Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-17 · Administracinė byla Nr. I-4207-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
I-4207-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02266-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Irena Maksimova
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4207-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-02266-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9.7; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjai V. K., jos atstovei advokatei Irenai Maksimovai, atsakovės atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-08-16 sprendimo Nr. S-143 (7-126/2012) dalį dėl įpareigojimo pareiškėją sumokėti 100499 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) bei 10050 Lt GPM baudą; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-05-28 sprendimo Nr. 68-94 dalį dėl nurodymų jai sumokėti į biudžetą 100499 Lt GPM bei 10050 Lt GPM baudą; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-26 sprendimo Nr. (4.65)-256-61 dalį dėl nurodymų man sumokėti į biudžetą 100499 Lt GPM bei 10050 Lt GPM baudą. Pareiškėja skunde (b. l. 41-51) nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovė paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-28 sprendimas Nr. 68-94 yra nemotyvuotas, visiškai nepagrįstas, o tai turėjo būti vertinama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir toks sprendimas Mokestinių ginčų komisijos negalėjo būti patvirtintas. Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl 2006 m. pareiškėjos gautų pajamų, už kurias 2006-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. dalis (1012300 Lt). Sandoriai: 2006-07-01 J. S. suteikta 450000 Lt paskola, 2006-07-01 pareiškėjos sūnaus M. K. suteikta 320000 Lt paskola, 167800 Lt pajamos už 2004-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniuje, 40000 Lt pajamos, gautos 2004-02-26 turto mainų sutarties pagrindu bei 2006-07-01 40000 Lt dovanojimo sutartis su M. K., nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos veikla privalėjo būti kvalifikuojama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., t. y. mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, o ne pagal 70 str. 1 d. nuostatas, numatančias mokesčių administratoriui galimybę pačiam nustatyti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas jai papildomai mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumą bei Mokestinių ginčų komisija, patvirtindama mokesčių administratoriaus sprendimą, formaliai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir netinkamai taikė su apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčiu susijusias teisės aktų nuostatas. 2006 m. ji nedisponavo 372135 Lt pajamomis, todėl mokesčių administratorius neteisingai nustatė mokesčio subjektą, neišnagrinėjo fakto, jog vykdydami ekonominę veiklą, mokestinės naudos galėjo siekti kiti asmenys, o pareiškėja į šią veiklą buvo įtraukta tik formaliai. Nagrinėjamu laikotarpiu nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla aktyviai vertėsi jos sūnus M. K., ją atstovavo sandorių sudarymo metu, jo prašymu pareiškėja skolinosi iš giminių, draugų ir pažįstamų dideles pinigų sumas, kurias jis galimai naudojo minėto nekilnojamojo turto pirkimui.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 59-62) ir teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija) patikrino pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpi nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 ir 2012-01-23 surašė patikrinimo aktą Nr.(4.65)-04-77-1, kuriame konstatavo, jog 2006 m. pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 372135 Lt, dėl ko atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimais jai buvo nurodyta į biudžetą sumokėti 100499 Lt GPM bei 10050 LT GPM baudos. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str., nustačius, jog nesant galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu, taikomas išlaidų metodą. Inspekcija, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjos 2006 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę, naudojosi MAĮ 70 str. įgyvendinimo tvarkai nustatyti parengtų ir Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 29 p. nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. vadovavosi gauta informacija: iš pačios pareiškėjos; VĮ „Registrų centras“, asmenų pateiktais paaiškinimais, banko sąskaitų išrašais, Inspekcijos turima informacija bei kt. patikrinimo metu surinkta informacija. Tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, t.y. taikyti MAĮ 69 str. 1 d. būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos, užfiksuotos dokumentuose, turinys neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Sandoriai tarp J. S. ir M. K. nebuvo paneigti, tačiau patikrinimo metu konstatuota, jog J. S. 2006-07-01 galėjo pareiškėjai paskolinti ne 450000 Lt, o 229354 Lt sumą, o M. K. galėjo suteikti ne daugiau nei 3409 Lt paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodyti asmenys turėjo finansines galimybes suteikti jai lėšas, tačiau ne tokio dydžio, kokios nurodytos paskolos sutartyse ir kokias ji buvo nurodžiusi mokesčių administratoriui ir nustačius, kad pareiškėjos 2006 m. išlaidos viršijo pajamas, mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą nustatyti pareiškėjos mokesčių bazę, taikydamas MAĮ 70 str. nuostatas. Pareiškėja sūnui M. K. 2006-07-19 suteikė atstovavimo teisę, tuo pačiu prisiėmė ir iš tokių santykių kylančią atsakomybę: galimus padarinius ir pasekmes. Pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteiktomis galimybėmis, riboti sūnui suteiktą savęs atstovavimo teisę. Be to, sandorių sudarymo metu, pareiškėja veikė ir sutartis pasirašė pati, todėl negalima vertinti, kad jos vaidmuo buvo tik formalus. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 58) nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 69).

