- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-336-354/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01410-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria S. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2011 m. gegužės 5 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo netenkintas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. gegužės 5 d. institucijos nutarimu S. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 110 litų dydžio bauda – už tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. 21.37 val. Šiauliuose, Pramonės–Serbentų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 161 punkto reikalavimus, nes nedavė kelio tiesiai priešpriešiais važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartimi, kadangi nutartis priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikant bylai nagrinėti aktualias teisės normas.
Apeliantas nurodo, kad institucijos, paskyrusios jam nuobaudą, ir teismo nuomone, jis pažeidė KET 161 p., kuris numato, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. S. G. teigimu, savo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) jis sustabdė, siekdamas praleisti nukentėjusiojo D. T. vairuotą automobilį (duomenys neskelbtini) ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog jo vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) judėjo, darė manevrą, privertusį kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, todėl negali būti daroma išvada, jog jis pažeidė KET 161 p. reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiuoju pripažintas D. T. pats pažeidė KET reikalavimus, tačiau į tai nei 2011-05-05 nutarime, nei skundžiamoje Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje neatsižvelgiama. Nurodo, kad pagal KET 125 p. vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau pats D. T. pripažino, jog važiavo ne pirmąja, o antrąja eismo juosta, t. y. arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto.
S. G. teigimu, siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ne tik surinkti įrodymus, tačiau ir šiuos įrodymus tinkamai įvertinti. Mano, kad institucija, paskyrusi nuobaudą, ir Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apelianto nuomone, 2011-04-27 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai padaryta išvada, jog jo veiksmai buvo kilusio eismo įvykio priežastis, nes tokia išvada, kad jo veiksmai buvo eismo įvykio priežastis, padaryta nurodant, jog jis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje esantis teiginys, kad jo vairuojamas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apelianto manymu, yra nepagrįstas. Ekspertas nurodė, jog „atsižvelgiant į automobilio (duomenys neskelbtini) slydimo pėdsakų bei šukių išsidėstymo padėtis, į transporto priemonių tarpusavio padėtis susidūrimo metu, galima teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. G., įvažiuodamas į sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtimą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą“. Platesnių paaiškinimų ir argumentų, leidusių padaryti minėtą išvadą, ekspertizės akte nenurodoma. Pažymi, kad pats ekspertas pripažino, kad iš esamų duomenų matyti, jog jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs, tačiau ekspertizės akte nurodoma, kad negalima nustatyti, kur buvo D. T. vairuojamas automobilis, iškilus grėsmei eismo saugumui. Sprendžiant iš ekspertizės akto, grėsme eismo saugumui laikomas tariamas jo išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau teiginys apie jo vairuojamo automobilio išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad duodamas paaiškinimus teisme ekspertas nurodė, jog ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nėra duomenų, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo posūkį kairėn, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sustojo. Kadangi to nežinojo, be to, nebuvo užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų, todėl pateikdamas ekspertizės aktą ekspertas, apelianto teigimu, negalėjo vienareikšmiškai vertinti automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų. Dėl to yra įvesta sąlyga, kad tuo metu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) kirto liniją ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo atitinkamai nurodytais atstumais, tada tokiu atveju automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai turėjo techninį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi, ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai, apelianto įsitikinimu, yra pagrįsti nepatvirtintais duomenimis, spėjimais ir paties eksperto įvestomis hipotezėmis, o tai pažeidžia jo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises ir interesus.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2011-01-01 įsigaliojo LR Teismų įstatymo pakeitimai, ir administracinių teisės pažeidimų bylos priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių bylų priskyrimas bendrosios kompetencijos teismams nepakeitė administracinių teisės pažeidimų sudėčių bei prigimties, šios bylos ir toliau nagrinėjamos pagal administracinės teisės nuostatas. Pasikeitė tik šios kategorijos bylas nagrinėjantis teismų sistemos subjektas, todėl, atsižvelgiant į LR teismų sistemos vientisumą bei teismų praktikos tęstinumą, šioje byloje atsižvelgtina į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2003-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. 259-03 „Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bylose, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei“ (2003-06-22 skelbta leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4) konstatuota, kad „nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje“. Apeliantas nurodo, kad už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą numatoma bausmė – bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytos baudos vidurkis (150,00 Lt) viršija kriminalinę bausmę (pagal LR BK 47 str. 2 d. minimali bauda yra vieno MGL dydžio, kuris šiuo metu sudaro 130,00 Lt), atsižvelgiant į baudžiamąjį administracinio teisės pažeidimo proceso pobūdį, jam turėtų būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, įskaitant teisę nebūti nubaustu be patikimų kaltumo įrodymų.
Be to, apelianto teigimu, pats nukentėjusysis D. T. pripažino, jog nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, o liudytojas R. B. teisme parodė, kad jo surašytame tarnybiniame pranešime išvada, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į sankryžą ir sustojo, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo stabdyti pastebėjęs automobilį (duomenys neskelbtini) prieš pat sankryžą, buvo padaryta atsižvelgiant į pačių vairuotojų paaiškinimus įvykio vietoje, tarp jų ir į D. T. nurodytą aplinkybę, kad jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
S. G. atkreipia dėmesį, kad Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyresniojo patrulio R. B. 2010-12-02 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, jog 2010-12-02, apie 21.37 val., nuvykus į eismo įvykio vietą, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir atlikus reikiamus išmatavimus, apžiūrėjus transporto priemonių apgadinimus, apklausus vairuotojus paaiškėjo, jog D. T., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, stabdydamas įslydo į sankryžą ir atsitrenkė į joje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. G., dėl to apgadinti abu automobiliai. Apelianto nuomone, nepaisant minėtų įrodymų, tiek institucija, skyrusi nuobaudą, tiek teismas, atmetęs jo skundą, rėmėsi tik ekspertizės akto išvadomis, kurios, kaip minėjo prieš tai, yra nepagrįstos.
