Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ ir atsakovės BĮ Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ ieškinį atsakovei BĮ Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 290,66 Lt skolą, 687,08 Lt delspinigius, 6,70 Lt pašto išlaidas, 5 procentų metines palūkanas ir 2 371 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2011-03-07 tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 95 ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus laiku ir tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinę prievolę – sumokėti už suteiktas paslaugas, įvykdė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovei 1 290,66 Lt. Už pradelstą atsiskaityti laiką ieškovė priskaičiavo atsakovui delspinigių. Teigia, kad sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovas pažeidė sutartį. Atsakovas pakankamai su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė suprato, kad privalės atlikti visa, kas yra numatyta sutartyje ir jos prieduose. Darbai buvo atlikti pagal sutartį ir jo priedus ir atsakovui pateiktas dokumentų paketas. Vykdant sutartį pastebėjo, jog kai kurių darbų neįmanoma atlikti, pavyzdžiui – grupėje išmatuoti vaikų keliamą triukšmą, nes vienu metu jie tyli, kitu – gal triukšmauja. Tačiau vietoje negalimų atlikti darbų buvo daromi kiti. Atsakovas neįrodė, kokie darbai atlikti netinkamai, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o teismo posėdyje atsakovo nurodyti trūkumai yra tik akivaizdžios rašymo apsirikimo klaidos, kurios nepaneigia, kad darbai atlikti tinkamai.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011-03-07 su ieškove pasirašė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo paruošti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentaciją, siekiant įvertinti 12 darbo vietų darbuotojų profesinę riziką. Su ieškove buvo sutarta, kad svarbu ne asmenų, o pareigybių skaičius. Priedai buvo sudaryti pagal ieškovės pasiūlymus, todėl teiginys, kad kai kurių darbų ieškovė negali atlikti, neatitinka tikrovės. Mano, kad kai kuriuos darbus ieškovė atliko be tyrimo ir nekokybiškai. Pavyzdžiui, ergonominiam tyrimui ieškovės atstovas susisodino 5 pareigybių atstovus ir paprašė papasakoti, ką jie daro, visiškai netyrė nematė jų darbo vietose. Be to, vietoje 12 pozicijų yra padaryti tik 7 tyrimai. Nurodė, kad 100 puslapių atsakovui pateiktų dokumentų iš karto negalėjo perskaityti, nes reikėjo su jais susipažinti, todėl pasirašė tik dėl dokumentų gavimo, o ne dėl atliktų darbų priėmimo. Išsamiai susipažinęs su gautų dokumentų tekstu, juose rado daug neatitikimų ir klaidų. Pripažino, kad nesitikėjo tiek klaidų iš profesionalų. Teigia, kad ieškovės pateikta išvada nebuvo galima vadovautis, todėl susisiekė su ieškove, ji pažadėjo klaidas ištaisyti. Tačiau kai ieškovė atsiuntė kitus dokumentus, šie net iš trijų kartų nebuvo ištaisyti. Vėliau sulaukė sąskaitų faktūrų, po to – priminimų dėl apmokėjimo. Ieškovė ne kartą klaidas bandė taisyti, atvyko į vietą, bet ir vėl neišvengta klaidų, kurios iki šiol neištaisytos. Triukšmas neišmatuotas, nepanaikinti aprašymai dėl laiptų, kurių nėra, todėl ir nereikia turėklų, autokranai ir mašinos į darželio uždarą kiemą nevažiuoja, todėl ir rizikos dėl to nėra, yra nesuformuotos lentelės, neištaisytos raštvedybos ir pareigybių aprašymo – jų pareigų atlikimo klaidos. Dėl šių priežasčių apmokėjimą sustabdė, nes ieškovė trūkumų nepašalino. Kreipėsi į UAB „Sabelija“, ji, atlikusi profesinės rizikos vertinimo auditą, parengė Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ataskaitą, kurioje nurodė, kokie darbai yra neatlikti, tačiau neapskaičiavo, už kokią sumą ieškovė neatliko darbų. Pažymi, kad sutarties iniciatorė buvo ieškovė, ji atsakovą susirado ir įtikino, kad tokio tyrimo reikia. Ieškovė atliko tik trečdalį sutartų darbų ir nekokybiškai. Nereikalauja ieškovės sugrąžinti pinigų už trečdalį jai atsakovo apmokėtų darbų, nes nesitiki, jog ieškovė ištaisys klaidas. Ieškovės reikalaujamus priteisti delspinigius vertina kaip neprotingai didelius ir apskaičiuotus be teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tai dėl