- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- eAN2-360-468/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- A.T.
- Advokatai
- Rasa Kašinskaitė
- Kategorijos
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutarties, kuria tenkintas iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto A.T. atstovės advokatės Rasos Kašinskaitės skundas ir Institucijos 2025-05-26 nutarimas pakeistas – A.T. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 424 str. 3 d., padarymą neskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025-05-26 nutarimu Nr. 0239-ANR_N-114687-2025 A.T. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2025-01-20 10.19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini, vairavo transporto priemonę ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 21 km/val. Važiavo 81 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat jis vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14, 127 punktus, ir už tai paskirta jam galutinė 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėn.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutartimi A.T. atstovės advokatės Rasos Kašinskaitės skundas tenkintas iš dalies. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025-05-26 nutarimas Nr. 0239-ANR_N-114687-2025 (ROIK: 25264613669) pakeistas ir A.T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Kita nutarimo dalis dėl 375 eurų baudos palikta nepakeista. Nepriteistos advokato išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
3. Bylos duomenimis nustatyta, jog A.T.2025-01-20 10.19 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo FH12.420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kadangi administracinio nusižengimo byloje ROIK 23225681404, už leistino važiavimo greičio viršijimą 40 km/val. su transporto priemone, kurios didžiausioji leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos, kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalyje, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, A.T. neįvykdė nustatytų sąlygų ir šios teisės nesusigrąžino, vairavo transporto priemonę, todėl padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
4. Šioje byloje nusižengimas, kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, nėra skundžiamas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Nagrinėjamai bylai aktualiais bylos duomenimis dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, teismas sprendė, kad A.T. buvo išklausęs papildomus vairuotojų mokymus. Vairavimo mokykloje, kurioje jis klausė kursus pasakė, kad mokykla duomenis apie išklausytus kursus perduos automatiškai AB „Regitrai“. Pažeidimas padarytas tik formaliai, realiai A.T. buvo įvykdęs praktiškai visus reikalavimus, yra profesionalus vairuotojas, buvo išklausęs kursus, tačiau nesilaikė nustatytos tvarkos dėl vairuotojo pažymėjimo sugrąžinimo, taigi realios grėsmės eismo saugumui nekėlė. A.T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis nesupranta lietuvių kalbos. Jam nebuvo užtikrinta teisė suprasti savo teises ir administracinę procedūrą jam suprantama kalba. Jam nebuvo aiški teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka. Dėl šios priežasties jis negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti savo teisių įgyvendinimo būdo, siekiant susigrąžinanti teisę vairuoti transporto priemones. Vien tai, kad A.T. išklausė papildomus vairuotojų mokymus, nepatvirtina, kad jam taip pat buvo žinoma/suprantama teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog A.T. yra tolimųjų reisų vairuotojas. Jo darbas išimtinai susijęs su vairavimu. Lietuvos Respublikoje jis būna nedažnai. Turėti teisę vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines funkcijas, todėl atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendė, kad A.T. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui ir, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A.T. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Nesutinkant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutartimi Institucija pateikė skundą apygardos teismui.
5. Skundu Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-15 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025-01-29 (datos klaida - nutarimas priimtas 2025-05-26) nutarimą Nr. 0239-ANR_N-114687-2025, arba paskirti administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Nurodoma, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2025-01-20 10.19 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), automobiliu „VOLVO FH12.240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viršytas greitis ir, kad šį nusižengimą padarė A.T. Ginčo esmė - ar tuo metu A.T. turėjo teisę vairuoti.
6. Institucija laikosi pozicijos, kad tuo metu A.T. neturėjo teisė vairuoti transporto priemonę. Teisės vairuoti transporto priemones A.T. neteko po to, kai už ANK 416 straipsnio 4 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam 2023-11-16 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pasiūlyta susimokėti 60 eurų baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (nusižengimas ROIK 23225681404). 2023-12-18 A.T. įvykdė administracinį nurodymą (sumokėjo paskirtą baudą). Teisės vairuoti atėmimo terminas buvo skaičiuojamas nuo 2023-12-19 iki 2024-03-18. Administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, be kita ko buvo parašyta, kad „specialioji teisė gražinama nustatyta tvarka“ ir paryškintu šriftu parašyta, kad „dėl teisės vairuoti transporto priemones gražinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Institucijos nuomone, tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie tai, kad teisė vairuoti neatgaunama automatiškai, yra nustatyta tvarka ir, kad dėl to reikia kreiptis į teisę vairuoti suteikiančią instituciją, o kalbos nemokėjimas yra tik pretekstas pateisinti nusižengimą.
7. Institucija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutarties motyvais, kad A.T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis nesupranta lietuvių kalbos. Todėl jam nebuvo užtikrinta teisė suprasti savo teises ir administracinę procedūrą jam suprantama kalba. Jam nebuvo aiški teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka. Dėl šios priežasties jis negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti savo teisių įgyvendinimo būdo, siekiant susigrąžinanti teisę vairuoti transporto priemones.
8. Institucijos vertinimu, kalbos nemokėjimas, ar prastas jos žinojimas gali būti pateisinamas tik tada, kai procesas vyksta realiame laike ir būtina čia ir dabar užtikrinti tikslų ir teisingą vertimą, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Aptariamu atveju Institucijai apskritai nebuvo žinoma, moka ar nemoka A.T. lietuvių kalbą ir jei moka, tai koks jo žinių lygis. Asmuo gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, surašytą lietuviu kalba, tačiau turėjo pakankamai laiko bei visas sąlygas išsiverti jį į bet kokią jam suprantamą kalbą, kreiptis konsultacijos į teisininkus, ar protokolą surašiusią instituciją. Kad asmuo suprato, kas parašyta administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu ar išsivertė į sau suprantamą kalbą, patvirtina tai, kad administraciniu nurodymu jam paskirtą baudą sumokėjo, o be to - kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl teisės vairuoti susigrąžinimo. Tik kadangi kreipimosi metu dar nebuvo įvykdęs visų sąlygų, teisė vairuoti jam nebuvo sugrąžinta. Tai, Institucijos vertinimu, patvirtina, kad asmeniui buvo žinoma teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra.
9. Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pažeidimas tik formalus. Nurodo, kad šiuo atveju be jokio pagrindo yra sumenkinamas individualus teisės aktas - Sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Nurodo, kad asmens kreipimasis dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, nėra tik formalumas ir pats kreipimasis dar nereiškia, kad šį teisė būtinai bus grąžinta. Kadangi AB „Regitra“ duomenimis A.T. teisę vairuoti susigrąžino tik 2025-05-28, nėra jokio pagrindo teigti, kad 2025-01- 20 jis atitiko reikalavimus, keliamus susigrąžinti teisę vairuoti.
10. Institucijos vertinimu byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neginčytinai teigti, kad A.T. padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Sutinka, kad vairavimas nesusigrąžinus teisės vairuoti yra laikytina mažiau pavojinga veika, nei vairavimas niekada šios teisės neturėjus, tačiau įstatymo leidėjas, numatydamas atsakomybę už abi šias veikas toje pačioje ANK straipsnio dalyje, numatė ir labai didelius skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės diapazonus, kas leidžia, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei kitas bylai svarbias aplinkybes, nesant išskirtinių aplinkybių, tinkamai individualizuoti tiek nuobaudą tiek administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
11. Atsiliepimu į skundą administracinėn atsakomybėn patraukto A.T. atstovė advokatė Rasa Kašinskaitė prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Institucijos pozicija, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, A.T. nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, nors administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, buvo parašyta, kad „specialioji teisė gražinama nustatyta tvarka“ ir paryškintu šriftu parašyta, kad „dėl teisės vairuoti transporto priemones gražinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“ ir tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie tai, kad reikia kreiptis į teisę vairuoti suteikiančią instituciją, o kalbos nemokėjimas yra tik pretekstas pateisinti nusižengimą, yra neteisinga. Teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra neapsiriboja tik kreipimusi į šią teisę suteikiančią instituciją. Tik iš teisės aktų nuostatų galima suprasti, jog procedūra įgyvendinama etapiškai, tačiau administracinio nusižengimo protokole informacijos apie procedūros visumą ir jos eiliškumą, informacijos apie pareigą būti pabaigus papildomus vairuotojų mokymus, nėra. Taigi administracinio nusižengimo protokole yra įvardinta tik dalis procedūros – kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Pareiškėjo nuomone, jei asmens teisės ir pareigos yra reguliuojamos teisės aktais, tai valstybės institucijų teikiama informacija turi būti pateikta ne tik aiškiai ir suprantamai, bet ir užtikrinamas realus asmens teisių ir pareigų įgyvendinimas, o ne sukuriama fikcija su formaliu įrašu.
12. Nagrinėjamu atveju, A.T., tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek vykusio teismo posėdžio metu, paaiškino, jog besibaigiant trijų mėnesių terminui, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo nuvykęs į AB „Regitra“ ir buvo informuotas, kad turi išklausyti papildomus vairuotojų mokymus. Bylos duomenys patvirtina, jog jis šią būtinąją sąlygą įvykdė 2024-03-19. Jam buvo pateikta informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" perduos AB „Regitra“ duomenis, apie tai, kad jis baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomus mokymus. Taigi A.T. procedūrą įvykdė taip, kaip suprato pagal institucijų/įstaigų bei trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A.T. realiai buvo įvykdęs praktiškai visus reikalavimus, o neatitikimas yra tik formalus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo grindžiama objektyviomis bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A.T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis nesupranta lietuvių kalbos, todėl jam nebuvo užtikrinta teisė suprasti savo teises ir administracinę procedūrą jam suprantama kalba. Jam nebuvo aiški teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka. Dėl šios priežasties A.T. negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti savo teisių įgyvendinimo būdo, siekiant susigrąžinanti teisę vairuoti transporto priemones.
14. Institucija kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, jog kalbos nemokėjimas, ar prastas jos žinojimas gali būti pateisinamas tik tada, kai procesas vyksta realiame laike ir būtina čia ir dabar užtikrinti tikslų ir teisingą vertimą, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Visgi, Institucijos pozicija šiuo aspektu yra pernelyg siaura ir neatitinka teisės į gynybą bei teisingo proceso principo esmės. Kalbos nemokėjimas ar jos prastas mokėjimas nėra aktualus tik „realaus laiko“ (pvz., teismo posėdžio) metu. Asmens teisės gali būti pažeidžiamos ne tik komunikavime žodžiu, bet ir kitais būdais. Jei asmuo nesupranta dokumentų turinio dėl kalbos barjero, jis faktiškai negali tinkamai realizuoti savo procesinių teisių – apskųsti sprendimą, pateikti paaiškinimų ar įvykdyti nustatytų pareigų. Teisė į informacijos vertimą turi būti užtikrinama ne tik realiu laiku, bet ir visos administracinės procedūros (administracinio nusižengimo teisenos) eigoje, nes tik tokiu būdu asmuo gali tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė suprasti inkriminuojamą pažeidimą, savo pareigas bei procedūrų tvarką yra esminė teisingo proceso sudedamoji dalis, todėl atsakomybė už suprantamą informacijos pateikimą tenka institucijoms, o Institucijos teiginys, jog A.T. turėjo pakankamai laiko ir sąlygas išsiversti procesinius dokumentus į bet kokią jam suprantamą kalbą yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis administracinių nusižengimų bendriesiems principas (lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso) (ANK 66 str.). Kitaip tariant, pareigos išversti procesinius dokumentus perkėlimas pačiam administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui pažeidžia ne tik jo procesines teises, bet ir neatitinka proporcingumo, lygybės ir teisingo proceso principų – asmens teisių užtikrinimas negali būti paverstas paties asmens atsakomybe, todėl Institucija privalo užtikrinti, kad asmuo suprastų visą jam pareikštą kaltinimą bei pasekmes, įskaitant administracinį nurodymą ir specialiosios teisės atėmimo ar grąžinimo tvarką.
15. Institucijos vertinimu, procedūros (teisės aktų) nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau laikantis lygiateisiškumo principo, negali būti pateisinamas ir netinkamas pačios Institucijos veikimas, nes jai tenka pareiga užtikrinti realų asmens procesinių teisių įgyvendinimą, todėl argumentas, kad Institucijai nebuvo žinoma, moka ar nemoka A.T. lietuvių kalbą, negali būti laikomas pagrįstu.
16. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog A.T. nemoka lietuvių kalbos ir dėl to negalėjo tinkamai suprasti procedūros įgyvendinimo eigos siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones yra ne tyčinis ar sąmoningas neveikimas, o objektyvi (išskirtinė) aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai (motyvuotai) taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį.
17. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad Institucija neįrodė, jog A.T. sąmoningai ar tyčia nevykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo reikalavimų, taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ar pažeidė teisingumo, proporcingumo ar lygybės principus taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių pagrindu nutarė neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones), kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl Institucijos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Institucijos apeliacinis skundas atmestinas
18. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog iš esmės nėra ginčijamas A.T. veiksmų kvalifikavimas, paskirta nuobauda, todėl dėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Nesutinkama, kad A.T. pilnai neįvykdžius būtinų veiksmų, siekiant susigražinti teisę vairuoti transporto priemones, jo veiksmai vertinami kaip mažiau pavojingi ir mažareikšmiai, todėl prašoma palikti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ar skirti administracinio poveikio priemonę straipsnio sankcijos ribose, netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstytos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos ir pagrindai. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.
20. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog A.T., praėjus ankstesniam teisės vairuoti atėmimo terminui (3 mėnesiams) ir pasikreipus į AB „Regitra jam buvo išaiškinta, kad norint susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, jam būtina išklausyti papildomus vairuotojų kursus, ką jis ir padarė. Byloje nekyla abejonių, kad A.T. buvo išklausęs papildomus vairuotojų mokymus, taigi buvo įvykdęs praktiškai visus reikalavimus būtinus teisės vairuoti transporto priemones susigražinimui. Byloje pasitvirtinusi yra ir A.T. nurodoma aplinkybė, kad Vairavimo mokykloje, kurioje jis klausė kursus pasakė, kad mokykla duomenis apie išklausytus kursus perduos automatiškai AB „Regitrai“ (tokie duomenys AB „Regitrai“ buvo perduoti tą pačią – kursų išklausimo dieną). A.T. yra profesionalus vairuotojas, buvo išklausęs kursus, tačiau pripažintina, kad, išklausęs kursus, pakartotinai nesikreipė į AB „Regitrą“.
21. A.T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Teismas nevertina jo lietuvių kalbos žinių, tačiau nepaneigta jo nurodoma aplinkybė, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, kad jam iki galo nebuvo aiški teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka. Dėl šios priežasties A.T. negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti savo teisių įgyvendinimo būdo, siekiant susigrąžinanti teisę vairuoti transporto priemones. Vien tai, kad A.T. išklausė papildomus vairuotojų mokymus, nepatvirtina, kad jam taip pat buvo žinoma/suprantama teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra – pakartotinai kreiptis į AB „Regitrą“.
22. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu užrašai, kad „specialioji teisė gražinama nustatyta tvarka“ ir, kad „dėl teisės vairuoti transporto priemones gražinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“ yra tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimas apie tai, kad teisė vairuoti neatgaunama automatiškai, kad būtina kreiptis į šią teisią suteikiančią instituciją, o kalbos nemokėjimas yra tik pretekstas pateisinti nusižengimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks protokole nurodomas pernelyg abstraktus išaiškinimas nėra aiškus ne tik lietuviškai nekalbantiems, ar sunkiai kalbą suprantantiems, bet ir lietuvių kalbą puikiai valdantiems asmenims. Aukštesnysis teismas pritaria atsiliepimo argumentams, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra neapsiriboja tik kreipimusi į šią teisę suteikiančią instituciją. Tik iš teisės aktų nuostatų galima suprasti, jog procedūra įgyvendinama etapiškai, tačiau administracinio nusižengimo protokole informacijos apie procedūros visumą ir jos eiliškumą, nėra.
23. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas“ Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 10 punkte nustatyta, kad: „Pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole informacijos apie pareigą būti pabaigus papildomus vairuotojų mokymus, nėra.
24. Iš esmės Institucija paskirdama administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) jokios specialiosios teisės susigražinimo procedūros nurodė. Nėra duomenų, kad asmenims netekusiems specialiosios teisės, jos susigrąžinimo procedūra būtų kaip nors papildomai išaiškinama (įteikiant kokią nors papildomą informaciją (lankstinuką), nurodant internetinę nuorodą ar kt.). Teismas plačiau nepasisako dėl Institucijos pateikiamų insinuacijų, dėl rašytinių dokumentų ir gebėjimo suprasti pokalbio metu suteikiamą informaciją, bei dėl to ką, gavęs protokolą su nurodymu, galėjo/turėjo daryti A.T. (išsiversti, suprasti/suvokti, kad įvykdęs visas sąlygas, išklausęs kursus turi pakartotinai kreiptis ir pan.). Akivaizdu, kad A.T. pakartotinai į AB „Regitrą“ nesikreipė, vienok, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog A.T. yra tolimųjų reisų vairuotojas, t. y. jo darbas išimtinai susijęs su vairavimu. Turėti teisę vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant darbines funkcijas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu jis galėjo ir sąžiningai klysti dėl būtinų sąlygų, norit susigrąžinti vairavimo teisės įvykdymo ir šios teisės susigrąžinimo. Nėra duomenų, kad jis būtų vairavęs, jam aiškiai žinomu laikotarpiu kai tokios teisės jis neturėjo (nuo 2023-12-19 iki 2024-03-18), todėl pritartina, apylinkės teismo išvadai, kad A.T. vairavimas transporto priemones, jos nustatyta tvarka nesusigražinus, realios grėsmės eismo saugumui nekėlė, todėl aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, A.T. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A.T. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
25. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Institucijos apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstytas išvadas ir pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus skundo argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-13 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.