Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-1013-924/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2-1013-924/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03193-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Trečiasis asmuo
R. P.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1013-924/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03193-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, Kristinai Rimašauskienei, Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui Danui Juraičiui,atsakovės atstovei Rūtai Snarskienei,trečiajam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei, tretieji asmenys R. P., R. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 283,51 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2014-11-09 (duomenys neskelbtini) R. P., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje dalyje ir apgadino minėtą transporto priemonę. Įvykio metu apgadinti du dešinės pusės ratai (ratlankiai ir padangos), priekinis buferis ir pakaba. Dėl automobilio pakabos, buferio remonto ir padangų keitimo draudikas išmokėjo 1856,46 Eur (6410 Lt). Dėl automobilio ratlankių keitimo draudikas išmokėjo 269,35 Eur (930 Lt), taip pat už turto vertinimo paslaugą 157,70 Eur. Iš viso dėl šio įvykio draudikas išmokėjo 2283,51 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš jos teikiamų nuotraukų, darytų 2015-02-11, matyti, kad kelyje nėra tokių duobių, kurios važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, net į jas įvažiavus, galėtų lemti tokį automobilio važiuoklės subyrėjimą. Be to, laikantis Kelių eismo taisyklėse nustatytų pareigų vairuotojui neviršyti greičio, apvažiuoti kliūtį, žala galėjo būti ženkliai mažesnė, o atsižvelgiant į patenkinamą kelio būklę – šios žalos buvo galima ir visai išvengti. Ieškovės pateiktojo turto vertinimo ataskaitoje nebuvo konstatuota, kad detalės (pneumatinės pakabos elemento, amortizatorių, orinės pakabos) buvo apgadintos dėl smūgio į duobę (duomenys neskelbtini). Vertinimo ataskaita parodo tik galimą žalos dydį, tačiau neįrodo žalos atsiradimo aplinkybių. Nors vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad jokių esminių automobilio pažeidimų prieš įvykį nebuvo, tačiau neaišku kaip ir kada turto vertintojas įsitikino automobilio būkle iki eismo įvykio. Ieškovės sumokėta 157,70 Eur suma už turto vertinimo ataskaitą yra draudimo bendrovės administravimo išlaidos, veiklos, skirtos draudimo veiklai vykdyti, todėl jos nelaikytinomis nukentėjusiojo asmens papildomomis išlaidomis, skirtomis žalai įvertinti. Be to, ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis turi būti sumažintas sumokėtu franšizės dydžiu – 115,84 Eur.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Paaiškino, kad eismo įvykis buvo prieš daugiau kaip ketverius metus, todėl ne viską pamena. Įvažiavimo į duobę išvengti nepavyko, nes eismo įvykis įvyko esant tamsiai paros metui, tuo metu prasilenkinėjo su iš priekio atvažiuojančiu sunkvežimiu, o duobė buvo plati. Nors ir bandė prieš duobę stabdyti, tačiau jau buvo per vėlu. Kokiu greičiu tuo metu važiavo nepamena, tačiau toje vietoje nustatyto greičio neviršijo. Apie šiame kelyje buvusią duobę nežinojo, nes šiuo keliu važiuoja retai. Į duobę įvažiavo automobilio priekiniu ir galiniu (dešiniais) ratais. Kadangi eismo įvykio metu buvo pažeista automobilio orinė pakaba, automobilio pakaba nusileido ir toliau su juo nebuvo galima važiuoti. Taip pat buvo sugadinta automobilio padangos, ratlankiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad draudikė ieškovė apdraudė draudėjos R. P. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Sutarties galiojimo pradžia 2014-07-24, pabaiga 2015-07-23 (1 t., b.l. 43-44). 2014-11-09 (duomenys neskelbtini) apie 20 val. trečiasis asmuo R. P., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą 0,1 m gylio, 1,7 m pločio, 1 m ilgio duobę, esančią kelyje, ir apgadino šį automobilį (1 t., b.l. 187-192).

Už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė Kauno rajono savivaldybė. Atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6 ir 12.1. punktų reikalavimų. Kauno rajone esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno rajono savivaldybė. Taigi pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, konstatuotina, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybė netinkamai vykdė Kauno rajono savivaldybė Garliovoje, Vasario 16-osios gatvės priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą.

Atsakovė nurodė, kad galėjo būti taip, kad vairuotojo R. P. veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. 2018-01-08 ekspertizės akto Nr. 11-2021(17) išvadose (2 t., b.l. 26-31) nurodoma, kad negalima nustatyti greičio, prie kurio įvažiavus į duobę atsirastų nurodyto automobilio sugadinimai. Taip pat nurodoma, kad R. P., važiuodamas leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki duobės, buvusios kelio važiuojamojoje dalyje ir taip išvengti įvažiavimo į ją, jeigu turėjo objektyvią galimybę duobę pastebėti nemažiau kaip 40 m. atstumu. Trečiasis asmuo R. P., vairavęs įvykio metu automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek policijos pareigūnams 2014-11-09 teiktame paaiškinime, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, jokių kelio ženklų įspėjančių apie duobę nebuvo, prieš įvažiuojant į duobę prasilenkinėjo su sunkvežimiu, todėl išvengti duobės, kurios plotis buvo beveik du metrai, nepavyko. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-11-10 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo R. P. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, kadangi vairuotojas to iš anksto numatyti neturėjo galimybės, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Esant šioms aplinkybės, atsakovės argumentai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2014-11-09 įvykusio eismo įvykio metu atsiradusios žalos, dėl automobilio remonto kaštų (išlaidų), atlyginimo.

Ieškovė dėl šio įvykio metu draudėjo patirtos žalos, t.y. dėl automobilio pakabos, buferio remonto ir padangų keitimo, išmokėjo 1856,46 Eur (6410 Lt), dėl automobilio ratlankių keitimo išmokėjo 269,35 Eur (930 Lt), taip pat sumokėjo už turto vertinimo (remonto kaštų) paslaugą 157,70 Eur (1 t., b.l. 198-200).

Atsakovės prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-08 akte (2 t., b.l. 26-31) nurodoma, kad automobilio AUDI A6 dešinės pusės ratų ratlankių vidinės montažinės briaunos galėjo būti sugadintos įvažiavus į duobę įvykio vietoje, taip pat galėjo būti sugadinta priekinio dešiniojo rato padanga. Dėl priekinės padangos keitimo ir ratlankių remonto būtinumo bei kainos atsakovė esminių prieštaravimų nenurodė. Minėti sugadinimai užfiksuoti nuotraukose, užfiksuoti policijos pareigūnų, juos patvirtino trečiasis asmuo, todėl pripažintini būdingais transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę, todėl šių darbų (remonto) būtinumas ir išlaidų dydis laikytini realiai pagrįstais. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė priežastinį ryšį su pasekmėmis, t.y. kad šioje dalyje reikalaujama atlyginti žala (269,35 Eur (930 Lt) - ratlankių keitimas, 30,89 Eur (538,64 Lt / 78 proc. (išskaitymas)) / 10 proc. paskaičiuota nuolaida = 106,65 Lt) - priekinė dešiniojo rato padanga) patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę.

Dėl pneumatinės pakabos elementų (orinės pakabos), amortizatoriaus, bamperio, galinės padangos sugadinimų.

Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta užpakalinio dešiniojo rato pakabos pneumatinis elementas (pneumatinė spyruoklė „oro pagalvė“, dalies Nr. 4FO 616 001 J, kaina 343,29 Eur/1185,30 Lt), tačiau, teismo vertinimu tikėtina, kad buvo sugadintas priekinio dešiniojo rato pneumatinis pakabos elementas (pneumatinės spyruoklės statramstis „pneumatinės pakabos elementas“, dalies Nr. 4FO 616 040 S, kaina 1308,37 Eur/4517,55 Lt).

Ekspertizės akte nurodoma, kad ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, ar užpakalinio dešinio rato pakabos amortizatorius ir pneumatinis elementas buvo sugadinti automobiliui AUDI A6 į važiavus į (nurodytą) duobę. Ties apatine amortizatoriaus tvirtinimu yra skysčio žymės, tačiau kokių nors šio pakabos elemento sugadinimų ar gedimų fotografijose neužfiksuota. Taip pat nebuvo užfiksuota ir pneumatinio elemento gedimų. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad priekinio dešiniojo rato pakabos fotografijose kokių nors mechaninių pažeidimų neužfiksuota. Statramsčio apatinėje dalyje, ant korpuso iš vidinės pusės yra skysčio nutekėjimas. Darbinio skysčio ištekėjimas iš amortizatoriaus rodo, kad pastarasis prarado hermetiškumą ir jo efektyvumas yra sumažėjęs. Tačiau hermetiškumas prarandamas amortizatoriaus ilgalaikės eksploatacijos metu.

Tiek policijos pareigūno iš karto po eismo įvykio 2014-11-09 surašytame tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, t.y., kad „nuo smūgio sugedo automobilio pneumatinė pakaba ir automobilis nusėdo ant žemės“, tiek vairuotojo R. P. 2018-11-09 paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad po eismo įvykio tęsti kelionės negalėjo, nes abu dešinės pusės ratai buvo be oro, pneumatinė pakaba išsileido, automobilis „nukrito ant pilvo“, kurias trečiasis asmuo patvirtino ir teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, patvirtina automobilio pneumatinės (orinės) pakabos sugedimą (sandarumo praradimą), tačiau vien tai nereiškia, kad abi anksčiau nurodytos detalės buvo sugadintos dėl įvažiavimo į nurodytą duobę.

Užpakalinio dešiniojo rato pakabos pneumatinis elementas (pneumatinė spyruoklė) nufotografuota, tačiau joje nėra užfiksuota jokių duomenų, kad ji yra sugadinta. Kaip nurodė ekspertas teismo posėdžio metu, jeigu ši oro pagalvė būtų praradusi sandarumą, turėtų ji būti trūkusi, o tai turėtų matytis nuotraukoje. Byloje jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ši oro pagalvė būtų praradusi sandarumą nėra, detalės į bylą bei ekspertiniam tyrimui pateiktos nebuvo.

Priekinio dešiniojo rato pneumatinis pakabos elemento (pneumatinės spyruoklės statramsčio) fotonuotraukose taip pat neužfiksuota, tačiau įvertinus bylos medžiagą, šalių argumentus, šiuo atveju teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog įvažiavus į duobę buvo sugadintas šis pneumatinis pakabos elementas. Kadangi sprendžiama dėl orinės pakabos sandarumo, kurio vien tik iš fotonuotraukų galima nepastebėti, fotonuotrauka daryta neišmontavus keistinos detalės, taip pat nustačius faktinę aplinkybę, kad automobilio pneumatinė pakaba po eismo įvykio prarado sandarumą, teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio sugadinimas yra būdingas transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Juolab, kad prieš pat duobę pradėjus automobilį stabdyti įvažiavus į duobę didžiausias smūgis (apkrova) teko būtent priekinei automobilio daliai.

Teismo vertinimu, automobiliui įvažiavimas į kelio duobę, kuri šiuo atveju buvo 10 cm gylio, esant ne daugiau kaip 50 km/h greičiui, neturėjo sąlygoti užpakalinio dešinio rato pakabos amortizatorius (tikėtina, kad hermetiškumas prastas amortizatoriaus ilgalaikės eksploatacijos metu) ir pneumatinės spyruoklės (oro pagalvės) gedimų, tačiau galėjo būti sugadintas priekinio dešiniojo rato pneumatinis pakabos elementas. Tikėtina, kad automobiliui įvažiavus į duobę priekinės orinės pakabos elementas neatlaikė viršslėgio bei jis prarado sandarumą. Pažymėtina tai, kad ir priekinis amortizatorius buvo praradęs hermetiškumą (tikėtina, kad hermetiškumas prastas amortizatoriaus ilgalaikės eksploatacijos metu), tačiau pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad šio hermetiškumo praradimas turėjo įtakos ir pneumatinio elemento sugedimui (priekinis amortizatorius ir pneumatinis elementas yra viena detalė, keičiama kartu). Be to, domenų, kad kurioje nors kitoje vietoje būtų prarastas automobilio pneumatinės pakabos sandarumas byloje nėra.

