Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Jomeda“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jomeda“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo ir atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jam pristatytą medieną – malkas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ji atsakovui medieną pateikė remdamasi tarpusavio prekių pirkimo–pardavimo sutartimi, ir konstatavo, kad tarp šalių prekių pirkimo–pardavimo santykiai nesusiklostė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo padaryta išvada.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalis siejo darbo santykiai, atsakovas buvo priimtas pas ieškovę miško kirtėjo pareigoms. Ieškovė, būdama atsakovo darbdave, pristatė atsakovui į namus malkų kūrenimui ir viengubo pjovimo lentų. Abi šalys pripažįsta, kad tarėsi dėl malkų atvežimo, tačiau jos skirtingai aiškina šio susitarimo aplinkybes. Ieškovė teigia, kad malkas atsakovui pardavė išsimokėtinai, žodžiu sutarusi su atsakovu dėl malkų kiekio ir kainos, ir atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis dėl atsiskaitymo už gautą medieną iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį atliekant išskaitas. O atsakovas įrodinėja, kad tarp šalių buvo susitarta, kad ieškovė duoda malkas kaip priedą prie darbo užmokesčio, todėl jam neatsirado pareiga atsiskaityti su ieškove. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, laikoma, kad sutartis sudaryta ir galioja (CK 6.162 str.). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovo iniciatyva buvo sudaryta žodinė sutartis dėl malkų įsigijimo išsimokėtinai ir atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis dėl atsiskaitymo už gautą medieną iš jo darbo užmokesčio. Pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str. 1 d.). Daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.). CK 1.73 straipsnyje numatyta, kad prekių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys turi būti sudarytos paprasta rašytine forma (CK 6.413 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys rašytinio susitarimo dėl malkų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai nesudarė. CK 1.93 str. numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, tik riboja šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, išskyrus CK 1.93 str. 6 d. nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovė neturi teisės, įrodinėdama pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymą, remtis liudytojų parodymais. Ieškovė sutarties sudarymo faktą įrodinėja PVM sąskaita faktūra. Tačiau PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad teismas bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad mediena atsakovui buvo pristatyta 2013-11-29, o PVM sąskaita faktūra atsakovui išrašyta tik 2013-12-23, nors pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. 1 p. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Tai, kad ieškovė, nutraukusi darbo sutartį su atsakovu, išrašė PVM sąskaitą faktūrą už atsakovui pristatytą medieną, neįrodo sutarties sudarymo, šalių susitarimo dėl malkų kainos, dydžio buvimo. Ieškovė nepateikė daugiau jokių netiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat įrodymų, kad objektyviai buvo neįmanoma sudaryto sandorio įforminti raštu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie šalių susitarimą už malkas atsiskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio. Ieškovė teigia, kad atsakovui malkas pristatė 2013-11-29, bylos duomenimis, atsakovas pas ieškovę dirbo laikotarpiu nuo 2013-10-04 iki 2013-12-20, tačiau ieškovė per šį laikotarpį neatliko nė vienos išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, be to, ieškovė, atleidusi atsakovą iš darbo, apskaičiavusi jam priklausantį darbo užmokestį už 2013 m. gruodžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išskaitos iš atsakovui priklausančių lėšų taip pat neatliko. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl esminių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygų, t. y. kainos, periodinių įmokų dydžio, periodinių įmokų mokėjimo terminų ir atsiskaitymo tvarkos (CK 6.413 str. 2 d.). Ieškovė, būdama verslininke, nuolat vykdanti veiklą, susijusią su medienos realizavimu, sudaranti įvairius pirkimo–pardavimo sandorius, taigi turinti patirties, turėjo būti apdairi ir rūpestinga, nusprendusi sudaryti susitarimą dėl medienos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, turėjo šį sandorį įforminti tinkamai, tačiau to neatliko, įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kuriais šiuo atveju ji negali remtis, siekiant įrodyti sutarties faktą, byloje nepateikta, be to, liudytojų duoti parodymai patvirtina tik tą aplinkybę, kad malkos atsakovui buvo atvežtos, tačiau neįrodo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl malkų pirkimo–pardavimo, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje buvo pateikta duomenų apie susitarimą dėl medienos įsigijimo. Visuma išdėstytų aplinkybių nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio tarp šalių sudarymo bei vykdymo faktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės vykdomą veiklą bei atsakovo darbo pobūdį ir užmokesčio dydį, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad malkos, gautos iš ieškovės, buvo priedas prie darbo užmokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkimo–pardavimo santykiai tarp šalių nesusiklostė ir atsakovui neatsirado pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo nėra.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimą palikti nepakeistą.