Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-906-553/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-05
Bylos Nr.: e2A-906-553/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00976-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Kauno energija”

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-906-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00976-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija” dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo bei sutartinių prievolių vykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovės 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą įtraukti ieškovę į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu; 2) pripažinti 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakovės 2017 m. rugsėjo 29 d. sutarties Nr. R-KE-P-107-261 dėl „Šilumos tiekimo tinklų 5T magistralės orinės dalies vamzdynų izoliavimo darbų nuo UAB „Kauno termofikacinės elektrinės“ adresu Taikos pr. 147, Kaunas, kolektorinės pastato išorinės sienos iki nejudamos atramos NA-23, V. Krėvės pr. 129A, Kaunas“ (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovės 75 564,85 Eur skolos, 340,99 Eur delspinigių ir 6 proc. procesinių palūkanų.

3. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties vykdymo. Ieškovė informavo atsakovę, kad negali įvykdyti dalies sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo bei prašė pašalinti trukdžius – ištaisyti vamzdyną laikančios konstrukcijos defektą, pašalinti krūmus ir aukštą žolę, pateikti Sutarčiai vykdyti būtiną informaciją. Atsakovė į šiuos prašymus nereagavo. Atsakovės raštai dėl darbų defektų nepagrįsti, ieškovė į juos pateikė motyvuotus atsakymus, pasiūlė skirti ekspertizę, tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovė nuardė / sunaikino dalį ieškovės atliktų darbų, todėl ekspertas nebegalėjo įvertinti atliktų darbų kokybės. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie Sutarties vienašališką nutraukimą, nurodydama esminį Sutarties pažeidimą – Sutarties termino pasibaigimą. Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovė neatliko esminio Sutarties pažeidimo, ieškovė praleido darbų atlikimo terminą tik 4 dienas, taip pat atsakovė neįvertino, kad termino praleidimą sąlygojo jos pačios sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Atsakovės pozicija, kad ieškovė nukrypo nuo darbų etapų grafiko, todėl atsakovė įgijo teisę nutraukti Sutartį, yra nepagrįsta, nes šalys susitarė tik dėl galutinio darbų termino, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau joks darbų grafikas nebuvo detalizuotas. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareikšti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė tikėjosi ginčą išspręsti taikiai, o jos direktorius neturi teisinio išsilavinimo ir ieškinio senaties terminas jam nebuvo žinomas. Ieškovė dėl lėšų trūkumo ir susidariusios sunkios finansinės padėties nebuvo pavedusi advokatui užduoties konsultuoti bei atstovauti sprendžiant klausimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė nurodė, kad jos apsisprendimą ginčyti Sutarties nutraukimą lėmė atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl šis atsakovės sprendimas pripažintinas neteisėtu. Atsakovė taip pat pažeidė pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, atsakovės skolą sudaro 75 564,85 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei dvi PVM sąskaitas faktūras: KTL 000634 17 973,92 Eur sumai ir KLT 000650 57 590,93 Eur sumai, kurių atsakovė neapmokėjo. Ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriuo perdavė 17 973,92 Eur vertės atliktus darbus, atsakovė šį aktą pasirašė, tačiau neapmokėjo. Ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. spalio 1 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuo perdavė 57 590,93 Eur vertės atliktus darbus, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė, nurodydama, kad darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, sunaikino darbų rezultatą, už kurį nėra atsiskaičiusi, tuo užkirsdama galimybę ieškovei pasitelkti ekspertą darbų kokybės nustatymui. Atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą, jai Sutarties 4.2 papunkčio pagrindu kilo pareiga mokėti 340,99 Eur delspinigius.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti trasos, padalintos į keturias atkarpas (etapus), izoliavimo darbus. Prasidėjus šildymo sezonui, ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų Sutartyje nustatytu terminu, todėl 2017 m. lapkričio 16 d. tarp šalių sudarytas susitarimas, kuriuo darbų vykdymo terminas atidėtas, numatant, kad ieškovė įsipareigoja darbus atlikti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Darbų vykdymo metu atsakovė ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu teikė pastabas dėl darbų kokybės, darbų saugos, aplinkosaugos pažeidimų. Pagal šalių sudarytą darbų grafiką I etapo darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gegužės 29 d., II etapo – 2018 m. birželio 25 d. Ieškovė I ir II etapuose nustatytu grafiku darbų neįvykdė. Ieškovė nebaigė I ir II etapo darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai, o III ir IV etapo darbų net nepradėjo. Neatlikus darbų nustatytu terminu, ieškovė iš esmės pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą Sutarties 5.5 papunkčio pagrindu. Sutarties nutraukimas yra teisėtas, pagrįstas ir sukeliantis teisines pasekmes, todėl suėjus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 102 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo apskundimo terminams, atsakovė pateikė pranešimą Viešųjų pirkimų tarnybai ir ieškovė nuo 2018 m. lapkričio 20 d. įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, prašymas atnaujinti senaties terminą yra nepagrįstas, nes nei viena nurodyta priežastis negali būti pripažinta svarbia. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atsakovė nėra gavusi ieškovės nurodomų PVM sąskaitų faktūrų per „E. sąskaita“, todėl negali jų apmokėti. Be to, ieškovė neperdavė atsakovei darbų, už kuriuos reikalaujama mokėti ir nėra ištaisiusi nustatytų defektų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties termino pradžia yra 2018 m. spalio 30 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 12 d., todėl ieškovė praleido 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti (VPĮ 102 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomų ieškinio praleidimo priežasčių nėra pagrindo laikyti svarbiomis. Vien tik teiginiai, kad ieškovė tikėjosi taikiai išspręsti kilusį ginčą, nesant jokių objektyvių duomenų apie šalių derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, nesuponuoja išvados, kad ieškovė būtent dėl nepavykusių derybų praleido ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad įmonės vadovui yra keliami aukštesni reikalavimai, o ieškovė yra aktyviai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis subjektas ir turi žinoti jos veiklai reikšmingus įstatymus. Atstovavimo sutartis sudaryta 2017 m. vasario 8 d., todėl ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad dėl lėšų trūkumo ir sunkios finansinės padėties ji nebuvo pavedusi advokatui konsultuoti sprendžiant klausimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad jos apsisprendimą kreiptis į teismą lėmė jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas, nepatenkinęs prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė.

