Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1S-127-870/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
D. N.
Bylos Nr. 1S-127-870/2018
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. N. skundą dėl 2018 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-35 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. N. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2018 m. kovo 2 d.) buvo 5 mėnesiai 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-35 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam D. N., padarydama išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis D. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir leisti likusią bausmės dalį atlikti laisvėje.

5.1 Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pastarojo elgesys nėra nepriekaištingas, dėl ko jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Pabrėžia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir tai, kad pastaraisiais metais šie balai nemažėja, pasak nuteistojo, nereiškia, kad jis nesistengė. Rizikos nedidėjimas rodo priešingai – kad nuteistasis pataisos įstaigoje gerai elgiasi.

5.2 Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl galiojančių nuobaudų. D. N. teigia, kad net ir apskundus nuobaudą, ji iš esmės vis tiek yra laikoma galiojančia. Nemano, kad pažeidimų, už kuriuos skirtos nuobaudos, pobūdis, gali turėti neigiamą poveikį, dėl ko nusikalstų ar nesilaikytų įstatymų laisvėje.

5.3 Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir susipažinęs tiek su teigiamai, tiek ir neigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis, vadovavosi vien tik neigiamais faktais. Skunde Vilniaus apylinkės teismui jis buvo nurodęs, kad reikalavimų (dirbti ir dalyvauti socialinėse programose) neįvykdė dėl tam tikrų priežasčių. Nurodo, kad dirbo pataisos namų valgykloje iki 2017 m. vasario mėnesio. Po to buvo perkeltas į kitą gyvenamąjį korpusą, kurio gyventojai buvo ir yra nepageidaujami kaip valgyklos darbininkai, dėl ko nuteistajam teko atsisakyti darbo. Kovo 30 d. jis buvo perkeltas į drausmės grupę 8 mėnesiams, kur negalima nei mokytis, nei lankyti socialinės reabilitacijos programų. Taip pat nurodo manantis, kad į šią grupę buvo perkeltas nepagrįstai (už mobiliojo telefono laikymą). Teigia, kad būtent dėl šių priežasčių jis negalėjo įvykdyti Komisijos reikalavimų.

5.4 Nuteistasis D. N. pabrėžia pakankamą gyvenimo laiką praleidęs už grotų, laiko save žmogumi, kuris moka vertinti tai, kas brangu, t.y. šeimą, laisvę ir, kaip teigia, normalų gyvenimą. Po tiek metų nelaisvės teigia neįsivaizduojantis, kokia priežastis galėtų priversti jį nusižengti įstatymams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, kuria buvo netenkintas nuteistojo D. N. skundas dėl Komisijos nutarimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Šiuo metu galiojanti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad D. N. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinus pacituotame straipsnyje nurodytų priemonių vykdymą bei nuteistojo prašymo pateikimą, to užtenka konstatuoti formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvimą. Aplinkybės, ar ši rizika kinta, sumažėjo po paskutinio Komisijos svarstymo, neturi reikšmės šio formalaus pagrindo konstatavimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad nesant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nėra pagrindo sureikšminti nuteistojo pastangų rizikos balus dar labiau mažinti. Kita vertus, skundžiamą nutartį priėmęs teismas visgi konstatavo formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvimą. Be to, teismas atliko išsamią nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, jo asmenybės bei kitų svarbių aplinkybių analizę, pagrįstai pritardamas Komisijos išvadai, kad, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. N., nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl galiojančių nuobaudų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu procesiniai sprendimai dėl dviejų nuobaudų yra apeliacine tvarka nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir joks procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Tačiau, kaip nurodo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nuteistasis turi dvi galiojančias nuobaudas, dėl kurių paskyrimo skundai specialiosios kompetencijos teismui paduoti nebuvo. Nuteistasis, be kitų pažeidimų, ne kartą baustas už draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų laikymą (2017 m. kovo 30 d. taip pat nubaustas už mobiliojo ryšio telefono turėjimą), alkoholio vartojimą. Tokie režimo reikalavimų pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai šiurkštūs. Pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis iš viso 14 kartų pažeidė režimo reikalavimus, už ką jis buvo nubaustas 11 kartų. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Ir tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

9. Aukštesnysis teismas pripažįsta reikšmingomis ir aplinkybes, kad nuteistajam D. N. vieną kartą (2003 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu) buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2006 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu. Nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2007 m. vasario 6 d., neatlikus 8 mėnesių 7 dienų skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau lygtinio paleidimo metu (2007 m. gegužės 19 d.) vėl nusikalto. Taigi tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, abiem atvejais pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, jis ir nusikalto turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas nuteistajam buvo taikytas prieš pakankamai ilgą laikotarpį (atitinkamai prieš 15 bei 11metų), dėl ko šios aplinkybės nagrinėjamo klausimo kontekste negalima pernelyg sureikšminti, visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nepaklusti nustatytoms taisyklėms.

10. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės vadovavosi tik neigiamai D. N. charakterizuojančiais duomenimis. Iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad buvo aptartos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesio kitimu teigiama linkme. Teismas įvertino, kad D. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, išreiškia motyvaciją keisti savo elgesį, dirbo, palaiko ryšius su artimaisiais, pastaruoju metu stengiasi laikytis pataisos namų taisyklių. Be to, asmuo bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus paskatintas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kaip minėta, parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Nuteistasis skunde pateikia priežastis, dėl kurių jis neįvykdė Komisijos rekomendacijų tęsti darbą ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose – bausmę 8 mėnesius atliko drausmės grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamai objektyvios. Nuteistasis į drausmės grupę buvo perkeltas dėl jo paties netinkamo elgesio. Be to, Komisijos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir teikti nurodytas rekomendacijas, vyko 2016 m. rugsėjo 29 d., o į drausmės grupę nuteistąjį nuspręsta perkelti 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu.

12. Tai, kad Komisija, įvertinusi nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, priėjo kitokios išvados dėl galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės, o pirmosios instancijos teismas šioms išvadoms pritarė, nereiškia, kad toks procesinis sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip minėta, buvo įvertintos visos reikšmingos lygtiniam paleidimui aplinkybės, tiek kiekviena atskirai, tiek ir bendrame kontekste, padarant išvadą, jog nuteistasis dar negali būti toliau taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Su tokia Komisijos bei pirmosios instancijos teismo nuomone sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė