Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas (teistumas išnykęs):

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas su turto konfiskavimu; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti 7 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 210 val. visuomenės labui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2020 m. sausio 21 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio rodmuo 2,91 promilės), viešoje vietoje – viešojo transporto sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, įžūliai, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bendravo su troleibuso vairuotoju, po ko vairuotojui uždarius troleibuso duris metė stiklinį butelį, kuriuo išdaužė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančio troleibuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (garažinis Nr. 2129), šoninį stiklą, tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. S. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino. Parodė, kad kiek prisimena, tai 2020 m. sausio 21 d. pabudo areštinėje, bet kaip ten jį nuvežė ar kaip jis išdaužė stiklą neatsimena, tik atsimena nuo tada, kai pabudo ryte. Jis pabudo areštinėje, kai jį pakėlė ir jam pasakė, kad jis išdaužė stiklą. Jis atsimena, jog vakare buvo bare ir ten gėrė, bet kaip iš ten išvažiavo neatsimena, neatsimena, jog būtų naudojęsis viešuoju transportu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino savo duotus parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymus, jis paaiškino, kad nepažįsta V. B., nemano, kad šis jį galėtų apkalbėti. Nurodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį ir jį atlygins, kai gaus sąskaitą. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną jis gėrė bare, kuris yra prie (duomenys neskelbtini), prie Norfos, nors ten negėrė daug, bet po to kažkur gėrė centre su draugu. Jis galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, nes jo pažįstami gyvena (duomenys neskelbtini), į namus jis važiuoja (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Bare jų buvo nemažai, jis paėmė 0,7 l vyno butelį, po to ir 0,5 l ir alaus, o jų buvo penkiese ar šešiese, kiek tiksliai „čerkučių“ išgėrė negali pasakyti, nes neskaičiavo. Jis žino, kad jam buvo nustatytas beveik 3 promilių neblaivumas. Jo nuomone, jei liudytojas sakė, kaip jis taip elgėsi, taip galėjo būti, nes žmogus iš niekur nieko taip nesugalvos. Jam keista, kad jis galėjo taip elgtis, tai buvo tik dėl alkoholio įtakos, savo veiksmus vertina labai blogai. Jis seniau yra buvęs teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet tai buvo jaunystėje, kai buvo išgėręs. Nors jis vartoja alkoholį, bet tuo nepiktnaudžiauja. Patikslino, kad jis iki šiol nėra atlyginęs padarytos žalos, nes neturėjo sąskaitos numerio, o į transporto įmonę dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Nors jam tyrėja buvo davusi civilinio ieškovo telefono numerį, jis du kartus skambino, bet niekas neatsiliepė ir jis taip viską paliko, po to išvyko į užsienį, o grįžęs iš užsienio rugpjūčio mėnesį, nors turėjo galimybę, tačiau civilinio ieškovo neieškojo. Nurodė, kad šiuo metu lyg yra neapmokamose atostogose, šiaip jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbdavys yra Lietuvos įmonė, į užsienį išvyksta dirbti komandiruočių pagrindu. Pažymėjo, kad jis neturi priklausomybės nuo alkoholio ir, jo manymu, jam gydymo nuo alkoholio priklausomybės nereikėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. S. dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažino. Parodė, kad gali paaiškinti tik tiek, kad jis vakare po darbo gėrė mieste, pamena, kad turėjo iš (duomenys neskelbtini) stotelės važiuoti autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsimena ir negali paaiškinti konkrečiai į kokį transportą ir kur jis įsėdo. Jis konkrečiai negali nieko paaiškinti dėl konflikto su vairuotoju, nes to tiesiog neatsimena. Jis nedažnai vartoja alkoholį, todėl greičiausiai buvo per daug išgėręs ir jam laikotarpis nuo to, kai jie buvo su draugu mieste iki jis jau suprato, kad yra policijoje, visiškai neužsifiksavęs atmintyje. Jau kai buvo policijoje, jam sakė, kad jis dėl troleibuso stiklo išdaužimo yra sulaikytas. Nors ir neatsimena, kaip viskas vyko, tačiau kaltę pripažįsta, galėjo taip padaryti, tik neprisimena. Labai gailisi dėl savo elgesio, mano, kad galės nedelsdamas atlyginti padarytą žalą dėl stiklo išdaužimo (b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad dirba įmonėje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibuso vairuotoju. Vairuoja troleibusą, kurio garažinis Nr. 2129. 2020 m. sausio 21 d. apie 18 val. baigdamas savo maršruto darbą ir privažiavęs paskutinę viešojo transporto sustojimo stotelę (duomenys neskelbtini) sustojo joje ir išlaipino visus tuo metu troleibuse buvusius keleivius. Keleiviams išlipus, troleibuse pasiliko vienas jam nepažįstamas asmuo. Vyriškis buvo apsirengęs trumpa juodos spalvos striuke ir sportinėmis kelnėmis. Pranešė asmeniui, kad tai yra paskutinė stotelė ir visi keleiviai turi išlipti. Pasakius tai, asmuo pradėjo agresyviai elgtis, vartojo daug necenzūrinių žodžių, nenorėjo išlipti iš troleibuso. Pamatė, kad asmuo yra stipriai neblaivus, negalėjo koordinuoti savo veiksmų. Priėjęs prie vyro, tą asmenį išlaipino iš troleibuso ir šiam išlipus uždarė troleibuso duris ir bandė važiuoti ir tuo metu išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir atsisukęs pamatė, kad minėtas asmuo metė butelį degtinės į dešinės pusės troleibuso šoninį stiklą. Butelis, kuriuo metė, buvo troleibuso viduje. Pamatęs tai iš karto pranešė policijai apie įvykį. Atvykusiems pareigūnams parodė asmenį, kuris metė butelį į troleibuso stiklą ir jį išdaužė. Ar kas dar galėjo matyti įvykį, nežino. Kodėl taip minėtas asmuo pasielgė irgi nežino (b. l. 29-32).