Kadangi paskaičiuota žala dėl priekinio dešiniojo rato pneumatinės pakabos elemento sugadinimo sudaro 741,85 Eur (1308,37 Eur (4517,55 Lt) / 37 proc. (išskaitymas) / 10 proc. paskaičiuota nuolaida) (1 t., b.l. 111-136), todėl ši suma (žala) priteistina iš atsakovės ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis). Ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo už užpakalinio dešiniojo rato pakabos pneumatinio elemento (pneumatinės spyruoklės) ir amortizatoriaus sugadinimą atmestina kaip nepagrįsta.

Automobilyje buvo sumontuotos 245/40R19 dydžio padangos. Ekspertizės akte nurodoma, kad užpakalinio dešiniojo rato padangos išorinė šoninė sienelė pažeista trijose vietose, tačiau šie pažeidimai negalėjo susiformuoti kontakto su duobės kraštu metu (duobė, matoma fotografijose, ekspertizės akte aprašyto paviršiaus neturi). Aprašyti užpakalinio dešiniojo rato padangos išorinės šoninės sienelės pažeidimai susidarė dėl besisukančio rato kontakto su vertikalų paviršių turinčiu objektu, pvz. bordiūru. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad nuotraukose užfiksuoti užpakalinio dešiniojo rato padangos pažeidimai nėra susiję su nagrinėjamu atveju (įvykiu), tačiau, jo manymu, eismo įvykio metu galėjo būti kitų padangos pažeidimų dėl kurių reikėjo keisti padangą. Tačiau jokių kitų įrodymų nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad po eismo įvykio iš padangų (automobilio dešinės pusės) išėjo oras, kai buvo nustatyta, kad įvažiavus į duobę buvo sugadintos dešinės pusės ratų ratlankių vidinės montažinės briaunos, neįrodo tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ir užpakalinio dešiniojo rato padanga.

Taip pat, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog eismo įvyko metu buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis. Nors į bylą pateikti duomenys, kad priekinio bamperio apatinis paviršius subraižytas, tačiau, kaip nurodyta ekspertizės akte, šie įbrėžimai susiformavo automobilio ilgalaikės eksploatacijos metu, ir jų visuma negalėjo susiformuoti vieno eismo įvykio metu įvažiavus į duobę ir kontaktuojant su šiurkščiu asfaltbetonio paviršiumi. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad fotografijose apskritai nėra užfiksuota gilių įbrėžimų, būdingų stipriam kontaktui su kieta šiurkščia asfaltbetonio danga.

Pažymėtina, kad ieškovė trečiajam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą atlygino remdamasi Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. ASIS-141250 (1 t., b.l. 111-136). Tačiau šio vertinimo metu, ieškovės užsakymu (jos atstovui apžiūros metu net nedalyvaujant) bei pagal trečiojo asmens paaiškinimus, buvo įvertinta tik automobilio AUDI A6 apgadinimų ir kitų trūkumų atkuriamoji vertė (remonto kaštai), tačiau ne priežastinis ryšys, t.y., kad automobilio sugadinimai (trūkumai) atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Priežastinio ryšio įrodinėjimo našta šioje byloje teko ieškovei, o ne atsakovei. Ieškovė, norėdama pagrįsti egzistuojantį priežastinį ryšį, turėjo teismui teikti įrodymus, t.y. pirmiausiai, kad visos ataskaitoje nurodytos automobilio dalys buvo sugadintos (padaryta žala), o taip pat dėl priežastinio ryšio egzistavimo, tačiau to nepadarė.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama atlyginti 1104,65 Eur žala, patirta dėl eismo įvykio metu sugadintų ratlankių (269,35 Eur), priekinės dešiniojo rato padangos (30,89 Eur), priekinio dešiniojo rato pneumatinės pakabos elemento (741,85 Eur), taip pat ataskaitoje paskaičiuoti 62,56 Eur remonto darbai, susiję su šiomis keičiamomis detalėmis, laikytina realiai pagrįsta ir įrodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. ASIS-141250 (1 t., b.l. 111-136) ir Ataskaitoje (1 t., b.l. 3-9), kuri atlikta po papildomos apgadinimų apžiūros, su priekinio ir galinio dešinės pusės ratlankių pakeitimu susiję darbai dubliuojasi (pvz. ratų montavimas/balansavimas).

Atsakovės teigimu, 157,70 Eur suma už turto vertinimo ataskaitą yra draudimo bendrovės administravimo išlaidos, todėl ši suma iš jos neturėtų būti priteista. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinamo turto nuostolius nustatė ne pati ieškovė, o jos užsakymu tai atliko trečiasis asmuo UAB „Asistavita“, kuriai už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 157,70 Eur. Ieškovė patyrusi su žalos nustatymu (administravimu) susijusias išlaidas, kurios buvo pagrįstos, turi teisę regreso tvarka jas išieškoti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 t., b.l. 199).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1262,35 Eur (1104,65 Eur + 157,70 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl reikalaujamų nuostolių sumažinimo išskaitos suma.

Ieškovė ir trečiasis asmuo R. P. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) buvo sudarę transporto priemonės „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, kurioje numatyta besąlyginė išskaita – 115,85 Eur (400 Lt), (1 t., b.l. 43-44). Ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką neatskaičius šios besąlyginės išskaitos, tačiau atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis turi būti sumažintas šalių sutartos išskaitos dydžiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovei pripažinus įvykį draudžiamuoju bei jai išmokėjus draudimo išmoką, eismo įvykio kaltininkas – atsakovė Kauno rajono savivaldybė, buvo nustatytas (žinomas), todėl draudikas pagrįstai išmokėjo draudėjai išmoką, neatsižvelgęs į besąlyginę išskaitą (AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių, kurios galiojo nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31, 8.2 punktas, https://www.gjensidige.lt/taisykles), atitinkamai ieškovė turi teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas draudimo išmokas.

Dėl procesinių palūkanų.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę. Ieškovė reiškė reikalavimus 2283,51 Eur sumai, iš kurių buvo patenkinta 1262,35 Eur, t.y. 55 procentai ieškinio reikalavimų.

Kadangi ieškovė patyrė 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio ir 19,02 Eur išlaidų už eksperto iškvietimą į teismo posėdį, šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 38,51 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2018 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ekspertizės kaina 571,73 Eur (su PVM), už kurią Kauno rajono savivaldybės administracija įmokėjo į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 571,73 Eur. 218-02-23 Kauno apylinkės teismas apmokėjo Lietuvos teismo ekspertizės centrui 571,73 Eur. Kadangi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas laiko, kad patenkinta 55 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistinos 257,28 Eur išlaidų, apmokėtų ekspertizės įstaigai.

Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2018-05-23 sumokėjo 60,00 Eur avansą už eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Lietuvos teismo ekspertizės centro prašymu sumokėta 19,02 Eur. Kadangi 40,98 Eur dalis ieškovės įmokėtų lėšų liko nepanaudotos, jos grąžintinos ieškovei.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 10,64 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš bylos šalių įvertinus patekintų ir atmestų reikalavimų proporciją, t.y. iš ieškovės 4,79 Eur, iš atsakovės – 5,85 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188756386, 1262,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du eurus 35 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1262,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,51 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atsakovei Kauno rajono savivaldybei 257,28 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 28 ct) išlaidas, sumokėtas už ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valstybei 4,79 Eur (keturis eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės valstybei 5,85 Eur (penkis eurus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 40,98 Eur (keturiasdešimt eurų 98 ct) avansą, sumokėtą 2018-05-23 į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Edvardas Paliokas