- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-707/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00509-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės AB bankas DNB
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. atstovės pagal įstatymą R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-413-357/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės AB bankas DNB (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė DnB NORD bankas) ieškinį atsakovui V. Ž., trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Gerintė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreditorius AB bankas DNB (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė DnB NORD bankas) (toliau – ir Bankas) 2010-04-22 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pradiniu ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš laiduotojų V. Ž. bei V. Ž. viso 1 211 764,37 Lt pagal kredito sutartis, sudarytas su skolininku trečiuoju asmeniu UAB „Gerintė“, kuriam Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-94-357/2013). Patikslinęs ieškinį prašė solidariai iš viso priteisti 348 764,37 Lt bei metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nuo kitos ieškinio dalies ieškovas pareiškė atsisakąs, nes BUAB „Gerintė“ bankroto byloje realizavus jam įkeistą turtą, atskaičius administravimo išlaidas, buvo padengta 863 000 Lt skola.
Reikalavimai buvo grindžiami tarp Banko ir UAB „Gerintė“ 2004-04-23 sudaryta Kredito linijos sutartimi Nr. 2008 (toliau – Kredito linijos sutartis), 2007-06-20 sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. K-4200-2007-167 (toliau – Kredito sutartis), bei Banko ir V. Ž. 2008-03-27 ir 2007-06-22 sudarytomis Laidavimo sutartimis (toliau – Laidavimo sutartys) Nr. L-4200-2008-19 ir Nr. L-4200-2007-46, o taip pat Banko ir V. Ž. 2008-03-27 ir 2007-06-22 sudarytomis Laidavimo sutartimis (toliau – Laidavimo sutartys) Nr. L-4200-2008-20 ir Nr. L-4200-2007-47. Nurodė, kad papildomais susitarimais Sutartys buvo keičiamos, kad laiduotojai, pasirašydami susitarimus, šiuos pakeitimus aprobavo.
Nurodė, kad skolininkas UAB „Gerintė“ savo įsipareigojimus, prisiimtus tiek Kredito sutartimi, tiek Kredito linijos sutartimi, vykdė netinkamai, todėl Bankas 2010 m. sausio 4 d. raštu Nr. 30.58.37/1633 paragino kredito gavėją ir laiduotojus padengti skolą, o pastariesiems nustatytu terminu skolos negrąžinus, Bankas 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 30.58.37/1634 jiems pranešė apie Kreditavimo sutarties vienašalį nutraukimą (Sutarties 38, 41.1 p.). Laiduotojai, kaip solidarūs bendraskoliai, gera valia reikalavimų padengti skolą neįvykdė, todėl iš jų priteistina skola, palūkanos bei delspinigiai, o taip pat 13,68 procentus procesinių metinių palūkanų pagal Kredito linijos sutartį bei 5,96 procentus procesinių metinių palūkanų pagal Kredito sutartį (CK 6.6 str. 1 d., 6.81 str., Laidavimo sutarčių 2.1.1 p., CK 6.81 str. 3 d., 6.256 str. 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