Byloje esančiame V. B. 2020 m. sausio 21 d. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 18.00 val. dirbant troleibuso vairuotoju, troleibuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia stotelės (duomenys neskelbtini) paprašė vyro, kad išliptų iš autobuso, kadangi buvo paskutinė stotelė. Vyras išlipęs iš troleibuso metė į šoninį langą stiklinį butelį, išdaužė langą. Kadangi tikslios žalos pasakyti negali ir nėra atsakingas, žala bus patikslinta vėliau (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d. d. apie 18 val. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su Vyriausiuoju patruliu N. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, autobusų ir troleibusų žiede, kur yra sustojimas (duomenys neskelbtini) buvo išdaužtas troleibuso stiklas, kaltininkas vietoje. Atvykus į minėtą vietą, juos pasitiko troleibuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B., kuris paaiškino, kad atvykus į paskutinę maršruto stotelę (duomenys neskelbtini) paprašė išlipti neblaivaus vyro iš troleibuso, kadangi visi žmonės jau buvo išlipę, o jis to daryti nenorėjo. Vėliau, neblaivus vyras išlipęs iš troleibuso, metė stiklinį butelį į troleibuso šoninį stiklą ir jį išdaužė. Troleibuso vairuotojas pamatęs tai nedelsiant iškvietė policiją. Neblaivus vyras, kuris neneigė, kad išdaužė stiklą, prisistatė kaip V. S.. Paaiškinti dėl ko vyras taip pasielgė negalėjo. Paaiškino V. S., kad jis yra sulaikomas ir bus pristatytas į Vilniaus miesto Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi. Vyras neprieštaravo ir įsėdo į jų tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtą patalpą. Spec. priemonės nebuvo naudotos (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2020 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas troleibusas, esantis UAB „Vilniaus Viešasis Transportas“ Viršuliškių transporto departamente. Apžiūrimo troleibuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Garažinis Nr. 2129. Priėjus prie minėto troleibuso matomas už priekinio lango stiklo maršruto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo troleibuso durys yra atidarytos. Priėjus prie galinių įėjimo durų iš dešinės pusės, matoma, kad nėra lango. Užėjus pro atidarytas galines duris į troleibuso vidų ant grindų bei sėdimų vietų matomos stiklo šukės. Apžiūrimas troleibusas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 6-10).

