Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei K. R., atsakovui E. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, A. Š., UAB „Privatūs miškai“, J. A. P., M. S., UAB „Anmado“, M. D., A. D., E. S., R. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., J. S., Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. D. dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypų išreikalavimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimą Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“;

2) panaikinti 2014-03-12 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1840, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir UAB „Privatūs miškai“, atstovaujamos įgalioto asmens J. S.;

3) panaikinti 2014-04-29 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3270, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir M. D. ir E. S.;

4) panaikinti 2014-04-30 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3418, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir J. A. P.;

5) panaikinti 2014-11-27 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8932, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp M. D., A. D., E. S., R. S. ir UAB „Anmado“ ir M. S.;

6) išreikalauti iš UAB „.Privatūs miškai“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini).; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini).; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini).; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini);

7) išreikalauti iš J. A. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Rietavo sav., (duomenys neskelbtini);

8) išreikalauti iš UAB „Anmado“ ir M. S. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini);

9) taikyti restituciją ir iš A. Š. priteisti 15 269,56 Eur (52 680 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014-03-12 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1840), UAB „Privatūs miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai;

10) taikyti restituciją ir prileisti iš A. Š., 47 246,37 Eur (163 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014-04-30 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3418), J. A. P. naudai;

11) taikyti restituciją ir priteisti iš A. Š., po 1 086,95 Eur (3 750 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014-04-29 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3270), M. D. ir E. S. naudai;

12) priteisti iš M. D. ir A. D. 724,63 Eur (2 500 Lt) ir iš E. S. ir R. S. 724,63 Eur (2 500 Lt), kuriuos jie gavo pagal 2014-121-27 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8932), UAB „Anmado“ ir A. D. lygiomis dalimis po 724,63 Eur (2 500 Lt).

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-10-11 paduotas K. J. Š. prašymas atkurti nuosavybės teises į motinos D. D. nuosavybės teise valdytą 76,68 ha žemę, buvusią Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriuje 2011-08-04 gautas A. Š. prašymas atkurti nuosavybės teises į D. D. valdytus žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 32, iš viso 76,68 ha. A. Š. 2011-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismui padavė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvą K. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1941 m. įsivaikino D. D., ir atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininke patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 pareiškėjo prašymas patenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. Š. 1941 m. įsivaikino D. D., ir atnaujintas praleistas terminas dokumentams pateikti. Teismo 2012-04-06 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodytas vardas ir nurodyta, kad D. D. įsivaikino K. J. Š. Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012-02-23 surašė Pažymą Nr. 14PAŽ-8 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, jog pagal A. Š. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad jis turi teisę į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytą 76,68 ha miško Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą Klaipėdos apskrities Kretingos rajone (duomenys neskelbtini). Kretingos skyriaus 2012-04-13 išvadoje Nr. 141P-20 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, kad K. J. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytą 76,68 ha miško. Išvadoje nurodyta, jog K. J. Š. turi teise atkurti nuosavybės teises į 21,10 ha miško, kurio vertė 46 500 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014-02-10 sprendimu Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. valdytus 21,10 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 42,1264 ha (vertė 31 081 Lt) žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaimuose; 12,8487 ha (15 419 Lt) vertės miškų ūkio paskirties sklypą, esantį Telšių apskrityje, Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaimuose. Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-11 įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-172 A. Š. nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu turėtajam perduoti: 7,4259 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 24,2207 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini); 9,6448 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 0,8350 ha ploto žemės, sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 2,2389 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 1,0479 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 1,7822 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 2,1636 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime; 5,6161 ha ploto žemės sklypas, esantis Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)kaime.