V. Ž. atstovė R. Ž. su Banko ieškiniu nesutiko.
Teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byla pagal ieškovo kreditorius AB DnB NORD banko atsakovo V. Ž. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą civilinę bylą, suteikiant jai Nr. 2-1185-357/2011 (Nr. 2-413-357/2012). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Banko ieškinys V. Ž. atžvilgiu buvo patenkintas priteisiant iš jo solidariai 348 764,37 Lt skolos, palūkanų bei 5 procentų procesinių metinių palūkanų (civilinė byla Nr. 2-295-357/2011). Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 sprendimu atsakovas V. Ž. pripažintas neveiksniu, teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam nustatyta globa, ir R. Ž. paskirta globėja bei turto administratore, o 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ji įtraukta į bylą, kaip neveiksnaus vyro V. Ž. atstovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo AB banko DNB ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. Ž. solidariai su UAB „Gerintė“ ieškovui 348 764,37 Lt skolos, palūkanų bei delspinigių bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio ir toje dalyje bylą nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas, remdamasis tarp Banko ir UAB „Gerintė“ sudarytų Kredito linijos sutarties, Kreditavimo sutarties, papildomų susitarimų bei Laidavimo sutarčių sąlygomis, o taip pat Banko pateiktuose kituose dokumentuose esančiais duomenimis, nustatė, kad Banko reikalavimas dėl atsakovo V. Ž. solidariosios su UAB „Gerintė“ sutartinės atsakomybės yra pagrįstas (CK 6.81 str., 6.6 str. 4 d., 6 d.). Nustatė, kad pagal Kredito linijos sutartį Bankas pagrįstai reikalauja priteisti 210 200 Lt negrąžintos paskolos, 37 998,81 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 390,27 Lt delspinigių, 13 Lt įsipareigojimo mokesčių, o pagal Kreditavimo sutartį – 91 653,06 Lt nesumokėtų palūkanų ir 6 509,23 Lt delspinigių.
Spręsdamas Banko reikalavimą dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo, teismas nurodė, jog šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai ir priteisiamos iš skolininko, kaip asmeninė jo atsakomybė už tai, nevykdė prievolės geruoju, naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė jo interesus, ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (CK 6.37 str., 6.210 str.). Gi laiduotojo procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. CK 6.76 straipsnio 2 dalies ir 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl laidavimo kaip šalutinės prievolės bei CK 6.87 straipsnio nuostatos dėl laiduotojo atsakomybės apimties ir turinio netaikytinos procesinių palūkanų skaičiavimui.
Teismas sprendė, kad iš atsakovo V. Ž. reikalaujamos priteisti procesinės palūkanos yra jo kaip laiduotojo savarankiška prievolė. Todėl šis atsakovas, kaip už UAB „Gerintė“ prievoles laidavęs fizinis asmuo, atsako pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kaip skolininkas, privalantis mokėti 5 procentų metines palūkanas. Taigi Banko reikalavimą taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalies normą atmetė, kaip neteisingą.
Teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidos Bankui priteistos iš kito solidaraus atsakovo V. Ž., dalis žyminio mokesčio yra gražinta, todėl papildomai tų pačių 7 488 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. Ž. nepriteisė (CPK 93 str.).
III. Apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovo V. Ž. atstovė pagal įstatymą R. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas, išnagrinėjęs šią bylą, kai Šiaulių apygardos teisme yra nebaigta nagrinėti kita civilinė byla pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Intractus“ ir BUAB „Gerintė“ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys AB bankas DNB, BUAB „Gerintė“ bankroto administratorius UAB „Paltaja“ (CK 1.80 str. 1 d., 1.5 str. 1 d.) (civilinė byla Nr. 2-427-357/2012). Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes yra susijusios su ieškovo hipotekos kreditoriaus AB banko DNB naudai įkeisto BUAB „Gerintė“ turto rinkos vertės nustatymu ir atitinkamai atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybės ribų.
Nurodoma, kad skundžiamame teismo sprendime neteisingai pažymėta, jog paskutiniame teismo posėdyje dalyvavo atsakovas V. Ž.. Šiame posėdyje taip pat nedalyvavo ir atsakovas V. Ž..