ieškovės kaltės buvo sustabdytas mokėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 645,33 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-02-15, nuo priteistos (645,33 Lt) sumos iki visiškos prievolės įvykdymo ir 2 756,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės 3 750,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas nustatė, kad trys darbų perdavimo ir priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė ir tai patvirtino savo parašu. Atsakovo atstovės teiginius, jog 2011-03-25, 2011-04-21 bei 2011 m. lapkričio mėnesį (2011-11-07 ir 16 d. atlikti tyrimai) atsakovas pasirašė ne darbų priėmimo aktus, o tai, kad priima dokumentų rinkinius, laikė nepagrįstais. Sprendė, kad darbų priėmimo metu jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovas nepareiškė, todėl priėmęs iš ieškovės darbų rezultatus, privalėjo už juos laiku atsiskaityti. Tačiau, įvertinęs tai, kad 2012-04-06 akte nurodyti darbai buvo atlikti tik gruodžio mėnesį (III tomas b. l. 43–197), teismas padarė išvadą, kad ieškovė, gavusi iš atsakovo žodinę pretenziją, užsakytus darbus atliko vėliau ir taisė atsakovo nurodytos klaidas. Šių faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendė, kad šalys, vykdydamos 2011-03-07 sutartį Nr. 95, dažniausiai bendradarbiavo žodžiu, todėl teigti, kad ieškovė visiškai iš atsakovo negavo pretenzijų, negalima ir atsiskaitymo terminai buvo tęsiami ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pripažino, kad klaidų pasitaikė, bet jos buvę neesminės. Atsakovas iš dalies įrodė ieškovės atliktų darbų trūkumus UAB „Sabelija“ Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ataskaita, kurios ieškovė nepaneigė jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais. UAB „Pajūrio sauga“ elgesį, kai nesiekiama ištaisyti nekokybiškai suteiktų paslaugų, t. y. pakankamai nebendradarbiaujama, bet reikalaujama už jas sumokėti, vertino kaip neprotingą, pažeidžiantį teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė pripažino, jog dalį skolos pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs ir ginčo dėl to nėra. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė turėjo sutartinę teisę gauti už darbą atlygį, bet darbų atliko tik trečdalį ir tie patys nekokybiški, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Nurodė, kad sutarties šalys privalėjo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ji būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Byloje nėra duomenų, jog šalių pasirašyta ir vykdyta 2011-03-07 sutartis Nr. 95 būtų nuginčyta ar pakeistos jos sąlygos, todėl sprendė, kad jos vykdymas privalomas abiem šalims. Pažymėjo, kad vykdytojas (ieškovė) užsakovui (atsakovui) atsako už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės. Šiuo atveju apmokėjimas buvo sustabdytas dėl vykdytojo kaltės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys pretenzijas reiškė, klaidas taisė ir derėjosi žodžiu, t. y. nepateikė teismui leistinų rašytinių įrodymų, teismas turi pagrindą manyti, jog abi sutarties šalys vienodai yra atsakingos už tinkamą sutarties vykdymą bei jos pasekmes. Sprendė, jog bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovė iš dalies įvykdė sutartį, tačiau visiškai neatliko psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir vertinimo; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas parengtas nesivadovaujant paso pildymo tvarka; nebaigtas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas; profesinės rizikos nustatymo kortelės, matavimų ir tyrimų protokolai yra su aiškiomis rašybos ir esminėmis klaidomis (neteisingai nurodytas darbuotojų skaičius ir bendras pamainos laikas, apšvietimo norma, neatitinka darbuotojų skaičius); neatliktas plane nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės tyrimas ir vertinimas; triukšmo tyrimas ir vertinimas medicinos kabinete; prevencinių priemonių plane nenurodytos organizacinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, sprendė, kad iš dalies ieškovės atliktų darbų klaidos turi esminę reikšmę atsakovo vykdomai veiklai, todėl skola mažintina 50 procentų (CK 6.715 str.).

Nustatęs, jog pagal sutartį nebuvo atsiskaityta iš esmės dėl to, kad ieškovė šalino darbų trūkumus, teismas delspinigių iš atsakovo nusprendė nepriteisti (CK 6.41 str.). Įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti. Šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog tų pačių sutarties sąlygų traktavimas vienaip, kai sutartis yra galiojanti, ir traktavimas kitaip, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis geros darbų atlikimo praktikos. Atsakovas, žinodamas, kad turi atsiskaityti iki šalių santykių pasibaigimo, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir nesiderėjo su ja dėl sutarties sąlygų ar jos vykdymo pakeitimo. Sutarties šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę santykiai bei kiti žodiniai susitarimai priimti (atlikti sutartyje neužbaigtus darbus, priimti ir taisyti atsakovo nurodytas klaidas) užsakymus atitiko abiejų šalių valią ir interesus (CK 6.193 str.). Tačiau tokia faktinė tvarka nutrūko, ieškovei reikalaujant sumokėti už atliktą su klaidomis darbą bei apskritai jo neįvykdžius (neišmatavus triukšmo, neįvertinus, kiek auklėtoja su neįgaliais vaikais atlieka judesių), pateikus ieškinį teismui. Argumentavo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ar nuostolių (CK 6.38 str., 6.211 str.). Atsakovui iš dalies prievolės neįvykdžius, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Padarė išvadą, kad ieškinys yra iš dalies įrodytas, todėl tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str., 6.211, 6.249, 6.251, 6.715 str.). Bylinėjimosi išlaidas (72 Lt žyminis mokestis + 5 441,97 Lt teisinei advokato pagalbai apmokėti = 5 513,97 Lt) priteisė iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio daliai, o atsakovui iš ieškovės – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (363 Lt profesinės rizikos vertinimo auditas + 988,01 Lt atsakovo atstovės patirtos bylinėjimosi išlaidos + 6 150,02 Lt advokato teisinei pagalbai ir kelionės išlaidoms apmokėti = 7 501,03 Lt) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Ieškovė UAB „Pajūrio sauga“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Prašo priteisti 72 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės atliktų darbų ir jų masto. Pažymi, kad atsakovas neginčijo darbų priėmimo–perdavimo aktų, pretenzijų ieškovei nereiškė ir tiksliai nenurodė, kokios gramatinės klaidos buvo padarytos, kiek jų ir kokią jos turėjo įtaką atliktam profesinės rizikos vertinimui. Aplinkybės, jog perdavusi darbus ieškovė pagal atsakovo pageidavimus ne kartą perduotą dokumentaciją tikslino, nelaiko ieškovės darbo trūkumus įrodančia, nes ieškovės pasiūlytos prevencinės priemonės skirtos ne tam, kad jos būtų patrauklios atsakovui, o tam, kad pagerėtų atsakovo darbuotojų darbo kokybė. Mano, kad sutartinę pareigą įvykdė tinkamai ir turi teisę gauti už darbą sutartą atlygį. Darbų priėmimo–perdavimo aktuose atsakovas priimamų darbų trūkumų nenurodė, todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu. Teismas, pripažinęs, jog ieškovės darbai atlikti su trūkumais, nurodydamas, kad ieškovė neatliko aštuonių darbų, dėl nekokybiškai atliktų darbų vertės nepasisakė, nes nustačius nekokybiškai atliktų darbų vertę, būtų pagrindas šia verte mažinti priteistinos skolos dydį. Todėl priteistina skola teismo nepagrįstai sumažinta. Nesutinka su teismo motyvais dėl delspinigių priteisimo. Pažymi, kad atsakovas, sumokėdamas už dalį atliktų darbų, prisiėmė riziką, jog nesumokėjus visos sutartos pinigų sumos, atsakovui teks pareiga mokėti sutartimi sutartus 0,3 procento delspinigius. Delspinigiai apskaičiuoti laikantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. normos, be to, atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą pretenzijų ieškovei dėl sutarties nuostatų nereiškė ir į teismą nesikreipė. Teismas, priteisęs dalį skolos, procesines palūkanas, turėjo priteisti ir delspinigius, bent jau nuo priteistos sumos. Teismas nedetalizavo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, todėl iš ieškovės atsakovui nepagrįstai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ginčas nėra sudėtingas, teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme vyko iš viso aštuonias valandas, ruošiant procesinius dokumentus nebuvo reikalinga aukšta kompetencija.

Atsakovė BĮ Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktuose pasirašė ne darbų priėmimo aktus, o tai, kad priima dokumentų rinkinius, nes aktų 2 punkte aiškiai nurodoma, kad užsakovas (atsakovas) iš vykdytojo (ieškovės) priima dokumentus. Teismas, sprendime padaręs išvadą, jog apmokėjimas buvo sustabdytas dėl vykdytojo (ieškovės) kaltės, toliau padarė prieštaringą išvadą, kad sutarties šalys vienodai yra atsakingos už tinkamą sutarties vykdymą bei jos pasekmes. Byloje nustatyta, kad darbus ieškovė atliko nekokybiškai, o trūkumai darbų priėmimo–perdavimo metu nebuvo akivaizdūs, todėl teismas turėjo spręsti dėl CK 6.665 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytų užsakovo (atsakovo) teisių gynimo būdų taikymo. Pažymi, kad ieškovė didžiosios dalies darbų pagal sutartį net neatliko, o tie, kurie buvo padaryti, – padaryti netinkamai. Tai patvirtinama sprendime, nurodant, kad ieškovė tik iš dalies įvykdė sutartį, nes „<...> visiškai neatliko psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir vertinimo; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas parengtas nesivadovaujant paso pildymo tvarka; nebaigtas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas; profesinės rizikos nustatymo kortelės, matavimų ir tyrimų protokolai yra su aiškiomis rašybos ir esminėmis klaidomis (neteisingai nurodytas darbuotojų skaičius ir bendras pamainos laikas, apšvietimo norma, neatitinka darbuotojų skaičius); neatliktas plane nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės tyrimas ir vertinimas; triukšmo tyrimas ir vertinimas medicinos kabinete; prevencinių priemonių plane nenurodytos organizacinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės.“ Teismas neargumentavo, kaip nustatė, kad atlikta tik pusė darbų, kodėl skola mažintina 50 procentų. Todėl nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas byloje nepagrindė, jog ieškovė darbų atliko tik trečdalį ir nekokybiškai, o atsakovas, žinodamas, kad turi atsiskaityti iki šalių santykių pasibaigimo, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Paaiškina, kad pretenzijas ieškovei dėl ne iki galo ir neteisingai atliktos dokumentacijos reiškė žodžiu ir ieškovė pagal atsakovo pastabas minėtą dokumentaciją taisė, tačiau įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, t. y. nebuvo atlikti triukšmo, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės dokumentų vertinimai, nepakoreguotas nelogiškus sprendimus siūlantis ergonominių veiksnių prevencinių priemonių planas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos pase, ergonominių ir fizikinių rizikos veiksnių tyrimo ataskaitose nurodomos nekorektiškos profesinės rizikos valdymo priemonės. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas sustabdė prievolės pagal sutartį vykdymą, remdamasis CK 6.46 str. 2 d. ir CK 6.58 str. ir apie tai žodžiu informavęs ieškovę. Nesutinka su teismo priteistomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, nes ginčo atveju neatsiskaityta buvo dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo kaltės. Teigia, kad teismas suklydo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir turėjo ieškovei iš atsakovo priteisti ne 2 756,98 Lt, o 1 774,08, o atsakovui iš ieškovės priteisti 5 055,69 Lt, o ne 3 750,50 Lt.

Atsakovė BĮ Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ atsiliepimu su ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, laiko juos nepagrįstais ir paneigtais teismo išvadomis. Teigia, kad ginčo atveju ieškovė tik bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, o kita dalis darbų visai nebuvo atlikta. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, kokių darbus ieškovė neatliko. Nustačius, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė neteisingai, ir mano, kad teismas šias išlaidas paskirstė motyvuotai ir tiksliai nustatęs tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu teismas iš esmės sprendė, jog šalys vienodai atsakingos už rangos sutarties vykdymą ir jos metu kilusias pasekmes.

Įvertinus apeliantų (ieškovės ir atsakovo) argumentus, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, byloje iš esmės spręstina, ar 2011-03-07 tarp šalių sudaryta sutartis Nr. 95 yra įvykdyta tinkamai, ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei likusius 1 290,66 Lt už perduotą dokumentaciją, ar pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai minėtą pinigų sumą, delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau, nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Šiuo atveju ginčas kilo dėl rangos sutarties vykdymo. Ieškovė teigia sutartį įvykdžiusi ir vykdžiusi tinkamai ir reikalauja sumokėti likusius pagal sutartį pinigus, o atsakovas nesutinka, jog ieškovė tinkamai vykdė (įvykdė) sutartį, todėl nesutinka su ieškove iki galo atsiskaityti.

2011-03-07 sutartimi Nr. 95 (toliau – sutartis) ieškovė įsipareigojo įvertinti darbuotojų profesinę riziką, remiantis sutarties priedais Nr. 1 ir 2, iš viso 12 darbo vietų, parengti dokumentų paketą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir norminius aktus ir atsakovui apmokėjus ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras perduoti šiuos dokumentus atsakovui per 5 darbo dienas, o atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovei tinkamas darbų vykdymo sąlygas, nedaryti kliūčių ieškovei atlikti sutartyje numatytus darbus, pateikti ieškovei laboratoriniams matavimams reikalingą įrenginį ir sumokėti visą sutartyje nurodytą 1 936 Lt sumą, jei atsakovo iniciatyva po to, kai atlikti fizikiniai ir cheminiai laboratoriniai matavimai, atsakovo iniciatyva nutraukiama sutartis (sutarties 1.2.1, 1.3, 2.1–2.2, 3.1–3.3 punktai, t. 1, b. l. 13–14). Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad už suteiktas paslaugas ieškovė pateikia atsakovui sutarties 1.3 punkte nurodytos sumos (1 936 Lt) PVM sąskaitos faktūros kopiją apmokėti, ją užsakovas įsipareigoja apmokėti per 90 dienų nuo šios sąskaitos išrašymo dienos; apmokėjus sąskaitą per 5 darbo dienas pristatomas dokumentų paketas, pasirašomas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, pateikiamas PVM sąskaitos faktūros kopijos originalas su išrašiusio asmens parašu (t. 1, b. l. 13–14).

Išanalizavusi išdėstytas sutarties nuostatas, įvertinusi byloje pateiktų darbų perdavimo ir priėmimo aktų turinį (t. 1, b. l. 17, 18, 19), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog darbų perdavimo ir priėmimo aktai nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovas priėmė iš ieškovės darbus (dokumentų paketus) pagal rangos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų perdavimo ir priėmimo aktuose yra aiškiai įvardyti perduodamų atsakovui dokumentų pavadinimai (profesinės rizikos nustatymo kortelės, darbo vietų fizikinių veiksnių tyrimas, darbo ir poilsio laiko tyrimas, darbo vietų ergonominių veiksnių tyrimas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2011-04-21 ir 2011-11-30 atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktais perdavė atsakovui dokumentų paketus, nors mokėjimo už juos iš atsakovo pagal pateiktas jam 2011-04-22 ir 2011-05-25 PVM sąskaitas faktūras, iš viso 1 209,66 Lt sumai, negavo ir šiuo metu nėra gavusi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, perduodama atliktų rangos darbų rezultatą atsakovui ir negavusi iš už tai mokėjimo, veikė savo rizika, o atsakovas, priimdamas darbus, turėjo ir galėjo suprasti, kad gauna rangos darbus neįvykdęs pareigos už rangos darbų rezultatą sumokėti, todėl gavęs minėtas sąskaitas faktūras turėjo pareigą jas apmokėti, laikydamasis sutarties 4.1 punkte šalių sutartos apmokėjimo tvarkos. Ginčo, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove už 2011-03-25 atliktų darbų priėmimo aktu perduotą jai rangos darbų rezultatą, t. y. sumokėjęs ieškovei trečdalį sutarties kainos – 645,33 Lt, nėra (t. 1, b. l. 17, 41).