Pareiškėjas argumentuoja, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises A. Š. į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytą žemę priimtas pripažinto neteisėtu ir panaikinto Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu. Nurodo, kad kitų įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad A. Š. tėvas K. J. Š. giminystės ryšiais būtų susijęs su D. D., nėra, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimas Nr. 36S-5 turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms, nes nuosavybės teisės atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas nurodo, kad panaikinus ginčijamą administracinį aklą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012), nes vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Pareiškėjo teigimu, naikinimo sprendimo pagrindu įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypus A. Š. nelaikytinas teisėtu turto įgijėju ir savininku, galinčiu disponuoti žemės sklypais. Argumentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nurodo, jog A. Š., nebūdamas teisėtu žemės sklypų savininku, jų negalėjo parduoti UAB „Privatūs miškai“, J. P., M. D. ir E. S., o pastarieji negalėjo perleisti UAB „.Anmado“ ir M. S. Pažymi, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos negaliojančiomis kaip niekinės 2014-03-12 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 1840), 2014-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 3270), 2014-04-30 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 3418) ir 2014-11-27 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 8932) ir pripažinus sandorius neteisėtais CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija, kuri yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju ginčo žemės sklypai yra perleisti kitiems asmenims, todėl valstybės prarastas turtas iš jį valdančių asmenų, nenustačius jų nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles. Nurodytoje normoje numatytas ribotos vindikacijos institutas, kai iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktų galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodo, jog STT Klaipėdos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00278-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo A. Š. pareiškimo pagrindu ir kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia įtarti, kad nuo 2011-07-27 iki 2015-01-15 asmenys, veikdami kariu su A. Š., kuris neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teisių į D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Darbėnų vals., Kretingos raj., valdytą žemę (76,68 ha) neteisėtai, klastojant dokumentus, atkūrė nuosavybės teises į jos turėtą žemę. Nurodo, jog įvairiose Lietuvos savivaldybėse suprojektuoti 37 žemės sklypai, įregistruoti A. Š. vardu, dalis šių sklypų iš karto parduoti kiliems asmenims, tokiu būdu galimai apgaule buvo užvaldyti valstybei priklausantys 37 žemės sklypai, 185,7076 ha ploto, padaryta didelė apie 250 962 Eur (866 521,59 Lt) žala valstybei. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-10-30 nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisės subjektais gali būti fiziniai ir juridiniais asmenys, inler a/ia valstybė, kuri civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis). Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Kai daiktas įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo. Tokiu atveju asmuo, įgijęs daiktą, netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Nutarime konstatuota, jog asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtų, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Argumentuoja, jog savininkas (t.y. valstybė) ginčo žemės sklypus prarado dėl kilų asmenų padarytų nusikaltimų, t.y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teismui melagingų duomenų pagalba nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo teigimu, tokia veika pagal įstatymą yra nusikalstama, todėl, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo sklypo įgijėjų sąžiningumo, A. Š. parduoti sklypai turi būti grąžinti valstybei nors minėtas ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, tačiau tai nėra kliūtis teismui konstatuoti, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir taikyti vindikaciją. Pažymi, jog administracinėje byloje konkrečių asmenų kaltė teisinės reikšmės neturi, nes CK 4.96 straipsnio 2 dalis galimybės išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo nesieja su kalto asmens nustatymu. Argumentuoja, jog nustatytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, pasireiškęs neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į turtą, iki nacionalizacijos priklausiusį D. D., kurios nesiejo giminystės ryšiai su pretendentu A. Š., vertintinas kaip viešasis interesas. Nurodo, jog nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtinto termino prašymui teismui paduoti, nes jo pradžia sietina su 2015-07-25, t.y. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 įsiteisėjimu.

Atsakovė J. A. P. atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtime dėsto tuo pačius argumentus, kaip atsakovė UAB „Privatūs miškai“ . Nurodo, jog ji įsigijo žemės sklypus: 0,8350 ha ploto, esantį Rietavo savivaldybėje Medingėnų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,6448 ha ploto, esantį Rietavo savivaldybėje Medingėnų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 24,2207 ha ploto, esantį Rietavo Savivaldybėje Medingėnų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog buvo apgauta A. Š., sklypus įgijo sąžiningai ir teisėtai.