i

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI, atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą, 2012-01-23 patikrinimo akte Nr. (4.65)-04-77-1 papildomai apskaičiavo 100499 Lt GPM. Patikrinimo aktas patvirtintas Vilniaus AVMI 2012-03-26 sprendimu Nr. (4.65)-256-61, taip pat pareiškėjai apskaičiuoti 66588 Lt delspinigiai ir paskirta 10050 Lt GPM bauda. Pareiškėja šį Vilniaus AVMI sprendimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-05-28 sprendimu Nr. 68-94 nusprendė patvirtinti 2012-03-26 Vilniaus AVMI sprendimą. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2012-08-16 sprendimu Nr. S-143 (7-126/2012) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-28 sprendimą Nr. 68-94, pareiškėjos skundo dalį dėl jos atleidimo nuo delspinigių perdavė nagrinėti iš naujo centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėja šioje byloje skundžia Mokestinių ginčų komisijos 2012-05-28 sprendimo Nr. 68-94 dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 100499 Lt GPM bei 10050 Lt GPM baudą.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 63-2243), kurio 70 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 86-3156, toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 4 p. bei 4.1 - 4.4 p. reglamentuota, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais), taip pat bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi, tvarkant apskaitą, saugant apskaitos ar kitus dokumentus. Taisyklių 6 p. nustato, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius: atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus (Taisyklių 6.3. p.).

Kaip matyti iš Mokestinių ginčų komisijos byloje esančios medžiagos, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlikdama pareiškėjos mokestinį patikrinimą, 2011-06-10 nustatė galimą mokesčių vengimo atvejį sudarant sandorius, kurie iškreipia aplinkybes, su kuriomis įstatymai sieja apmokestinimo tvarką, bei pateikė siūlymą pareiškėjos 2006 m. mokesčio bazę ir mokėtiną mokesčio sumą apskaičiuoti vadovaujantis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d., taisyklių 4.1 p., taikant 6.3.3 p. numatytą vertinimo metodą (išlaidų metodą) (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 72).

Pareiškėja 2006 m. atliko eilę sandorių, siekiant įsigyti 191/763 žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m. už 1012300 Lt (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 128-135). Šio sklypo įsigijimui gautas pajamas pareiškėja grindė 2006-07-01 paskolos sutartimi su J. S. (450000 Lt) (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 204); 2006-07-01 paskolos sutartimi, pagal kurią 320000 Lt jai suteikė sūnus M. K. (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 205).; 2004-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi dėl žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) g. 15, Vilniaus m. (sklypo pardavimo kaina 167800 Lt) (mokestinių ginčų komisijos byla t. 2, b. l. 53-57).; 2004-02-26 turto mainų sutartimi, kurios pagrindu gavo 40000 Lt pajamų (mokestinių ginčų komisijos byla t. 2, b. l. 59-62); 2006-07-01 dovanojimo sutartimi, kurios pagrindu M. K. jai padovanojo 40000 Lt (mokestinių ginčų komisijos byla t. 2, b. l. 222).

Sandoriams sudaryti pareiškėja buvo įgaliojusi savo sūnų M. K. (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 125, 270, t. 2 b. l. 47, 176, 177). LR CK 2.137 str. 1 d. nustatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Ši įgaliotinio teisė nėra absoliuti ir nurodyto straipsnio 2 d. nustatyta tvarka gali būti ribojama. Kadangi pareiškėja neišreiškė valios apriboti M. K. suteiktų įgaliojimų apimties, ji tuo pačiu prisiėmė ir iš tokių santykių kylančią atsakomybę. Be to, mokesčių administratoriui pateiktuose 2010-09-16, 2011-04-15 paaiškinimuose (mokestinių ginčų komisijos byla t. 2, b. l. 392-394, 398-399) pareiškėja nurodė, kad sklypą įsigijo norėdama jame statyti namą, kas patvirtina jos finansinį suinteresuotumą, visus savo sudarytus sandorius pareiškėja pasirašė asmeniškai, kas paneigia jos argumentą, kad ji neturėjo finansinio suinteresuotumo ir sutartys jos vardu buvo sudarytos tik formaliai visus veiksmus atliko jos įgaliotas M. K..

Liudytojas M. K. paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus, visus sandorius sudarydavo savo motinos vardu pagal jos suteiktą generalinį įgaliojimą. Visus pinigus gaudavo taip pat jis.

LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Teismo nuomone, ši norma reglamentuoja atvejį, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos, užfiksuotos dokumentuose, turinys neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio.

Mokestinėje byloje atlikus pareiškėjos sudarytų sandorių tyrimą ir jai paskolas suteikusių asmenų finansinį patikrinimą (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 282-411) nustatyta, kad jos sudaryti sandoriai nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys, pareiškėjos nurodyti paskolų davėjai turėjo finansines galimybes suteikti jai paskolas, tačiau ne tokio dydžio, kokias ji nurodė mokesčių administratoriui. Įvertinus mokestinėje byloje esančią pareiškėjos išlaidų ir pajamų už 2006 m. paskaičiavimo lentelę (mokestinių ginčų komisijos byla t. 1, b. l. 70, 93, 101-118) ir atsižvelgiant į tai, kad jos įsigyto turto vertė ir asmeninės išlaidos per 2006 m. yra didesnės už deklaruojamas pajamas, teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai taikė MAĮ 70 str. ir Taisyklių 4.1 p. nuostatas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad pareiškėja naujų aplinkybių ar įrodymų, susijusių su ginčo sprendimų priėmimu, teismui nepateikė, teismas vertina, kad atsakovės veiksmuose ir priimtuose sprendimuose jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir MGK priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė