Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-17 · Byla Nr. 2SA-84-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
2SA-84-619/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Skolininkas
S. R., G. R.
Suinteresuotas asmuo
S. R., G. R., D. K. K.
Kreditorius
Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“
Kategorijos
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-84-619/2012(Proceso Nr. 2-01-3-11533-2011-3)Procesinio sprendimo kategorijos 129.19.3.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų S. R., G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo ir suinteresuotų asmenų S. R., G. R. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, skolininkai G. R., S. R., suinteresuotas asmuo D. K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

suinteresuoti asmenys G. R., S. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės N. Š. veiksmų, kuriuo teismo prašo pripažinti antstolės N. Š. veiksmus, kuriais buvo pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, neteisėtais; panaikinti antstolės N. Š. 2011-06-08 pranešimą Nr. 33-130/2011-1918 ir sprendimą paskelbti 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, antrąsias varžytynes, įpareigoti antstolę N. Š. priverstinai parduodamai iš varžytynių turto vertei nustatyti iškviesti ekspertus, kurie nustatytų 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rinkos vertę ir surašytų turto vertinimo ataskaitą (b.l. 1 – 2); panaikinti 2011-07-12 antstolės N. Š. patvarkymą Nr. 33-130/201162/09 ir įvykusias varžytynes paskelbti negaliojančiomis, įpareigoti antstolę N. Š. paskirti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ekspertizę, netvirtinti 2011-07-12 turto – 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimo iš antrųjų varžytynių akto (b.l. 26 – 29).

A. N. Š. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti 2011-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 33-130/2011, pagal kurį iš antrųjų varžytynių pardavė skolininkei G. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, 61,35 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai D. K. K. už 140.300,00 Lt. Antstolė nurodė, kad butas 2011-04-11 antstolės buvo įvertintas 200.000 Lt ir tai atitiko buto rinkos kainą, tokiu būdu pradinė buto kaina pirmosiose varžytynėse, atsižvelgiant į CPK 718 straipsnį, buvo 160.000 Lt. Į pirmąsias varžytynes neužsiregistravo ir neatvyko nei vienas pirkėjas. 2011-05-18 buvo gautas skolininkės G. R. prašymas nustatyti buvo rinkos kainą pagal VĮ Registrų centras pateiktą masinio vertinimo vertę, įkainojant butą 104.000 Lt. Butas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 140.300 Lt, t.y. žymiai didesne kaina nei siekė skolininkė, būtų padengta žymiai mažesnė skolos dalis ir tokiu būdu pažeisti išieškotojo interesai. Antstolės teigimu ji pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę butui įvertinti. Antstolė pateikė teismui pažymėjimą, patvirtinantį, kad antstolei yra suteikta nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija ir teigė, kad iš antrųjų varžytynių parduoto buto kaina atitiko realią rinkos kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skolininkų G. R. ir S. R. skundus dėl antstolės N. Š. veiksmų atmetė, patvirtino 2011-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 33-130/2011, kuriuo iš antrųjų varžytynių parduotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendras plotas 61,35 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. P., a.k (duomenys neskelbtini) pirkėjai D. K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš skolininkų G. R. ir S. R. solidariai 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (b.l. 79 – 82). Teismas konstatavo, kad antrųjų varžytynių metu butas buvo parduotas už didesnę nei nustatyta pradinė antrosiose varžytynėse parduodamo buto kaina, t.y. už 140.300 Lt ir įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad antstolė areštuodama ir įkainodama skolininkų turtą būtų pažeidusi CPK normas bei nustačiusi neadekvačią rinkos kainai turto kainą. Taip pat konstatavo, kad skolininkų atstovės nurodytas Hipotekos įstatymas, kuriuo, jos teigimu turėjo vadovautis antstolė, 2002-02-28 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 str. 2 d. 2 p. yra pripažintas netekusiu galios. Vadovavosi CPK 745 str. numatančiu, kad išieškojimas iš hipotekos įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Antstolė, vadovaudamasi CPK 746 str. 1 d., pasiūlė hipotekos kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto ir hipotekos kreditorius tokį sutikimą davė. Tokiu būdu išieškojimas iš tokio turto pagrįstai buvo vykdomas CPK VI dalyje nustatyta tvarka, nes tai numato CPK 746 str. 4 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai G. R. ir S. R. teismo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-02 nutartį panaikinti ir skolininkų skundus tenkinti, o antstolės prašymą patvirtinti 2011-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 33-130/2011 atmesti. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad skolininkai ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2008-10-29 sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00178, kuria užtikrino sutartinės hipotekos lakštu, įregistruotu 2008-11-05, tokiu būdu paskolos grąžinimas, užtikrintas hipotekos lakštu įkeičiant butą, sutarties sudarymas apima ir jos vykdymą. Tuomet ir vykdymo procesą bei tolimesnius santykius tarp kreditoriaus ir skolininko suponuoja sudarytos sutartys ir jų apsauga nevykdymo atveju. Teismas nepagrįstai sprendė, kad turėjo būti taikytos CPK normos, ir laikė, kad Hipotekos įstatymas, LR Hipotekos registro steigimo įstatymo, hipotekos registro įstatymai nebegalioja ir dėl to neteisingai išsprendė bylą ir neatskleidė jos esmės. Bylą nagrinėjant teisme suinteresuotas asmuo paaiškino, kad kai skolininkai nebegalėjo tinkamai vykdyti 2008-10-29 paskolos sutarties Nr. 08-00178 LTL, kuri užtikrinta hipotekos lakštu, kreditorius vykdymą pradėjo pagal neprotestuotinus 2008-10-29 vekselius dėl to paties objekto ir tos pačios sutarties. Kadangi teismas dėl minėtų hipotekos susitarimų, vekselių bei kitų tarp kreditoriaus ir skolininko egzistavusių civilinių ir prievolinių santykių netyrė, nevertino, todėl netinkamai įvertino ir antstolės veiksmus, dėl ko neteisingai išsprendė skolininkų skundus ir nepagrįstai patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas padarė išvadą, kad antstolė įkainojo turtą, atsižvelgdama į šalių susitarimu 2008-10-31 sutarties hipotekos lakšte nustatytą vidutinę rinkos vertę – 203.000 Lt, nors antstolė viename iš turto įvertinime nieko nepagrįsdama vertinimo sumą nurodė 200.000 Lt, o ne 203.000 Lt. Be to, iš byloje esančio 2011-07-12 antstolės N. Š. turto pardavimo iš varžytynių protokolo Nr. 33-130/2011, kuris prilygsta pirkimo – pardavimo sutarčiai, akivaizdžiai matosi, kad protokolo skyriuje „varžytynių dalyvių pasiūlyta kaina“ yra akivaizdžiai taisyta į didesnę pinigų sumą, t.y. toks pasiūlymas ir kaina, kur yra aiškūs ištaisymai, negali būti laikomi patikimi ir teisingi. Todėl teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad negalima tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto remiantis suklastotais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad išieškojimas buvo pradėtas vykdomųjų vekselių pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų, todėl išieškojimą iš skolininkų antstolė pradėjo teisėtai, vykdomųjų dokumentų skolininkai neginčijo. Išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą buvo nukreiptas teisėtai, esant hipotekos kreditoriaus sutikimui. Turtas buvo parduotas už rinkos kainą, todėl nėra jokių aplinkybių, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėtų būti patvirtintas. 2011-04-11 patvarkymas, kuriuo antstolė nusprendė, kad turto ekspertizė ženkliai padidintų vykdymo išlaidas, skolininkams buvo įteiktas jo surašymo dieną, tuo tarpu skolininkai per LR CPK 681 str. 3 d. terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, todėl antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011-02-21 antstoliui N. Š. ir D. S. kontorai pateikė vykdymui Vilniaus rajono 3 – ojo notarų biuro notaro Tomo P. V. 2010-08-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4711 dėl 139.449 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės G. R.. 2011-02-22 patvarkymu antstolis priėmė dokumentą vykdymui ir išsiuntė skolininkei G. R. raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. 2011-04-01 antstolė pasiūlė Vilniaus taupomajai kredito unijai, kad vadovaujantis LR CPK 746 straipsnyje nustatyta tvarka prisijungti prie išieškojimo bei duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto (vykd. b. l. 35 – 36). KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011-04-05 prašyme nurodė, kad neprieštarauja dėl prisijungimo prie išieškojimo iš G. R. ir sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto (vykd. b. l. 44). Taigi šiuo atveju išieškojimas buvo pradėtas vekselių pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pagrindu, todėl išieškojimą iš skolininkų antstolė pradėjo teisėtai, be to, vykdomųjų dokumentų skolininkai neginčijo. Išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą buvo nukreiptas taip pat teisėtai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 745 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su LR CPK LIII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 746 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto, 2011-04-01 pažyma Nr. 4711 pasiūlė kreditoriui Vilniaus taupomajai kredito unijai prisijungti prie išieškojimo bei duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės turto (vykd. b. Nr. 36). Kreditoriui neprieštaravus dėl prisijungimo prie išieškojimo iš G. R. ir sutikus, kad būtų išieškoma iš hipotekos įkeisto turto, teismas sprendžia, kad išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą nukreiptas teisėtai.