7. Dėl tiekėjo įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sutartį nutraukus ir neturint duomenų apie jos nutraukimo ginčijimą teismine tvarka (ieškinys dar nebuvo pateiktas), atsakovė įgyvendino VPĮ 91 straipsnyje numatytą pareigą. Įvertinęs Sutarties nutraukimo momentą, įstatyme numatytą Sutarties nutraukimo apskundimo terminą ir ieškinio pareiškimo datą, teismas sprendė, kad tuo metu egzistavo visos sąlygos informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie netinkamai Sutartimi prisiimtas pareigas vykdžiusią tiekėją (ieškovę). Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu.

8. Dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 17 973,92 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634. Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės atliktų darbų pagal 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. liepos 31 d. šalių sudarytus papildomus susitarimus bei savo prievolės apmokėti už atliktus darbus, tik nurodė, kad nėra užbaigtas atliktų darbų įforminimas (dokumentas nepasirašytas projekto vadovo), be to, ši sąskaita faktūra nepateikta per „E. sąskaita“. Teismo vertinimu, nors darbų atlikimo aktas nėra pasirašytas visų atsakovės atstovų, tačiau visi sutarti darbai yra atlikti, atsakovė juos priėmė, nenurodė šių darbų trūkumų. Teismas nenustatė, kad atlikti darbai būtų praradę prasmę, atsakovė atliktų darbų kainos neginčijo, todėl sprendė, kad ieškovė atliktus darbus perdavė, o atsakovė juos priėmė. Tačiau Sutartimi šalys susitarė, kad už atliktus darbus bus apmokama per 60 dienų nuo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Sutarties 2.2 papunktis numatė, kad sąskaitos faktūros turi būti pateiktos per „E. sąskaita“, priešingu atveju, atsakovė laikys, kad sąskaita faktūra negauta, o apmokėjimo terminai bus skaičiuojami nuo sąskaitos faktūros gavimo per „E. sąskaita“. Ieškovė neginčijo, kad Sutarties 2.2 papunktyje nustatyta tvarka PVM sąskaitos faktūros KTL 000634 nėra pateikusi, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos jos apmokėti. Nėra pagrindo ieškovės prašomą skolą priteisti ir pagal 2018 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000622, kuri atsakovei buvo pateikta per „E. sąskaita“, nes ši sąskaita patikslinta, išrašant 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634 21 748,44 Eur sumai, t. y. ieškovė pripažino, kad 2018 m. liepos 12 d. sąskaita nėra teisinga.

Šalies argumentai

9. Ieškovė prašė priteisti 57 590,93 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000650, kurią atsakovei pateikė per „E. sąskaita“. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame nurodė, kad bendra atliktų darbų „Izoliavimo darbai“ vertė sudaro 69 685,03 Eur (57 590,93 Eur be PVM), jį pasirašė tik ieškovė. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis nustatytu terminu (iki 2018 m. rugsėjo 1 d.) neįvykdyta. Teismas atsakovės kaltės nenustatė, priešingai, iš šalių susirašinėjimo sprendė, kad ieškovė neįvertino savo pajėgumų, todėl turi prisiimti visą iš to kylančią riziką. Pagal Sutarties 1.2, 3.1.2 papunkčius ieškovė įsipareigojo darbus atlikti pagal darbų pirkimo techninės specifikacijos ir darbų technologiniame projekte bei jo priede numatytus reikalavimus. Tačiau ieškovė darbus atliko, nesilaikydama šių reikalavimų, per nustatytą terminą nepašalino darbų trūkumų, todėl darbų rezultato nebuvo galima naudoti pagal Sutartyje nurodytą paskirtį. Visi ieškovės atlikti darbai buvo atlikti iš naujo atsakovei susitarus su kitu rangovu. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė, nuardydama ieškovės darbų rezultatą, užkirto kelią jai eksperto pagalba įrodyti darbų kokybę bei atliko neteisėtus veiksmus, nes ieškovė nepagrįstai ilgai delsė spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl darbų kokybės bei nustatytų darbų defektų pašalinimo. Ieškovė darbų atlikimo tinkamumą nepagrįstai įrodinėja antstolio 2018 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes šis įrodymas yra abstraktus ir neinformatyvus, jis tik patvirtina aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, tačiau iš jo negalima spręsti apie ieškovės atliktų darbų kokybę. Teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos pasirašyti ieškovės pateikto 2018 m. rugsėjo 28 d. darbų akto, nes jame nurodyti darbai turėjo trūkumų, dėl kurių nebuvo galima atliktų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį. Ieškovė apie šiuos trūkumus žinojo iki akto surašymo, tačiau nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Ieškovė vengė tinkamai perduoti atliktus darbus, todėl vienašališkas ieškovės atliktų darbų perdavimo akto pasirašymas nesukelia teisinių pasekmių ir ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovės įvykdyti prievolę. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus – VĮ Registrų centro informacinės sistemos „E. sąskaita“ išrašą ir internetinio puslapio nuotrauką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sprendimu buvo netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, netinkamai ir nevisapusiškai įvertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, nukrypta nuo teismų praktikos, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

10.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo neteisėtu, nes apeliantė neatliko esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė nutraukė Sutartį praėjus 4 dienoms po jos įvykdymo termino pabaigos, nenustačiusi papildomo termino Sutarčiai įvykdyti ir nevertinusi fakto, kad apeliantė negali dalies Sutartyje numatytų darbų vykdyti dėl atsakovės kaltės. Toks Sutarties nutraukimas neatitinka įstatyme numatytų pagrindų ir yra neteisėtas, o apeliantė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukta nepagrįstai.

10.3. Sutartis nenumato, kad termino praleidimas yra esminis Sutarties pažeidimas, taip pat Sutartis nereglamentuoja, kiek laiko turi būti praleistas terminas, kad tai būtų laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Apeliantė praleido darbų atlikimo terminą 4 dienas, tačiau toks laiko tarpas negali būti traktuojamas esminiu Sutarties pažeidimu.

10.4. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė dėjo maksimalias pastangas ginčą išspręsti taikiai ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliantė ne kartą informavo atsakovę, kad negali įvykdyti dalies sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo bei prašė pašalinti trukdžius Sutarties vykdymui, nes buvo būtina ištaisyti vamzdyną laikančios konstrukcijos defektą, pašalinti krūmus ir aukštą žolę bei pateikti Sutarčiai vykdyti būtiną informaciją, tačiau atsakovė į apeliantės prašymus ir raštus nereagavo.

10.5. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino ieškinio reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareikšti. Teismas nepagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Apeliantė šį terminą praleido, nes stengėsi ginčą išspręsti taikiai. Teismo minima atstovavimo sutartis yra nuolatinio pobūdžio, plačios apimties, tačiau dėl sunkios finansinės padėties apeliantė ne visus klausimus paveda spręsti advokatui.

10.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 17 973,92 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634. Atsakovė neginčijo fakto, kad sąskaitoje nurodyti darbai yra atlikti, ginčo dėl darbų kokybės nėra, darbai yra perduoti atsakovei. Skola pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL000634 nepriteista tik dėl formalaus trūkumo – jos neįkėlimo į „E. sąskaita“. Apeliantė šį trūkumą pašalino ir įkėlė sąskaitą į minėtą sistemą.

10.7. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 57 590,93 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL 000650. Tai, kad 2018 m. spalio 1 d. Atliktų darbų akte Nr. 3, kurio atsakovė nepasirašė, darbai atlikti, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė atsisakė priimti darbus dėl jų nekokybiškumo, tačiau, nuardžius atliktų bei ginčytinų darbų rezultatą, eksperto apžiūra bei įvertinimas yra nebeįmanomi. Teismas nepagristai sprendė, jog apeliantės reikalavimas skirti ekspertizę buvo pavėluotas. Atsakovė savo raštuose tik nurodo darbų trūkumus, tačiau nenustatė termino jiems pašalinti ir neįleido apeliantės į objektą. Apeliantei buvo apribota galimybė įrodinėti darbų kokybę bei pašalinti darbų trūkumus, jeigu jie būtų nustatyti.

10.8. Atsakovė darbų trūkumus įrodinėja savo darbuotojo specialisto G. M. išvada, kuri nėra patikimas įrodymas byloje, nes darbuotojas yra šališkas atsakovės naudai ir suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovė ekspertizės atlikti neprašė. Todėl atsakovei kilo pareiga apmokėti atliktų darbų kainą bei 340,99 Eur delspinigius.

10.9. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, reikšmingus teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui – „E. sąskaita“ išrašą ir internetinio puslapio nuotrauką. Nurodė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, taikyti ieškinio senatį, atsisakyti prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sutarties nutraukimo tvarka numatyta jos 5.5 papunktyje. Apeliantė suėjus Sutarties įvykdymo terminui nebuvo atlikusi didžiosios dalies darbų, o dalis jų atlikti nekokybiškai. Apeliantei neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, elgiantis nesąžiningai ir nebendradarbiaujant, buvo pakankamas pagrindas vertinti, kad ji netinkamai vykdo Sutartį ir ją vienašališkai nutraukti.

11.2. Sutarties nutraukimas teisėtas ir pagrįstas. Apeliantė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, iš esmės pažeidė sutartines prievoles, o tai sukėlė neigiamas teisines pasekmes – Sutarties nutraukimą dėl apeliantės kaltės. Atsakovė Sutartį nutraukti galėjo, remdamasi vienu iš pagrindų: CK 6.217 straipsnis, CK 6.220 straipsnis, Sutarties 5.5 papunkčiu, pastaruoju pagrindu atsakovė ir pasinaudojo.

Šalies argumentai

11.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negalėjo įvykdyti dalies Sutartyje numatytų darbų dėl atsakovės kaltės. Sutarties galiojimo laikotarpiu ir po jo atsakovė Sutartį vykdė tinkamai. Laikančiosios konstrukcijos defektas nustatytas tik pradėjus vykdyti darbus, atsakovė šį defektą pašalino, darbų vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl apeliantė galėjo netrukdomai vykdyti darbus. Dėl poreikio pašalinti aukštą žolę ir krūmus tarp šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytas papildomas susitarimas, pagal kurį apeliantė už papildomą atlygį įsipareigojo juos pašalinti. Apeliantė neužsiminė atsakovei apie poreikį nukelti Sutarties įvykdymo terminus, todėl pati apeliantė vertino, kad šių darbų atlikimas neįtakos Sutarties įvykdymo terminų. Apeliantė nenurodė, kokios būtinosios informacijos atsakovė jai nėra pateikusi.

11.4. Apeliantės siūlymas atlikti ekspertizę buvo pavėluotas ir negalėjo būti patenkintas, nes defektuota šilumos izoliacija jau buvo pašalinta. Apeliantė nebuvo sąžininga, nesielgė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, siekiant įrodyti darbų kokybę, bei žinodama apie būtinybę darbus atlikti skubiai, delsė ir ignoravo atsakovės prašymus.

