Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas:

pagal BK 150 str. 4 d. dėl seksualinio prievartavimo 2005 m. gruodžio 12 d. laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 150 str. 4 d. dėl seksualinio prievartavimo 2006 m. gegužės mėn. laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 7 metams;pagal BK 150 str. 3 d. dėl seksualinio prievartavimo 2008 m. birželio 12 d. laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 150 str. 3 d. dėl seksualinio prievartavimo 2008 m. liepos 18 d. laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 150 str. 3 d. dėl seksualinio prievartavimo 2008 m. liepos 22 d. laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 150 str. 3 d. dėl seksualinio prievartavimo 2008 m. rugpjūčio mėn. laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 64 str., prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį, t. y. 3 mėnesius, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 149 str. 4 d. dėl išžaginimų laikotarpyje nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. bei 2008 m. rugsėjo 3 d. D. B. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Iš nuteistojo D. B. priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. U. , atstovaujamai šioje byloje jos atstovo pagal įstatymą A. U. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už du mažamečio asmens seksualinio prievartavimo atvejus ir vieną pasikėsinimą seksualiai prievartauti mažametį asmenį, o taip pat už keturis nepilnamečio asmens seksualinio prievartavimo atvejus bei vieną pasikėsinimą seksualiai prievartauti nepilnametį asmenį. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2005 m. gruodžio 12 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose D. B. , žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra mažametė, pasinaudodamas jos dėl mažametystės bejėgiška būkle, atsigulęs su E. U. į lovą, panaudodamas jėgą, rankomis glamonėjo jos lytinius organus, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją ir vedžiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų. Tokiu būdu D. B. tenkino savo lytinę aistrą su mažamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2006 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra mažametė, pasinaudodamas jos dėl mažametystės bejėgiška būkle, atsigulęs su E. U. į lovą, rankomis glamonėjo jos lytinius organus, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją ir vedžiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų. Tokiu būdu D. B. tenkino savo lytinę aistrą su mažamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2007 m. rugpjūčio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra mažametė, pasinaudodamas jos dėl mažametystės bejėgiška būkle, jėga parvertęs ją į lovą bei jėga savo kūnu užgulęs nukentėjusiąją, bandė ją nurengti, tačiau seksualinio prievartavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. U. nustūmė jį ir pabėgo iš buto. Tokiu būdu D. B. pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su mažamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2008 m. birželio 12 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra nepilnametė, atsigulęs su E. U. į lovą, rankomis glamonėjo jos lytinius organus, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją bei vedžiojo savo lytinį organą per E. U. lytinius organus ir jai tarp šlaunų. Tokiu būdu D. B. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2008 m. liepos 18 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra nepilnametė, atsigulęs su E. U. į lovą, rankomis glamonėjo jos lytinius organus, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją bei vedžiojo savo lytinį organą per E. U. lytinius organus, kišo savo lytinį organą jai tarp šlaunų. Tokiu būdu D. B. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2008 m. liepos 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra nepilnametė, atsigulęs su E. U. į lovą, rankomis glamonėjo jos lytinius organus, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją bei vedžiojo savo lytinį organą jai tarp šlaunų. Tokiu būdu D. B. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra nepilnametė, atsigulęs su E. U. į lovą, ją nurengė, vedžiojo savo lytinį organą per nukentėjusios šlaunis, lytinius organus, ir taip fizinio sąlyčio būdu, seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete E. U. prieš jos valią.

Jis 2008 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, žinodamas, kad E. U. , gim. 1993-09-07, yra nepilnametė, atsigulęs su E. U. į lovą, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją, ją nurengė, tačiau seksualinio prievartavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į namus sugrįžo nukentėjusiosios motina J. U. ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tokiu būdu D. B. pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete E. U. prieš jos valią.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad turi du mažamečius vaikus: 5 metų amžiaus dukrą ir 7 metų sūnų. Be to, vienas išlaikė penkių asmenų šeimą. Jis prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo D. B. apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo kaltę padarius mažamečio ir nepilnamečio asmens seksualinius prievartavimus, taip pat pasikėsinimus padaryti tokias pačias nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų ir paties nuteistojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvada ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai. Vertinant ir kvalifikuojant D. B. padarytas nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymu taikė tinkamai. Nuosprendyje išdėstyti veikų vertinimo ir kvalifikavimo motyvai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimus. D. B. nusikalstamos veikos seksualiai prievartaujant nukentėjusiąją ir pasikėsinant atlikti tokias veikas motyvuotai ir pagrįstai įvertintos kaip atskiri nusikaltimai, mažamečio asmens seksualiniai prievartavimai bei pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 150 str. 4 d. ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., o tie patys veiksmai, atlikti nepilnamečiui asmeniui – pagal BK 150 str. 3 d. ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d.

Iš nuosprendžio matosi, kad jame yra kai kurių netikslumų. Jo nustatomojoje dalyje neteisingai nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. D. B. savo lytinę aistrą tenkino su mažamete E. U. , nors toje pačioje nuosprendžio dalyje nurodoma, jog tai nuteistasis padarė žinodamas, kad nukentėjusioji tuo metu buvo nepilnametė. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje irgi neteisingai nurodoma apie mažamečio asmens seksualinio prievartavimo kvalifikavimą pagal BK 150 str. 3 d., o nepilnamečio asmens – pagal BK 150 str. 4 d., nors šios veikos iš tikrųjų kvalifikuojamos priešingai, t. y. atitinkamai pagal BK 150 str. 4 d. ir pagal BK 150 str. 3 d. Kolegijos nuomone, šie nuosprendžio trūkumai nėra esminiai, be to, bendras nuosprendžio aprašomosios dalies turinys, šioje nuosprendžio dalyje išdėstytos teismo išvados bei teisingai išdėstyta nuosprendžio rezoliucinė dalis patvirtina, kad nurodyti trūkumai tėra techninės klaidos, dėl kurių nuosprendį keisti nėra pagrindo. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio taip pat matosi, kad visų jau išdėstytų aplinkybių neginčija pats nuteistasis, kuris nesutinka tik su jam paskirta bausme. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, byla ir skundžiamas nuosprendis patikrinami tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės yra nepagrįsti ir atmestini, nes skiriant bausmes teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat laikėsi kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Tarp BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, yra nurodomos atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. BK 61 str. 1, 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šioje byloje nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą teismas išsprendė teisingai. Iš nuosprendžio matosi, kad jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Apeliaciniame skunde D. B. neneigia savo kaltės, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad teisme nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies. Pažymėtina, kad teisme D. B. nesutiko ne tik su kaltinimais pagal BK 149 str. 4 d., kuriuos teismas pakeitė į BK 150 str. 4 d. ir 3 d., tačiau nepripažino ir kai kurių esminių nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo aplinkybių. Iš jo parodymų matosi, kad teisme nuteistasis neigė fizinio smurto (nukentėjusiosios užgulimo savo kūnu) panaudojimą, taip pat aiškino, kad pati nukentėjusioji neprieštaravo jo veiksmams ir netgi pati padėdavo jam ją nurengti. Tokie nuteistojo parodymai reiškia tai, kad nuteistasis nepripažino paties savo lytinės aistros tenkinimo su E. U. prieš nukentėjusiosios valią, t. y. tų jo atliktų veiksmų prievartinio pobūdžio. Iš nuosprendžio matosi, kad šias aplinkybes teismas nustatė remdamasis kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybes, dėl kurių D. B. , nors ir iš dalies, tačiau prisipažino kaltu. Iš bylos matosi, kad jis prisipažino ne savo iniciatyva ir ne savo noru, o tik po to, kai jį gulintį lovoje su nukentėjusiąja aptiko E. U. motina, nedelsiant buvo iškviesta policija, nukentėjusioji davė jį apkaltinančius parodymus ir D. B. buvo sulaikytas. Tai leidžia padaryti išvadą, kad net ir iš dalies kaltu nuteistasis prisipažino būtent dėl kitų surinktų jo kaltės įrodymų. Aptartos aplinkybės parodo, kad nuteistojo parodymai negali būti laikomi prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas, o nenustačius tokio prisipažinimo, negali būti nustatomas ir jo nuoširdus gailėjimasis. Todėl teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi pagrįstai nenustatyta. Kita vertus, teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis yra parodęs, kad lytinę aistrą su nukentėjusiąja tenkindavo būtent tada, kai būdavo girtas, todėl akivaizdu, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėdavo tiesioginės įtakos jo elgesiui ir nusikalstamų veikų padarymui, todėl šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažino pagrįstai. Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų motyvus ir tikslus, taip pat atsižvelgta ir į kaltininko asmenybę. Nuosprendyje nurodoma, kad D. B. gerai charakterizuojamas darbovietėje, tačiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas už smurto panaudojimą prieš artimus asmenis. Ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo nuosprendžiu D. B. nuteistas už tos pačios savo podukros E. U. , taip pat posūnio sumušimą. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai irgi susiję su apelianto šeimine padėtimi ir jo asmenybe, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis vienas išlaikė šeimą ir turi du mažamečius vaikus. Nors tai iš esmės jau buvo įvertinta ir skundžiamame nuosprendyje, nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, vertintinos nevienareikšmiškai. Bylos duomenys, konkrečiai, seniūnijos pažyma tikrai patvirtina, kad nuteistasis D. B. gyveno kartu su savo sugyventine J. U. , dviem jos vaikais (tarp jų ir su nukentėjusiąja E. U. ), ir su dar dviem jau paties nuteistojo ir J. U. vaikais. Nuteistasis dirbo ir tikrai išlaikė su juo kartu gyvenančius asmenis. Tačiau pažymėtina ir tai, kad būtent ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės tam, jog nuteistasis, suprasdamas, kad su juo gyvenantys asmenys priklausomi nuo jo teikiamo išlaikymo, galėjo seksualiai prievartauti kartu gyvenančią podukrą tokį ilgą laikotarpį. Faktiškai tai patvirtina ir nukentėjusiosios motinos liudytojos J. U. parodymai. Teisme J. U. parodė, kad dėl D. B. nusikalstamų veikų prieš jos dukrą ji turėjo įtarimų ir anksčiau, dukra jai pati yra sakiusi, kad D. B. prie jos „lenda“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu J. U. buvo netgi atvirai nurodžiusi, kad dėl D. B. nusikalstamų veiksmų anksčiau niekur nesikreipė, nes bijojo likti viena su keturiais vaikais, manė, kad viena neišgyvens, taip pat bijojo būti D. B. pati sumušta. Tai, kad nuteistasis pats turi du mažamečius vaikus, irgi nemažina nei jo padarytų nusikaltimų, nei jo asmenybės pavojingumo laipsnio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo tėvystę apeliantas bando vertinti kaip tam tikrą privalumą ir tariamą teisę prašyti dėl to sušvelninti bausmę, tačiau skunde net neužsimenama apie tai, kad švelnesnės bausmės paskyrimas galėtų padėti nuteistajam vykdyti su ta pačia tėvyste susijusias pareigas. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, tai, kad augindamas savo vaikus, nuteistasis tuo pačiu metu vartodavo smurtą prieš sugyventinės vaikus, taip pat seksualiai prievartavo kartu gyvenusią mažametę, o vėliau ir nepilnametę podukrą, nuteistojo galimybės tinkamai auklėti savo vaikus kelia didelių abejonių. Bet kuriuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės tikrai nenusveria kitų jau aptartų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių. Pagal BK 11 str. nuostatas D. B. padaryti nusikaltimai laikomi sunkiais ir labai sunkiais. Pagal BK 150 str. 3 d. ir BK 150 str. 4 d. teismas paskyrė nuteistajam bausmes, atitinkančias šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkius, o už pasikėsinimus padaryti tokius pačius nusikaltimus paskirtos bausmės yra dar švelnesnės. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta bausmė, nors buvo padaryta net keletas nusikalstamų veikų, irgi artimesnė BK 150 str. 4 d. sankcijos vidurkiui, o ne jos viršutinei ribai. Iš bylos taip pat matosi, kad dalį nusikalstamų veikų D. B. padarė jau po to, kai buvo priimtas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, remiantis BK 75 str., buvo atidėtas 1 metams. Naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 3 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 3 d., D. B. padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie 10 metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai pridėjo dalį dar neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Įvertinus visas jau aptartas bylos aplinkybes, D. B. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jam paskirtas bausmes švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.