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas AB bankas DNB prašo atsakovo V. Ž. atstovės pagal įstatymą R. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, jog apeliantė ignoruoja faktą, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš dalies patenkino Banko ieškinį kito laiduotojo solidaraus atsakovo V. Ž. atžvilgiu, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant atsakovui V. Ž. (civilinė byla Nr. 2-295-357/2011). Taigi šiuo teismo sprendimu nuspręsta dėl BUAB „Gerintė“ laiduotojų solidarių Banko skolininkų atsakomybės, jos dydžio, tai yra nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 279 str. 4 d.). Be to, laiduotojų atsakomybė yra solidari, apeliantas neginčija Bankui neįvykdytos prievolės dydžio, todėl skolininko BUAB „Gerintė“ turto pardavimo klausimai neturi tiesioginio prejudicinio ryšio su nagrinėjama civiline byla. Teigiama, kad šios bylos nesustabdymas nesuteikia pagrindo spręsti, jog byla išnagrinėta neteisingai ir teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimu trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Gerintė“ prašo atsakovo V. Ž. atstovės pagal įstatymą R. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas nenaudingas nei BUAB „Gerintė“, nei pačiam apeliantui, nes nuo bylos iškėlimo praėjo 2 metai, o ją sustabdžius susidarytų dar didesnės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus šių ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamame apeliaciniame iš esmės keliamas klausimas, jog teismas, nesustabdęs šios bylos nagrinėjimo kol bus baigta nagrinėti kita Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams UAB „Intractus“ ir BUAB „Gerintė“ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurios nagrinėjime dalyvauja tretieji asmenys AB DNB bankas, BUAB „Gerintė“ bankroto administratorius UAB „Paltaja“ (civilinė byla Nr. 2-427-357/2012). Teigiama, jog tokiu būdu teismo skundžiamu sprendimu galinai neteisingai nustatė atsakovo V. Ž., kaip laiduotojo, atsakomybės ribas (CPK 329 str. 1 d.).
Remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija pažymi, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-427-357/2012, buvo iš dalies patenkinęs ieškovo V. Ž. ieškinį, ir buvo pripažinęs negaliojančiu BUAB „Gerintė“ 2011-05-20 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą už 910 000 Lt kainą, taip pat buvo pripažinęs iš dalies negaliojančiu 2011-07-22 varžytynių aktą kainos nustatymo dalyje, pagal kurį šis turtas buvo perleistas UAB „Intractus“ už 910 000 Lt kainą. Likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. Ž. ir atsakovo UAB „Intractus“ apeliacinius skundus, 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo patenkino ir pakeisdama minimą Šiaulių apygardos teismo sprendimą, atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiais ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimą dalyje dėl parduodamo turto kainos nustatymo bei turto pardavimo iš varžytinių aktą, kainos nustatymo dalyje. Likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1598/2013). Iš duomenų, esančių pirmiau paminėtoje teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo V. Ž. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo, 2013 m. liepos 29 d. nutartimi šį skundą atsisakė priimti (Nr. 3P-1726/2013) (CPK 179 str. 3 d.).
Taigi paminėtos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytas teisminis ginčas, kuriuo grindžiami argumentai, susiję su teismo padarytu CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimu, dėl kurio skundžiamu teismo sprendimu galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla, – yra baigtas nagrinėti (CPK 18 str.), o minimoje byloje priimti procesiniai sprendimai paneigia apeliantės argumentus dėl šios bylos neteisingo išnagrinėjimo jo nurodomu pagrindu (CPK 329 str. 1 d.).
Be to, minimos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina ieškovo kreditorius AB banko DNB atsiliepime į šį apeliacinį skundą nurodomą faktą, jog Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš dalies patenkino Banko ieškinį kito laiduotojo solidaraus atsakovo V. Ž. atžvilgiu, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant atsakovui V. Ž., tokiu būdu nuspręsdamas dėl BUAB „Gerintė“ laiduotojų solidarių Banko skolininkų atsakomybės bei jos dydžio (civilinė byla Nr. 2-295-357/2011). Taigi Bankas teisus teigdamas, kad minimoje byloje yra nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl apeliantės teiginai atmestini taip pat ir CPK 279 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo V. Ž. atstovė pagal įstatymą R. Ž. buvo tinkamai informuota apie 2012-02-09 teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad byla išnagrinėta atsakovui V. Ž. bei jo atstovei pagal įstatymą nedalyvaujant, nesuteikia pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies ar 3 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat tokio pagrindo nesuteikia kita skunde nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendime, kaip dalyvavęs posėdyje nurodytas V. Ž. (CPK 329 str. 1 d.).
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo V. Ž. atstovės pagal įstatymą R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, o teisėtas bei pagrįstas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 330 str., CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.