Apeliantė teigia, kad antstolės veiksmai, netinkamai vertinant turtą, teismo buvo neįvertinti ir nepagrįstai laikyta, kad jie yra teisingi. Su šiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su turto pardavimo iš varžytynių vertės nustatymu, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo areštuotas turto arešto aktu Nr. 0911002317 (vykd. b. l. 43 – 44). Antstolė 2011-04-11 patvarkymu Nr. 33-130/11 nusprendė, kad turto ekspertizė ženkliai padidintų vykdymo išlaidas, todėl tikslinga areštuotą turtą įvertinti patvarkymu (vykd. b. l. 46), todėl minėtu patvarkymu atliko pakeitimus ir įvertino areštuotą turtą 200.000 Lt sumai bei informavo skolininką ir išieškotoją, jog jie turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo šį patvarkymą. Šis patvarkymas S. R. įteiktas pasirašytinai tą pačią dieną, tačiau skolininkai per CPK 681 str. 3 d. terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė. Todėl antstolė 2011-04-27 pranešė apie buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilnius nuosavybės teise priklausančio R. G. buto pardavimą iš veržytynių bei pažymėjo, kad turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina – 160.000 Lt. Neįvykus pirmosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius perimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą už 160.000 Lt, pranešimu informavo skolininkus ir KU „Vilniaus taupomąją kasą“ dėl minėto buto pardavimo iš antrųjų varžytynių nurodydama, kad turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina – 120.000 Lt.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolio veiksmus, nepagrindė parduodamo iš varžytynių buto sumą. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 80 procentų, o antrosiose varžytynėse – 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog skolininkas per CPK 681 str. 3 d. numatytą terminą pasinaudotų savo teise ginčyti turto įkainavimą (CPK 681 str. 3 d.). Tuo tarpu turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. numatytais metodais, tarp jų - lyginamosios vertės metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Taikant šį turto vertės nustatymo metodą, vertinamas objektas turėtų būti apžiūrimas tik tokiais atvejais, kada jis yra išskirtinis lyginant su analogais (žymiai geresnės arba žymiai blogesnės būklės), tačiau tokių aplinkybių apeliantas nenurodė. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų dėl neteisingai nustatytos buto kainos apeliantai taip pat nenurodė. Skolininkei įstatymo nustatytu terminu nepareiškus prieštaravimų dėl tokios buto nustatytos vertės, laikytina, jog ji su tokia verte sutiko. Todėl įvertinus buto vidutinę rinkos kainą – 200.000 Lt, pasiūlius parduoti už 160.000 Lt ir neįvykus pirmosioms varžytynėms, skelbiant antrąsias varžytynes antstolis pagrįstai bei vadovaudamasis CPK 722 straipsnio reikalavimus butą įvertino 120.000 Lt. Tuo tarpu apelianto skunde prieštaravimai dėl turto vertės yra abstraktaus pobūdžio, nurodant, jog antstolės veiksmai vertinant turtą liko teismo nepaaiškinti ir nepagrįstai laikyta, kad jie yra teisingi, nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, nesutikimo su nustatyta verte argumentų. Teismas konstatuoja, jog minėtas turto įkainojimas, atspindi realią padėtį rinkoje, dėl ko antstoliui nekilo abejonių dėl turto įkainojimo, todėl antstolio veiksmai yra pagrįsti ir teisėti.

Minėta, kad 2008-10-29 KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 08-0017LT (b.l. 31), kuria užtikrino hipotekos lakštu (b.l. 18). Apeliantai įrodinėja, kad paskolos grąžinimas, užtikrintas hipotekos lakštu įkeičiant butą, sutarties sudarymas apima ir jos vykdymą, tuomet ir vykdymo procesą bei tolimesnius santykius tarp kreditoriaus ir skolininko suponuoja sudaryta sutartis ir jų apsauga nevykdymo atveju. Pirmosios instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 745 – 746 straipsnių 1 dalies ir 4 dalies nuostatų vertinimu ir taikymu, todėl pakartotinai plačiau dėl jų nepasisako.

Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad varžytynių turto pardavimo iš varžytynių protokole atliktas pataisymas – už pirkėją D. K. pagal įgaliojimą veikusios A. K. pasiūlyta kaina yra akivaizdžiai taisyta į didesnę pinigų sumą, todėl negalima tvirtinti pardavimo iš varžytynių aktą remiantis suklastotais duomenimis. Teismui nėra pagrindo sutikti su minėtais apeliantų argumentais, kad varžytynių protokole nurodyti duomenys yra suklastoti, teismui nekilo abejonių dėl jo tikrumo (CPK 203 str.), apeliantas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK184 str.). Protokole prie pastraipos „parduota“ aiškiai yra nurodyta kaina, už kurią parduotas daiktas – 140.300 Lt suma, Turto pardavimo iš varžytynių akte taip pat nurodoma, kad antstolė N. Š. iš antrųjų varžytynių pardavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 140.300,00 Lt sumą. Todėl abejoti turto pardavimo iš varžytynių protokolo duomenų tikrumu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kompleksiškai įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė skolininkų G. R. ir S. R. skundus dėl antstolės N. Š. veiksmų, kadangi nagrinėjamoje situacijoje antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančio turto pardavimu iš varžytynių, atlikimą, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdyti vykdomuosius dokumentus įtvirtintą pareigą imtis visų teisėtų priemonių aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė