- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-614-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01363-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Pažeidėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydamas to paties apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. jam paskirtą 3000 litų baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Pažeidėjo prašymą tenkino iš dalies ir jam paskirtos 3000 litų baudos mokėjimą išdėstė 15 mėnesių laikotarpiui, Pažeidėjui kiekvieną mėnesį sumokant po 200 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir jam paskirtos 3000 litų baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį jam sumokant po 125 litus. Jis dėsto baudos mokėjimo išdėstymo tikslus, paskirtį ir nurodo, kad jis nuo 2012 m. gegužės mėnesio negauna jokių pajamų, nes jo darbovietė bankrutuoja. Jo sutuoktinės atlyginimas iš esmės naudojamas banko paskolai padengti. Mokant po 200 litų kas mėnesį baudos jo šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, poreikių tenkinimui kas mėnesį realiai lieka 45 litai. Iš tokios sumos pragyventi jo šeima neturi jokių galimybių. Taip pat jie neturi galimybių pasiskolinti pinigų iš artimųjų giminaičių, nes jo tėvai yra pensininkai, sutuoktinės mama dirbo toje pačioje bankrutuojančioje bendrovėje, o jos tėvas miręs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Pažeidėjas teigia, kad dabartinė jo turtinė padėtis neleidžia jam paskirtos baudos sumokėti per 15 mėnesių, todėl apylinkės teismo nustatytas baudos mokėjimo terminas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, itin apsunkina jo šeimos turtinę padėtį ir pažeidžia jo mažamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – Institucija) – su Pažeidėjo skundu nesutinka. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto administracinių nuobaudų tikslus, Pažeidėjo padaryto pažeidimo esmę, jo pobūdį ir teigia, kad Pažeidėjui paskirtą 3000 litų baudą išdėsčius 24 mėnesių laikotarpiui nebus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, nes Pažeidėjas nepajus realaus nuobaudos poveikio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 313 str. 3 d. įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) <...> gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Aiškinant šią teisės norma matyti, kad sprendžiant baudos mokėjimo išdėstymo klausimą būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį, baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos esminės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir jas apylinkės teismas įvertino priimdamas skundžiamą nutarimą. Naujų reikšmingų aplinkybių Pažeidėjas apeliaciniame skunde nenurodė.
Byloje yra duomenys apie tai, kad Pažeidėjo darbovietė – UAB „Rodus“ – jam nemoka atlyginimo nuo 2012 m. gegužės mėnesio, šiuo metu minėtai bendrovei yra vykdoma bankroto procedūra (3, 8 b.l.). Iš byloje esančių santuokos ir gimimo liudijimo kopijų matyti, kad Pažeidėjas su savo sutuoktine augina mažametį sūnų (6, 7 b.l.). Iš teismui pateikto Pažeidėjo sutuoktinės asmeninės sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad jos darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) yra 2281,48 Lt (būtent tokio dydžio darbo užmokestis į asmeninę sąskaitą jai buvo pervestas 2012 m. rugsėjo 5 d.) ir ji moka nustatyto dydžio įmokas bankui už paskolą (4, 5 b.l.). Šios aplinkybės leistų tvirtinti, kad Pažeidėjo, o tuo pačiu ir jo šeimos turtinė padėtis yra pakankamai komplikuota.
Tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio negaudamas iš UAB „Rodus“ atlyginimo Pažeidėjas savo asmeninėje sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, nes jis 2012 m. liepos 17 d. iš savo asmeninės sąskaitos sutuoktinei pervedė 570 Lt. Taip pat, net ir negaunant Pažeidėjui atlyginimo, jo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. rado galimybę dalį pinigų išleisti užsienyje (Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, tame tarpe ir prie Juodosios jūros esančiame Rumunijos mieste Mangalia) atsiskaitydama už pirkinius ir išimdama iš bankomatų grynuosius pinigus (iš viso išleisdama 1379,78 Lt (4, 5 b.l.)). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakankamo pragyvenimo šaltinio neturintiems asmenims, esant reikalui, teikiama valstybės parama, tačiau duomenų apie tai, kad Pažeidėjas ar jo sutuoktinė būtų kur nors kreipęsi dėl tokios paramos, byloje nėra. Taip pat iš nekilnojamojo turto pateiktų duomenų matyti, kad po santuokos su Pažeidėju sudarymo jo sutuoktinė pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgijo žemės sklypą, kuriame 2006 metais pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2005 m. spalio 28 d. buvo 31700 Lt, o minėto namo vidutinė rinkos vertė 2006 m. spalio 30 d. buvo 82600 Lt. Duomenų apie šio turto pardavimą nėra. Visi šie byloje esantys duomenys apie Pažeidėjo ir jo sutuoktinės pinigų apyvartą bei turtą neduoda pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju tiek Pažeidėjo, tiek ir jo šeimos turtinė padėtis yra tokia bloga, kad Pažeidėjas neturi galimybės kas mėnesį sumokėti po 200 Lt.
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis apie Pažeidėjo ir jo šeimos turtinę padėtį, Pažeidėjui paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą nutarimą, kuris, priešingai, nei teigiama skunde, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir nepažeidžia Pažeidėjo ar jo šeimos narių teisėtų interesų, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Tačiau apeliacinės instancijos manymu, apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 str. 1 d. įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 23¹ skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286 str., 287 str., 291 str. ir 295 str. matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas dėl prašymo išdėstyti baudos mokėjimą. Tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas (ATPK 249 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 29 str. ir 31 str. nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to seka, kad nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo išdėstyti baudos mokėjimą, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį, tačiau išsprendęs šį klausimą nutarimu apylinkės teismas padarė tik formalų pažeidimą, nesudarantį teisinio pagrindo pakeisti iš esmės pagrįsto procesinio sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimą nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.