Aplinkybė, jog ieškovė po rangos darbų perdavimo atsakovui toliau veikė pagal atsakovo pastabas dėl jau atlikto vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas toliau nevykdė sutarties 4.1 punkto ir PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, įvertinus sutarties objektą, į sutarties prieduose nurodytus ieškovei vertinti profesinės rizikos veiksnius (Fizikiniai veiksniai: apšvietimas (dirbtinis), triukšmas (bendroje patalpoje). Mikroklimatas; Elektromagnetiniai laukai; Fiziniai veiksniai; Ergonominiai; Darbo ir poilsio laikas; Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė) (t. 1, b. l. 15, 16), ieškovės kompetenciją – atlikti darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus: fizikinius ir ergonominius (t. 2, b. l. 19), ir į faktiškai ieškovės atlikto darbuotojų profesinės rizikos vertinimo dokumentaciją (t. 2, b. l. 20–200, t. 3, b. l. 2–197), įvertinus atsakovo nurodomus ieškovės perduotų jam darbų trūkumus bei sistemiškai analizuojant UAB „Sabelija“ atlikto audito ataskaitos turinį (t. 4, b. l. 20), konstatuotina, kad ieškovė sutartį vykdė ir iš esmės yra įvykdžiusi, o atsakovo nurodyti neva perduotų darbų trūkumai vertinami kaip siekis išvengti sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškove už perduotus atsakovui darbus. Pažymėtina, kad sutartimi ieškovė iš esmės įsipareigojo atlikti darbuotojų profesinės rizikos įvertinimą, jos kompetenciją atitinkančius darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus: fizikinius ir ergonominius, ir pateikti atsakovui šio vertinimo rezultatus pagrindžiančius dokumentus (dokumentų paketą). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada bei UAB „Sabelija“ audito ataskaitos išvados, jog ieškovė neatliko psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir vertinimo, vertinamos kritiškai, nes akivaizdu, jog ieškovė neturėjo pareigos atlikti ir psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą. Kiti pirmosios instancijos teismo, minėtos audito įmonės bei atsakovo nurodyti rangos darbų trūkumai (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas parengtas nesivadovaujant paso pildymo tvarka; nebaigtas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas; profesinės rizikos nustatymo kortelės, matavimų ir tyrimų protokolai yra su aiškiomis rašybos ir esminėmis klaidomis (neteisingai nurodytas darbuotojų skaičius ir bendras pamainos laikas, apšvietimo norma, neatitinka darbuotojų skaičius); neatliktas plane nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės tyrimas ir vertinimas; triukšmo tyrimas ir vertinimas medicinos kabinete; prevencinių priemonių plane nenurodytos organizacinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės), įvertinus ieškovės atliktų tyrimų dokumentų turinį, apimtį, teisinius tokių tyrimų pagrindus, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais ir / ar formaliais ir iš esmės nepaneigia ieškovės perduoto atliktų darbų rezultato naudojimo galimybės pagal paskirtį. Aplinkybė, jog ieškovė taisė (papildė, koregavo ir pan.) atliktų darbų rezultatą pagal atsakovo pastabas ir dėl to atsakovas nepatyrė išlaidų ir / ar už tai ieškovė nereikalavo ir nereikalauja iš atsakovo atlygio, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sutartį vykdė geranoriškai, bendradarbiavo su atsakovu, o atsakovas, nesumokėdamas už perduotus darbus ir reikšdamas formalias pastabas ieškovei, iš esmės vilkino atsiskaitymą su ieškove. Duomenų, jog atsakovas dėl neva rangos darbų trūkumų patyrė ir / ar patiria žalą, byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija įvertinusi ginčo pobūdį, remdamasi išdėstytomis apeliacinio teismo išvadomis, taip pat CK 6.662 straipsnio 1–5 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis atliktų darbų priėmimą, CK 6.663 straipsnio 1 dalies norma, reglamentuojančia rangovo atliekamų darbų kokybę, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu užsakovui teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, konstatuoja, kad atsakovas yra gavęs dokumentų paketą iš ieškovės pagal šalių rangos sutartį, tačiau už perduotą rangos darbų rezultatą su ieškove iki šiol nėra atsikaitęs.

