Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuria nutraukta administracinė byla A. K. (A. K.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 25 d. A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 158 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad 2016 m. balandžio 25 d. apie 15 val. 33 min. A. K. (duomenys neskelbtini), nesirūpina savo nuosavybe, jos neprižiūri, nerakina durų, tuo neužtikrina patalpose esančių daiktų saugumo, nevalo, neplauna gyvenamųjų patalpų ir šiais veiksmais pažeidė Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-193, 4.1., 4.2., 4.4., 4.5. punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. su administraciniu teisės pažeidimu nesutiko ir nurodė, jog būstas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, minėto buto durys šiuo metu nerakinamos, nes jose nėra spynos, jis kreipėsi į savivaldybę dėl durų sutaisymo ir jam buvo pažadėta jas suremontuoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinę bylą A. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 158 str. 2 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažinti A. K. padarius veiką, numatytą LR ATPK 158 str. 2 d. ir pagal sankciją paskirti nuobaudą. Mano, kad teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė LR ATPK 284 ir 286 straipsnių reikalavimus. LR ATPK 284 str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

2016 m. balandžio 25 d. A. K. protokolas surašytas pagal LR ATPK 158 str. 2 d., nes 2016 m. sausio 16 d. jis pagal LR ATPK 158 str. 1 d. jau buvo baustas ir nutarimu (ROIK15053572754) jam skirta 150 eurų bauda. Informacija apie A. K. administracines nuobaudas ir baudų sumokėjimą (pagal LR ATPK 158 str. 1 d.) buvo pridėta prie bylos medžiagos, iš kurios matyti, už kokį pažeidimą buvo surašyti protokolai ir kiek skirta baudos. A. K. pažeidimo tyrimas atliktas kvalifikuotai ir tinkamai, o teismo nutarimas naikintinas. Teigia, kad teisės pažeidėjui turėjo būti paskirta tokio dydžio piniginė bauda, kuri nustatyta ATPK 158 str. 2 d.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 158 straipsnio 2 dalies nuostatos numato administracinę atsakomybę už veiksmus, tai yra už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, ir užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas administracinę bylą A. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 158 str. 2 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. K. anksčiau buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 str. 1 d.

Institucija kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad A. K. anksčiau buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 str. 1 d., t.y. pateikė 2015-11-30 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2016-01-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 27-28; 29), kurie nebuvo pateikti apylinkės teismui, ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu šių duomenų apylinkės teismas neturėjo. Šios aplinkybės nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytos ir Institucijos 2016-04-25 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė aiškiai žinoti, nuo kokio kaltinimo gintis.

Kita vertus, iš byloje esančio ATP registro duomenų (b.l.4) matyti, kad A. K. 2016-01-06 buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 str. 1 d., šią informaciją apylinkės teismas turėjo galimybę įvertinti, įpareigoti Instituciją pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. K. anksčiau buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 str. 1 d.

Apylinkės teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o patikėjimo teise jį administruoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Tačiau Institucijos 2016-04-25 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. nesirūpina savo nuosavybe (b.l.2). Institucijos 2016-04-25 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokiu pagrindu A. K. gyvena minėtame bute. Pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu ar be konfiskavimo (ATPK 158 str. 2 d.). Taigi, šiuo atveju būsto savininko nurodymas protokole yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės tinkamos nuobaudos parinkimui.

ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-802-07). Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi atitikti konkretaus inkriminuojamo ATPK straipsnio dispoziciją. Įrodymų pateikimas ir medžiagos surinkimas yra ne teismo prerogatyva, o traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi žinoti nuo kokio kaltinimo gintis. Subjektyvinę administracinio teisės pažeidimo pusę turi įrodyti tą padaryti įgaliotas organas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju 2016-04-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais ir teismas savo iniciatyva jų pašalinti negali, todėl byla grąžintina šį protokolą surašiusiai institucijai. Bylos nagrinėjimas negali būti pripažįstamas visapusišku ir objektyviu, jei institucija, surašiusi protokolą, teismui pateikia administracinio teisės pažeidimo medžiagą su aiškiais aukščiau aptartais trūkumais.

Siekiant sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Grąžinus šią bylą Institucijai, bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis neskundžiama.