- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-35-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-0080-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- E. D., ir E
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-350/2012
Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr. 1-76-1-0080-2011-7
2012 m. sausio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžiu paskirtomis ir 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 11 d., apie 21 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vyko poilsio vakaras, bendrininkų grupėje kartu su E. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius R. M. ir R. M. bei patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. E. D. besityčiojant iš R. M. dėl jo ilgų plaukų, vadinant nukentėjusįjį panku, po to kumščiu smogus R.M. į kairę akį, R. M. bandant apginti brolį, E. D. ir jis kumščiais sudavė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę, R. M. paslydus ir pargriuvus ant žemės, E. D. ir jis įspyrė R. M. ne mažiau kaip tris kartus į šonus, po to E. D. kumščiu dar kartą smogus vieną smūgį R.M. į veidą, o R. M. atsistojus ir pradėjus bėgti, nenustatytas asmuo, pasiėmęs iš a/m „Audi 80" v/n (duomenys neskelbtini) metalinį strypą puolė R. M. vytis ir pasivijęs sudavė strypu jam į nugarą vieną kartą, taip E. D. padarė R.M. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir smakre bei jis kartu su E. D. bei nenustatytu asmeniu mušdami R. M. ir R. M. sukėlė jiems fizinį skausmą.
Šalies argumentai
E. D. apeliaciniu skundu prašo 2011-10-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, kad daugiau nebenusikals, o polinkis į agresiją ir smurtą yra sąlygotas nepalankių gyvenimo sąlygų, kai augant daugiavaikėje šeimoje teko patirti nuolat girtaujančio tėvo smurtą.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminė atstovė prašo skundą tenkinti, prokurorė - prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas apelianto veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. Veikos kvalifikacijos apeliantas ir neginčija.
BK 284 str. 1 d. sankcijoje už viešosios tvarkos pažeidimą numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pirmos instancijos teismas paskyrė E. D. bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį E. D. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų laikėsi tiksliai, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y., kad padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas viešajai tvarkai, o taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – kad jis teisiamas penktą kartą, teistumai neišnykę, tris kartus baustas administracine tvarka, charakterizuojas neigiamai. Be to, įvertintos ir E. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei bendrininkų grupėje.
Aptariamo nusikaltimo pobūdis, E. D. nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje atlikti aktyvūs fiziniai veiksmai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai ar dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties aiškiai išreikštų antivisuomeninių nuostatų, netinkamo gyvenimo būdo.
Nors E. D. prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad 2011-01-20 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams, 2011-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu galutinai paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams, 2011-07-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeista ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 str. nuostatomis atidėtas trejiems metams, 2011-04-05 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams devyniems mėnesiams vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. vykdymas taip pat buvo atidėtas.
Nors BK 92 str. 1 d. norma ir nedraudžia anksčiau teistam nepilnamečiui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, savanaudiškas veikos paskatas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ši įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina. Akivaizdu, kad nuteistasis E. D. pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo gailėjimosi ir nukentėjusiųjų atsiprašymo ar šeiminių aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nors už ankstesnius nusikaltimas jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis nepateisino teismo skirto pasitikėjimo ir vėl nusikalto, padarydamas nusikaltimą.
Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.
Pažymėtina, kad kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė individualizuojama vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės individualizavimo principo. Todėl E. D. paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežta ir jos keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.