11.5. Apeliantė praleido terminą ieškiniui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pateikti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė be pateisinamų priežasčių praleido 30 dienų terminą tokiam ieškiniui pareikšti, todėl pagrįstai prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino.

Motyvuojamoji dalis

11.6. Apeliantė pažeidė Sutartį, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, ją pagrįstai nutraukė bei teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstai apeliantę įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

11.7. Darbai nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KTL 000634 nėra perduoti atsakovei, o minėta sąskaita pateikta su trūkumais ir grąžinta apeliantei tikslinti. Atsiliepimo surašymo dieną neegzistuoja atsakovės pareigos šią sąskaitą apmokėti, o ir ją patikslinus, remiantis Sutarties 2.2 papunkčiu, atsakovė privalo apmokėti per 60 dienų, todėl jei apeliantė patikslintą sąskaitą apmokėjimui pateiktų 2019 m. gegužės 21 d., tai atsakovei kiltų pareiga ją apmokėti iki 2019 m. liepos 20 d.

11.8. Apeliantė darbus, už kuriuos reikalauja sumokėti 57 590,93 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTL 000650, atliko su trūkumais, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi naudotis darbų rezultatu. Apeliantė atsakovei neperdavė darbų, už kuriuos reikalauja sumokėti, per nustatytą terminą neištaisė nustatytų defektų ir trūkumų. Todėl teismas pagrįstai šį apeliantės reikalavimą laikė neįrodytu.

11.9. Apeliantės pateiktus naujus įrodymus priimti nėra pagrindo, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti kartu su ieškiniu ar per teismo nustatytą papildomą terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Sutartį ir 2017 m. lapkričio 16 d. – papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties (el. bylos 1 t., b. l. 11, 12-14), kuriais apeliantė įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 1 d. atlikti šilumos tiekimo tinklų 5T magistralės orinės dalies vamzdynų izoliavimo darbus trasoje nuo UAB Kauno termofikacinės elektrinės, adresu Taikos pr. 147, Kaunas, iki nejudamos atramos NA-23, adresu V. Krėvės pr. 129A, Kaunas. Minėta trasa buvo padalinta į keturias atkarpas – etapus. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešė apeliantei apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo, t. y. apeliantei Sutartyje numatytu terminu neatlikus darbų (Sutarties 5.5 papunktis) (el. bylos 1 t., b. l. 75). Apeliantė nuo 2018 m. lapkričio 20 d. įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (el. bylos 1 t., b. l. 76). Apeliantė, vienašališką Sutarties nutraukimą ir jos kaip tiekėjos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vertindama nepagrįstais, kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo ir apeliantės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtais bei 75 564,85 Eur skolos ir 340,99 Eur delspinigių iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškiniu reiškiamų reikalavimų netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: (1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, nes apeliantė esminio Sutarties pažeidimo neatliko; (2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareikšti, nes jo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis; (3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra teisėtas; (4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 17 973,92 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634 ir 57 590,93 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL 000650 bei 340,99 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui ir / ar panaikinimui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – „E. sąskaita“ išrašą ir internetinio puslapio nuotrauką (el. bylos 2 t., b. l. 159, 160). Apeliantės teigimu, minėti įrodymai būtini teisingam bylos išnagrinėjimui ir jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė „E. sąskaita“ internetinio puslapio nuotrauką (el. bylos 2 t., b. l. 190).

17. Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali būti pateikiami ir apeliacinės instancijos teisme – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliantės, tiek atsakovės teikiami nauji įrodymai yra susiję su apeliantės reiškiamu reikalavimu dėl skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634, šalims šie įrodymai buvo pateikti ir jos su jais yra susipažinusios, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija tiek apeliantės, tiek atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo

18. Apeliantės teigimu, atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: apeliantė esminio Sutarties pažeidimo neatliko; Sutartis nenumato, kad termino praleidimas yra esminis jos pažeidimas; apeliantė dalies Sutartyje numatytų darbų negalėjo įvykdyti dėl atsakovės kaltės; Sutarties nutraukimas neatitiko įstatyme numatytų pagrindų. Apeliantė taip pat prašė atnaujinti terminą reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareikšti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantė senaties terminą praleido be pateisinamų priežasčių, netenkino jos prašymo šį terminą atnaujinti, minėtam apeliantės reikalavimui taikė ieškinio senatį ir reikalavimą Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu atmetė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino minėtam ieškinio reikalavimui pareikšti bei nepagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminai nustatyti CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnis). Viešuosiuose pirkimuose ieškinio pareiškimo terminai nustatyti VPĮ, pagal kurio 102 straipsnio 4 dalį tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

20. Byloje neginčijama, kad apeliantė praleido VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytą 30 dienų terminą ieškiniui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareikšti. Apeliantė prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą grindė aplinkybėmis, kad ji stengėsi ginčą išspręsti taikiai, kad apeliantės direktorius neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam šis terminas nebuvo žinomas, o dėl lėšų trūkumo ir sunkios finansinės padėties advokatui nebuvo pavesta užduotis konsultuoti sprendžiant klausimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nei vienos iš šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi.

21. Nei apeliantės tikėjimas ginčą išspręsti taikiai, nei tai, kad direktoriui nebuvo žinomas ieškinio senaties terminas Sutarties nutraukimo teisėtumui ginčyti, nei užduočių advokatui minėtu klausimu nepavedimas negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad tikėjimas ginčą išspręsti taikiai yra subjektyvus apeliantės suvokimas, kuriam nebuvo objektyvių priežasčių, nes iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė iš vien laikėsi savo pozicijos dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantei per įstatyme numatytą terminą pasikreipus į teismą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, šalims neužkertama galimybė ginčą baigti taikiai. Tokiu būdu apeliantės siekis kilusį ginčą išspręsti taikiai nesudarė kliūčių laiku kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

22. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis juridinis asmuo, kurio vadovui, kaip jos atstovui, teisės aktuose yra keliami aukštesni elgesio standartai, todėl vien tai, jog vadovas neturi teisinio išsilavinimo bei nežino apie ieškinio senaties terminus, neatleidžia apeliantės nuo pareigos VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje numatytu terminu kreiptis į teismą. Taip pat termino praleidimo svarbia priežastimi nelaikytina ir tai, kad dėl apeliantės sunkios finansinės padėties ji nebuvo advokatui pavedusi užduoties kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ši apeliantės nurodoma priežastis yra deklaratyvi, nes pati apeliantė ieškinyje pripažino, kad jos apsisprendimą kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu sąlygojo tai, kad ji buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės – apeliantė apie tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 20 d. yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą informuota 2018 m. lapkričio 26 d. raštu, o ieškinys teisme gautas 2018 m. gruodžio 12 d.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, nes apeliantės nurodomų aplinkybių nebuvo pagrindo pripažinti svarbiomis nesikreipimo į teismą priežastimis, galinčiomis pateisinti šio termino praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, senaties terminas praleistas būtent dėl apeliantės rūpestingumo ir atidumo stokos, o ne dėl šio termino eigos metu egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus.

24. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl, nenustačius šio termino atnaujinimui svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtam apeliantės reikalavimui taikė ieškinio senatį ir jį atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikius ieškinio senatį, Sutarties nutraukimo teisėtumas nenagrinėjamas.

Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

25. Apeliantė prašė pripažinti atsakovės 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pripažino nepagrįstu, pagrindo priešingai išvadai nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

26. Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 patvirtinto Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 24 d.) 37.2 papunktyje įtvirtinta analogiška nuostata dėl informacijos apie tiekėjus, netinkamai vykdžiusius sutartis, skelbimo.

27. VPĮ 91 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, pirmiau nurodytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos (šios nutarties 19 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantei teismine tvarka neginčijant Sutarties nutraukimo, atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybai apie apeliantę pateikė pranešimą, kurio pagrindu apeliantė nuo 2018 m. lapkričio 20 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, apie tai ją informuojant 2018 m. lapkričio 26 d. raštu. Kaip minėta, apeliantė ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismui padavė 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. po to, kai jau buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti atsakovės sprendimą, kurio pagrindu apeliantė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neteisėtu, nes 2018 m. lapkričio 20 d. egzistavo visos sąlygos informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie netinkamai Sutartimi prisiimtas pareigas vykdžiusį tiekėją – apeliantę.