Pagal CK 6.154 str. 1 d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog sutartį vykdė ir yra įvykdžiusi tinkamai, tačiau atsakovas iki galo su ja nėra atsiskaitęs. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ji yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Dėl delspinigių priteisimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nuspręsdamas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tačiau iš esmės nesutinka su teismo argumentais, jog delspinigiai iš atsakovo nepriteistini, nes su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl to, kad ieškovė šalino darbų trūkumus. Minėta anksčiau aplinkybė, jog ieškovė perdavė atsakovui rangos darbų rezultatą negavusi už jį apmokėjimo, suponuoja išvadą, kad ieškovė nesiekė gauti apmokėjimo sutarties 4.1 p. nustatyta tvarka, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius (šalių numatytus sutarties 4.2 p.) yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės ieškinį patenkinus (iš dalies), yra pagrindas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistus 1 290,66 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2012-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas, kad aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo 2012-02-15 (ši data – ieškinio gavimo, ne bylos iškėlimo (ieškinys priimtas 2012-02-29 teisėjos rezoliucija, b. l. 3–4).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir tenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Išanalizavus rašytinius bylos įrodymus, kuriais šalys grindžia turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas, darytina išvada, kad:

ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso – 2 407,70 Lt išlaidų (2 335,70 Lt pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 5, 10, 11, t. 4, b. l. 10, 11, 12, 17) ir 72 Lt apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 57, 58),

atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso – 7 364,32 Lt išlaidų (4 939,23 Lt pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 30, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 78, 79, 81, 82, 94, 95, 105, 121, 123, 142) ir 2 425,09 Lt apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 156, t. 5, b. l. 28, 34, 35, 38, 69, 70, 71).

Teisėjų kolegija pažymi, ieškovės advokato detalizuotoje pažymoje pateikti duomenys, jog 2 400 Lt sumokėti advokatui už ieškinio parengimą ir 800 Lt už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą, nepagrįsti rašytiniais bylos duomenimis bei prieštarauja esamiems byloje duomenims, kurie patvirtina, kad už ieškinio bei atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą ieškovė advokatui sumokėjo iš viso – 484 Lt (t. 1, b. l. 10, 11, t. 4, b. l. 11, 12, t. 5, b. l. 39). Atsakovo atstovo advokato detalizuotoje pažymoje (t. 5, b. l. 34) nurodyta 600 Lt išlaidų suma už atstovavimą, pasirengimą teismo posėdžiui. Įvertinus tai, kad 2013-09-18 teismo posėdis truko 1 valandą, o, pagal Rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo valandą teisme maksimali priteistina suma yra 150 Lt (1 000 Lt (1 MMA) x 0,15 (koeficientas), minėta suma mažintina iki 150 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (ieškinio tenkinta 65 procentai), remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojamo maksimalaus dydžio, įvertinus pateiktus rašytinius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad šalys ginčą siekė išspręsti net 8 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė (remiantis Rekomendacijų 9 p.) – daugiau nei 14 valandų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 518,20 Lt (2 335,70 Lt x 65 % : 100 % = 1518,20 Lt), o atsakovui iš ieškovės 1 728,73 Lt (4 939,23 Lt x 35 % : 100 % = 1 728,73 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (65 procentai), ieškovei iš atsakovo priteistina 46,80 Lt (72 Lt x 65 % : 100 % = 46,80 Lt), o atsakovui iš ieškovės 848,78 Lt (2 425,09 Lt x 35 % : 100 % = 848,78 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies – pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nutaria: priteisti ieškovei iš atsakovo 1 290,66 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 290,66 Lt sumos nuo 2012-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 518,20 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui iš ieškovės 1 728,73 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Pajūrio sauga“ iš atsakovės BĮ Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ 1 290,66 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 290,66 Lt sumos nuo 2012-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 518,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei BĮ Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ iš ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ 1 728,73 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme,

kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti ieškovei UAB „Pajūrio sauga“ iš atsakovės BĮ Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ 46,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei BĮ Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“ iš ieškovės UAB „Pajūrio sauga“ 848,78 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.