Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. Š. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 1982-04-24 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, nesimokančiam, nevedusiam, anksčiau 3 kartus teistam, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant suėmimo terminą nuo 2009-01-27, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindo manyti, kad įtariamasis K. Š. 2009-01-01, apie 2.00 val., vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį ir veikdamas kartu su broliu M. Š., Olandų gatvėje, Vilniuje, M. Š. melagingai pasiūlius J. B. ir J. M. nuvežti iki Ukmergės gatvės, Vilniuje, pastaruosius nuvežė iki Žirmūnų mikrorajone esančios gelbėjimo stoties, adresu Verkių g. 51, Vilniuje, ir M. Š. grasinant peiliu pareikalavo atiduoti mobiliuosius telefonus ir pinigines, pagriebus iš nukentėjusiosios J. B. rankinę, pagrobė joje esančius J. B. daiktus: 700 Lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 55i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su pakrovėju, 10 Lt. vertės piniginę, kurioje buvo 10 Lt., moksleivio pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, elektroninį važiavimo bilietą bei J. M. daiktus: 899 Lt. vertės skaitmeninį fotoaparatą „Sony DSC H3“, Nr. (duomenys neskelbtini), su 79 Lt.vertės 1Gb korta, 50 Lt. vertės odinę piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas, dvi banko mokėjimo kortelės, 9 Lt. Tokiu būdu grasindami peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą J. B. 720 Lt. vertės turtą ir J. M. 1118 Lt. vertės turtą.

Šiais savo veiksmais K. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Įtariamasis K. Š. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi paskyrė K. Š. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų LR BPK 119 str., nes K. Š. gali bėgti ( slapstytis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. Š. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įtariamajam K. Š. buvo skirtas suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 122 str. nuostatas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti, kad K. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Ši prielaida grindžiama byloje esančiais įrodymais – paties įtariamojo K. Š. parodymais, nukentėjusiojo parodymais bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami ( LR BPK 20 str. ). Faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. Š. įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo ( Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ) padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas be išimčių numato laisvės atėmimo bausmę. Todėl nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 122 str. 8 p.), nėra pažeista.

Vadovaujantis LR Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Senato nutarimo Nr. 50 8 punktu, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis bėgs ( slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės sunkumas yra visiškai pakankamas pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, todėl kokie nors papildomi motyvai suėmimo termino pratęsimo Lietuvos Respublikos BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, esant tokiam kaltinimui, net ir nereikalingi. Papildomai turi būti atsižvelgta į tai, kad K. Š. socialiniai ryšiai yra silpni – jis niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, nėra duomenų, kad yra sukūręs šeimą. Taigi šioje tyrimo stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, apylinkės teismo nutartimi nustatytas pagrįstai.

Bylos duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. Š. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir numatytas LR BPK 122 str. 4 d., kadangi anksčiau 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), galimai nusikalto neišnykus teistumui. Legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, nors įtariamasis yra darbingo amžiaus, rodo, kad nusikaltimų darymas yra galimai įtariamojo pragyvenimo šaltinis. Teismo manymu, šis suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Skundo argumentai, kad K. Š. turi žmoną ir nuolatinę gyvenamąją vietą, be abejonės yra svarbūs, tačiau negali būti priešpastatomi viešajam interesui bei paneigti realiai egzistuojančių suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo K. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.