Taip pat pažymi, kad, tiek institucija, skyrusi nuobaudą, tiek ir teismas nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto D. T. paaiškinimus turėtų vertinti itin kritiškai, kadangi D. T., nurodydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, pripažintų, jog jis pats pažeidė KET bei padarė administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, galima daryti išvadą, kad jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės yra pažeidžiamos ir administracinėn atsakomybėn jis traukiamas ne tik be patikimų ir neabejotinų jo kaltumo įrodymų, bet ir esant įrodymams, jog dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas kitas asmuo.
Nurodytos aplinkybės ir argumentai, apelianto nuomone, patvirtina, kad nutarimas, kuriuo jam skirta nuobauda bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartis, kuria netenkintas jo skundas, yra nepagrįsti ir naikintini, o administracinė byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. T. prašo S. G. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje išsamiai ištirtos bylos aplinkybės. Jo nuomone, teismas įvertino visus byloje buvusius įrodymus, argumentavo, kodėl remiasi konkrečiais įrodymais, ir atmetė S. G. paaiškinimus. Nukentėjusysis teigia, kad teismas motyvavo S. G. veiksmus, kad jis pažeidė KET 161 p. reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
S. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio tiesiai priešpriešiais važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tuo pažeisdamas KET 161 punkto reikalavimus. Apeliantas savo kaltę neigia, motyvuodama tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad eismo įvykio kilimą lėmė S. G. padarytas Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimų pažeidimas.
Byloje nustatyta, kad prieš susidūrimą automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiavo prieš priešais antromis eismo juostomis. Sankryžoje apelianto vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) sustojo, ketindamas sukti į kairę, o automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai. Šias aplinkybes patvirtina abu vairuotojai. Tai, kad apelianto vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, prieš sustodamas, buvo įvažiavęs ant priešingos krypties eismo juostos ir nedavė kelio tiesiai priešpriešiais važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir jį apgadino, patvirtina nukentėjusiojo D. T. parodymai, eismo įvykio vietos schema (10 b. l.), 2011-04-27 ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini) (18–21 b. l.), fotografijos (22–24 b. l.), kuriose aiškiai matyti automobilio (duomenys neskelbtini) slydimo žymės, automobilių sugadinimai, transporto priemonių tarpusavio padėtis po susidūrimo, bei eksperto paaiškinimas teismo posėdžio metu.
Pažymėtina, jog apelianto teiginiai, kad ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai yra pagrįsti nepatvirtintais duomenimis, spėjimais ir paties eksperto įvestomis hipotezėmis, atmetami kaip nepagrįsti. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (62–66 b. l.), tiek ekspertizės akte (18–21 b. l.) teismo ekspertas Ernestas Grigelis aiškiai nurodė, jog spręsdamas pagal automobilio (duomenys neskelbtini) slydimo pėdsakų bei šukių išsidėstymo padėtis, transporto priemonių tarpusavio padėtis susidūrimo momentu nustatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. G., įvažiuodamas į sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtimą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį automobiliui (duomenys neskelbtini) judėti, ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Be to, ekspertas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu greičiu važiavo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuriuo metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pastebėjo savo eismo juostoje esančią kliūtį, pradėjo stabdyti savo automobilį, todėl buvo neįmanoma nustatyti, ar automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio atsiradus kliūčiai jo eismo juostoje. Pažymėtina, kad ekspertas nurodė, jog automobilis nuo smūgio slydo atgal, susidūrimo momentu automobilio (duomenys neskelbtini) ratai buvo ne ten, kur po įvykio buvo automobilis užfiksuotas, bet priekiniai ratai buvo ant slydimo pėdsakų pradžios, t. y. priešpriešinėje eismo juostoje. Tai, kad automobilis po smūgio pajudėjo atgal, o ne į šonus, patvirtina ir pats apeliantas (52 b. l.). Taip pat ekspertas nurodo, kad priekinis automobilio (duomenys neskelbtini) kampas po eismo įvykio buvo ties dviguba ašine linija, o tai rodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo prie ašinės linijos ir nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos ekspertizės išvadą, eksperto paaiškinimus kartu su likusiais bylos įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės.
Apeliantas nurodo, kad nei institucija, skyrusi jam nuobaudą, nei teismas neatsižvelgė į Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Šiaulių rajono Patrulių būrio vyresniojo patrulio R. B. 2010-12-02 tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad D. T., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, stabdydamas įslydo į sankryžą ir atsitrenkė į joje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. G., dėl to apgadinti abu automobiliai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto minimą tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas nėra eismo įvykio teismo ekspertas ir jo surašytas tarnybinis pranešimas negali būti prilyginamas specialisto ar eksperto išvadai. Pareigūno tarnybinis pranešimas, nustatant, kurio automobilio vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kaip ir kiti bylos duomenys. Visuma bylos duomenų, kaip jau aptarta anksčiau, patvirtina, kad automobilių susidūrimas įvyko pirmiausia dėl to, jog S. G. pažeidė KET 161 p. reikalavimus, kuris numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms. Akivaizdu, kad apeliantas ne tik sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bet jo padarytas KET pažeidimas lėmė jo ir D. T. vairuojamų automobilių apgadinimus.
Į apelianto teiginį, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. G. teisės pažeistos nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam dalyvaujant, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priimto nutarimo nuorašas jam buvo įteiktas, buvo pranešta apie teismo posėdį, teismo posėdyje jis dalyvavo, davė paaiškinimus, turėjo teisę užduoti klausimus posėdyje apklausiamiems asmenims, pateikė skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.