Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.5; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.8.4; 3.2.8.10; 3.2.9.10; 3.2.9.13

2021 m. rugpjūčio 31 d.

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo pareiškimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nepilnamečio vaiko globėjo (rūpintojo) ir gyvenamosios vietos pakeitimo, suinteresuoti asmenys Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras ir A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kreipėsi į teismą prašydama: (1) atleisti Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą iš nepilnametės I. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo pareigų, (2) paskirti A. B. nepilnametės I. P. nuolatiniu globėja (rūpintoja), (3) paskirti A. B. nepilnametės piniginių lėšų administratore, (4) nustatyti nepilnametės I. P. gyvenamąją vietą kartu su globėja (rūpintoja) A. B. (el. b. l. 1–3).

2. 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo rūmuose gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymas nuo pareiškimo (el. b. l. 67).

3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė atsisakymą nuo pareiškimo, papildomai paaiškino, kad nepilnametė I. P. nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini). yra gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl paūmėjusio (duomenys neskelbtini) sutrikimo.

4. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo. Paaiškino, kad mergaitei svečiuojantis pas ją jos (duomenys neskelbtini) būklė pablogėjo, todėl ji kreipėsi pagalbos į medikus. Šiuo metu ji nėra pasirengusi globoti nepilnametės I. P..

5. 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo rūmuose gautas suinteresuoto asmens Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro raštas, kuriam nurodoma, kad centras sutinka su pareiškėjos atsisakymu nuo pareiškimo (el. b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtas pareiškėjui atsiėmus pareiškimą.

6. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, proceso dalyviai gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų yra galimybė atisakyti nuo pareiškimo, o kita – atsiimti pareiškimą.

7. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio (pareiškimo). Ieškinio (pareiškimo) ar jo reikalavimų dalies atsisakymas yra viena iš ieškovo (pareiškėjo) procesinių teisių, dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Atsisakymas pareikšto ieškinio (pareiškimo) reiškia, jog ieškovas (pareiškėjas) atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Priimdamas ieškovo (pareiškėjo) ieškinio (pareiškimo) atsisakymą, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

8. CPK 139 straipsnyje numatyta galimybė ieškovui (pareiškėjui) atsiimti pareikštą ieškinį (pareiškimą). Ieškinio (pareiškimo) atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį (pareiškimą) palieka nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

9. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė nuo pareiškimo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys palaikė jos atsisakymą, siekiant neužkirsti kelio pasikeitus aplinkybėms pareiškėjai ir vėl kreiptis į teismą dėl nepilnametės I. P. globėjo (rūpintojo) ir gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas vertina, kad pareiškėjas atsiėmė pareiškimą turėdamas kitų proceso dalyvių sutikimą, todėl pareiškimas paliktinas nenagrinėtas pareiškėjui atsiėmus pareiškimą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 290–292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 297 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nepilnamečio vaiko globėjo (rūpintojo) ir gyvenamosios vietos pakeitimo nenagrinėtą pareiškėjui atsiėmus pareiškimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.