Iš byloje esančio 2020 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 0,5 l talpos skaidraus stiklo butelis, ant kurio yra etiketė su užrašais „Lithuanian Vodka Spanguolių Skonio Degtinė, 40 % vol.“. Butelis su užsukamu dangteliu. Butelyje yra rusvos spalvos skystis, kurio kiekis yra maždaug trečdalis viso butelio talpos (b. l. 12-13).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito nustatyta, kad V. S. 2020 m. sausio 21 d. 18.47 val. buvo nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 34).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėja mato kaip vyras išdaužė troleibuso langą, konfliktuoja su vairuotoju, puola muštis. Troleibusas stovi (duomenys neskelbtini) stotelėje, prie troleibuso žiedo (b. l. 5).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnio nuostatas atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Minėto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. S. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. S. teigė, kad konkrečiai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau jis pripažino liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, teigė, kad jo veiksmai buvo sąlygoti dėl įvykio dieną vartoto alkoholio. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad kaltinamasis V. S. viešoje vietoje – viešojo transporto sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliai, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bendravo su troleibuso vairuotoju, po ko mesdamas stiklinį butelį išdaužė troleibuso stiklą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B., kuris parodė, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 18 val. baigdamas savo maršruto darbą ir privažiavęs paskutinę viešojo transporto sustojimo stotelę (duomenys neskelbtini) sustojo joje ir išlaipino visus tuo metu troleibuse buvusius keleivius. Keleiviams išlipus, troleibuse pasiliko vienas jam nepažįstamas asmuo. Vyriškis buvo apsirengęs trumpa juodos spalvos striuke ir sportinėmis kelnėmis. Pranešė asmeniui, kad tai yra paskutinė stotelė ir visi keleiviai turi išlipti. Pasakius tai, asmuo pradėjo agresyviai elgtis, vartojo daug necenzūrinių žodžių, nenorėjo išlipti iš troleibuso; priėjęs prie vyro, tą asmenį išlaipino iš troleibuso ir šiam išlipus uždarė troleibuso duris ir bandė važiuoti ir tuo metu išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir atsisukęs pamatė, kad minėtas asmuo metė butelį degtinės į dešinės pusės troleibuso šoninį stiklą. Butelis, kurį metė, buvo troleibuso viduje (b. l. 29-32). Taigi kaltinamasis V. S. būdamas viešojoje vietoje iš esmės be jokios dingsties elgėsi agresyviai ir vartojo necenzūrinius žodžius bei ėmėsi veiksmų, kuriais apgadino svetimą turtą, todėl šiais tyčiniais veiksmais V. S. pažeidė viešąją tvarką. Be to, tai, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kitų byloje esančių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: policijos pareigūno E. P. tarnybinio pranešimo duomenys, 2020 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, 2020 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, V. B. 2020 m. sausio 21 d. pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kad pranešėja mato, kaip vyras išdaužė troleibuso langą ir konfliktuoja su vairuotoju, kitais byloje esančiais duomenimis. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad V. S. 2020 m. sausio 21 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio rodmuo – 2.91 promilės), viešoje vietoje – viešojo transporto sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, įžūliai, keikdamasis necenzūriniais žodžiais bendravo su troleibuso vairuotoju, po ko vairuotojui uždarius troleibuso duris metė stiklinį butelį, kuriuo išdaužė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančio troleibuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (garažinis Nr. 2129), šoninį stiklą, tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, todėl V. S. kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgia į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 61-62), teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 63-64), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad V. S. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis už minimalų – 60 MGL (3000 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas pažymi, kad veikos padarymo metu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.

V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 21 d. 18.20 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 11.17 val. (vieną dieną) (b. l. 35-37), todėl minėtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, įskaitytinas į V. S. skirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo veiksmais padarytos 80 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18-23). Civilinio ieškinio dydis grindžiamas į bylą pateiktu remonto darbų kalkuliacija-aktų Nr. 72T/TA-2, kuriame nurodyti šoninio stiklo keitimo remonto darbų, medžiagų ir atsarginių dalių kaštai, įvertinus atsarginių dalių nuvertėjimą, (b. l. 19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio, taip pat į byloje esančius duomenis, pagrindžiančius apgadinto turto vertę, įvertinęs tai, kad tarp civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos ir kaltinamojo V. S. neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina civiliniam ieškovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ iš kaltinamojo V. S. 80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į kartoninę dėžę supakuotas 0,5 l talpos butelis „Lithuanian Vodka Spanguolių skonio degtinė“ su rusvos spalvos skysčiu, nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (2020 m. kovo 2 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK001975) (b. l. 14-15) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. S. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. S. skirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 21 d. 18.20 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 11.17 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, konstatuojant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 (trisdešimt aštuoni) MGL, t. y. 1900 Eur (tūkstantis devyni šimtai eurai).

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. S. civiliniam ieškovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į kartoninę dėžę supakuotą 0,5 l talpos butelį „Lithuanian Vodka Spanguolių skonio degtinė“ su rusvos spalvos skysčiu, nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (2020 m. kovo 2 d. Kvitas B serija BBB Nr. 6PK001975) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti V. S., kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.