Dėl skolos priteisimo

28. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus pagal dvi PVM sąskaitas faktūras, t. y. neapmokėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros KTL 000634 17 973,92 Eur sumai ir 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos faktūros KLT 000650 57 590,93 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos šių sąskaitų apmokėjimui.

29. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra KTL 000634 17 973,92 Eur be PVM (21 748,44 Eur su PVM) sumai išrašyta už 2018 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus pagal Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 (el. bylos 1 t., b. l. 165, 167, 168). 2018 m. rugpjūčio 24 d. Statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1 pasirašytas apeliantės atstovo (direktoriaus) ir atsakovės vieno iš atstovo – statybos techninio prižiūrėtojo (el. bylos 1 t., b. l. 164). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė atlikto šalių sutartus darbus, kad vienas iš atsakovės atstovų yra pasirašęs darbų priėmimo – perdavimo akte ir kad darbų trūkumai nenurodyti, sprendė, jog apeliantė atliktus darbus perdavė, o atsakovė juos priėmė. Dėl šios teismo išvados atsakovė apeliacinio skundo nepadavė, tokiu būdu spręstina, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra neginčijama ir neįeina į apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas (šios nutarties 12 ir 13 punktai).

30. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros KTL 000634, nes jos apeliantė nėra pateiktus per VĮ Registrų centro informacinę sistemą „E. sąskaita“. Byloje neginčijama aplinkybė, kad apeliantė atsakovei minėtos sąskaitos per „E. sąskaita“ nėra pateikusi, nors apeliantė privalėjo ją atsakovei pateikti tik per minėtą sistemą, priešingu atveju, atsakovė nurodė, kad laikys sąskaitą faktūrą negauta, o apmokėjimo terminai (60 dienų) bus skaičiuojami nuo tada, kai ji bus gauta per „E. sąskaita“ (Sutarties 2.2 papunktis). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tai, kad apeliantė šį trūkumą pašalino tik po skundžiamo sprendimo priėmimo – PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634 atsakovei per „E. sąskaita“ pateikė 2019 m. balandžio 23 d. (el. bylos 2 t., b. l. 159, 160, 190).

31. Nors apeliantė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634 jau yra pateikta atsakovei Sutarties 2.2 papunkčio numatyta tvarka – per „E. sąskaita“, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal minėtą sąskaitą yra pagrįstas. Visų pirma, apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik patikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neegzistavo, t. y. apeliantė Sutarties 2.2 papunkčio numatyta tvarka minėtos sąskaitos atsakovei nebuvo pateikusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos jos apmokėti. Antra, nors apeliantė su apeliaciniu skundu ir pateikė įrodymus, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634 yra pateikta atsakovei, tačiau iš atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamo įrodymo – „E. sąskaita“ internetinio puslapio nuotraukos, matyti, kad minėta PVM sąskaita – faktūra apeliantei grąžinta tikslinti (el. bylos 2 t., b. l. 190). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ir procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui pateikimo metu atsakovės pareiga apmokėti minėtą PVM sąskaitą faktūrą neegzistavo. Trečia, teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad net ir apeliantei patikslinus šią sąskaitą, bendrovei pareiga ją apmokėti atsirastų per 60 dienų (Sutarties 2.2 papunktis), todėl bet kuriuo atveju, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė nėra pažeidusi prievolės atsiskaityti su apeliante pagal jos nurodomą 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000634.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės ir 57 590,93 Eur dydžio skolą pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KTL 000650. Byloje nustatyta, kad minėta sąskaita faktūra išrašyta už 2018 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus pagal Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 4 bei 2018 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 (el. bylos 1 t., b. l. 161, 162, 163). Minėtas aktas vienašališkai pasirašytas tik apeliantės. Atsakovės teigimu, apeliantė darbus – dalies vamzdynų izoliavimas, už kuriuos reikalauja apmokėjimo, atlikto su trūkumais, jų neištaisė, šių darbų rezultatu atsakovė negalėjo naudotis, todėl juos iš naujo atliko kitas rangovas. Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytų darbų kokybės.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 34-36 punktuose išsamiai nurodė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Byloje nustatyta, kad Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytus darbus apeliantė atliko jau gavusi iš atsakovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė pateikė techninės priežiūros vadovo G. M. ir kitų atsakovės kvalifikuotų specialistų atliktus apeliantės padarytų darbų kokybės vertinimus (el. bylos 1 t., b. l. 143-151, 154-156, 2 t., b. l. 28-33), kuriuose konstatuota, kad nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki Sutarties nutraukimo apeliantės vykdyti izoliavimo darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė elektoriniais laiškais bei 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. spalio 15 d. raštais informavo apeliantę apie netinkamai vykdytus darbus bei prašė pašalinti nekokybiškai atliktų darbų padarinius – pašalinti visą neapskardintą ir defektuotą šilumos izoliaciją (el. byla 1 t., b. l. 141, 142-151, 152, 153, 2 t., b. l. 56). Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. raštu informavo apeliantę apie atsisakymą priimti nekokybiškai atliktus darbus, išreikšdama nesutikimą su vienašaliu darbų priėmimo akto pasirašymu bei pakartotinai pareikalavo pašalinti neapskardintą ir defektuotą šilumos izoliaciją bei išvežti apeliantės paliktas šiukšles, taip pat informavo, kad, iki 2018 m. spalio 17 d. nepašalinus minėtų objektų, atsakovė tai atliks apeliantės lėšomis (el. bylos 2 t., b. l. 55). Apeliantė į minėtus atsakovės raštus nereagavo, nustatytų defektų neginčijo, defektuotos šilumos izoliacijos nepašalino, tačiau 2018 m. spalio 24 d. pateikė pasiūlymą atlikti ekspertizę, t. y. tuo metu kai šis prašymas iš esmės nebegalėjo būti tenkinamas, nes defektuota šilumos izoliacija jau buvo pašalinta kito rangovo. Šių aplinkybių apeliantė neneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jai buvo apribota galimybė įrodinėti darbų kokybę bei, nustačius darbų trūkumus, juos pašalinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantė nepagrįstai ilgai delsė spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl darbų kokybės bei nustatytų darbų defektų pašalinimo. Juo labiau kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog laiku inicijavo atliktų darbų kokybės vertinimą ir / ar kreipėsi į atsakovę dėl nustatyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo bei ėmėsi kokių nors veiksmų atsakovės nustatytiems trūkumams pašalinti.

34. Byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyti darbai atlikti su trūkumais bei tai, kad atsakovė juos (vamzdyno izoliavimo darbus) atliko iš naujo, t. y. apeliantės atlikto darbo rezultatu nebuvo galima naudoti pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad tiek techninę priežiūrą atlikusio, tiek kitų atsakovės kvalifikuotų specialistų nustatyti darbų trūkumai neatitinka tikrovės. Vien tai, kad apeliantės darbų trūkumai konstatuoti atsakovės darbuotojų, nesant kitų įrodymų, nesuponuoja išvados dėl jų neobjektyvumo. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad specialisto G. M. išvada yra nepatikimas įrodymas byloje. Be to, antstolio M. P. 2018 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia apeliantės atliktų darbų tinkamumo, nes jis tik patvirtina aplinkybes, dėl kurių byloje ginčo nėra, t. y. kad Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyti darbai 2018 m. spalio 17 d. buvo atlikti, tačiau iš šio įrodymo negalima spręsti apie šių darbų kokybę (el. bylos 1 t., b. l. 190-199).

35. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyti darbai atlikti su trūkumais, dėl kurių nebuvo galima tų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį, šių trūkumų apeliantė pašalinti nebegali, todėl spręstina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti minėtame akte nurodytus darbus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vienašališkas Atliktų darbų akto Nr. 3 pasirašymas nesukelia atsakovei teisinių pasekmių, t. y. apeliantė neturi teisės reikalauti atsakovės įvykdyti prievolę – atsiskaityti už jame nurodytus darbus.

36. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei šiuo metu nekyla pareiga apmokėti 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros KTL 000634, taip pat nėra pareigos apmokėti ir 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitos faktūros KLT 000650, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti apeliantės reikalavimą dėl 75 564,85 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Neegzistuojant pagrindinei prievolei negali kilti ir šalutinė, todėl atmestinas ir apeliantės reikalavimas dėl 340,99 Eur delspinigių priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi apeliantei atidėtas 1 089 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės valstybei priteisiama pirmiau minėta nutartimi atidėto žyminio mokesčio suma – 1 089 Eur. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

39. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis, tačiau atsakovė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ valstybės naudai 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDalia KačinskienėAldona Tilindienė