmės 4 mėn. laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - ją panaikinti.
Daiktinius įrodymus ir kt. reikšmingus bylai daiktus : a) megztinį, laikinai saugomą Vilkaviškio r. PK, b) lankstųjį kompiuterio diską (CD), įdėtą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sugrąžinti savininkei S. G..
Kaltinamoji J. M., nesutikdama su bausmės jai paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.