Kiti proceso dalyviai atsakovai ir tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimo Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytus 2,1636 ha, 9,6448 ha ir 1,0479 ha žemės sklypus, esančius Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini) k.; 1,7822 ha ir 2,2389 ha žemės sklypus, esančius Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini)k.; 2,2389 ha ir 0,8350 ha žemės sklypus, esančius Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini) k.; 5,6161 ha žemės sklypą, esantį Rietavo sav., Tverų sen., (duomenys neskelbtini) k.; 24,2207 ha žemės sklypą, esantį Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini) k.; 7,4259 ha žemės sklypą, esantį Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini) k., teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymą grindžia tuo, jog nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis suklastotais dokumentais ir taip pat ginčija įgyvendinant ginčijamus administracinius aktus sukurtas materialines teisines pasekmes, prašydamas panaikinti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, išreikalauti iš neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus ir taikyti restituciją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje viešasis interesas suprantamas plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) ir pabrėžiama, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t.y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. Nr. A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma iš anksto pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.). Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. įvertinamas žalos viešajam interesui pobūdis ir mastas, identifikuojama subjektas, kuris ją patyrė ar patirs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1621/2012). Be to, įvertinama, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013). Taip pat įvertinama, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse. Dėl to pareiškėjas, kuris kreipiasi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turi nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti gintinais viešojo intereso objektais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas viešojo interesu pažeidimu. Skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.). Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d. Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.). Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą teisminę praktiką ir prokuroro prašyme nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pripažįsta, jog jais pažeidžiamas ir viešasis interesas, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-10-11 paduotas K. J. Š. prašymas atkurti nuosavybės teises į motinos D. D. nuosavybės teise valdytą 76,68 ha žemę, buvusią Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriuje 2011-08-04 gautas A. Š. prašymas atkurti nuosavybės teises į D. D. valdytus žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 32, iš viso 76,68 ha. Kretingos žemėtvarkos skyriaus 2011-08-05 raštu Nr. 14SS(1R.14.45)-372 A. Š. nurodyta, jog pagal pirminį 1991-10-11 prašymą užvesta byla į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytą 76,68 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį su buvusiu savininku taip pat nurodyta, jog A. Š. pretenduoti atkurti nuosavybės teise galės tik teismui atnaujinus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintus praleistus terminus pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas pagal A. Š. pareiškimą 2011-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. 1941 metais įvaikino K. J.Š., gimusį (duomenys neskelbtini), ir atnaujino A. Š. praleistą terminą Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui pateikti nuosavybės teises, giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinančius dokumentus. Teismas 2012-04-06 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą – neteisingai nurodytą vardą ir nurodė, kad D. D. įsivaikino K. J. Š.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimo pagrindu ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014-02-10 sprendimu Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.“ atkurtos A. Š. nuosavybės teisės į 21,10 ha miško perduodant neatlygintinai 42,1264 ha (vertė 31 081 Lt) žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Rietavo sav., Medingėnų sen., (duomenys neskelbtini) kaimuose, ir 12,8487 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Telšių spkr., Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) kaimuose. Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-24 įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-268 ištaisyta 2014-02-10 sprendime Nr. 36S-5 padaryta klaida – neteisingai nurodytas A. Š. asmens kodas. Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į 9 žemės sklypus: 2,1636 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 1,7822 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 2,2389 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 0,8350 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 5,6161 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 1,0479 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 9,6448 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 24,2207 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; 7,4259 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.

Iš bylos duomenų matyti, kad Generalinio prokuroro prašymu atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-23 sprendimas panaikintas konstatavus, jog 2011-12-23 sprendimas priimtas remiantis suklastotais dokumentais bei melagingais liudytojų parodymais. Priimtas naujas sprendimas – atmestas A. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-07-25. Teismo sprendimu konstatuota, jog teismo 2011-12-23 sprendime padaryta išvada, jog K. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1941 metais įvaikino D. D., negali būti laikoma pagrįsta, nes esminiai juridinę reikšmę turinčio fakto įrodymai – liudytojų parodymai, iš kurių teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvo K. J. Š. tėvai buvo ištremti į Sibirą ir K. J. Š. tėvai išvežė paslėpti nuo tremties pas giminaitę D. D., kuri jį į savo šeimą priėmė kaip įvaikį ir jį augino iki pat savo mirties 1956 m., yra neatitinkantys tikrovės. Teismo sprendime konstatuota, kad STT Klaipėdos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00278-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo pagal A. Š. pareiškimą, nes jis neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teisių į D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Darbėnų vals., Kretingos raj., valdytą žemę (76,68 ha) neteisėtai, klastodamas dokumentus, atkūrė nuosavybės teises į jos turėtą žemę. Pažymėtina, jog iš Kretingos rajono teismo 2015-06-25 sprendimo matyti, jog A. Š. pripažino Generalinio prokuroro prašyme nurodytas aplinkybes.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl aplinkybės, jog nuosavybės teisės A. Š. į buvusios savininkės D. D. nuosavybės teise valdytą žemę atkurtos neteisėtai, t.y. pareiškėjo ginčijamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pripažinto neteisėtu ir panaikinto Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu pretenduoti atkurti nuosavybės teises turi teisę turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Konstatavus, jog K. J. Š. niekada nebuvo įvaikintas D. D., nekyla abejonių, jog jo sūnus A. Š. neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į D. D. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. tėvas K. J. Š. giminystės ryšiais būtų susijęs su D. D., nėra. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reiškia, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėto administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn panaikinimas, yra viešojo intereso dalis. Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė, yra reikšminga visai visuomenei. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimas Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.“ naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti administracinio teisės akto pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, t.y. panaikinti 2014-03-12 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1840, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir UAB „Privatūs miškai“, atstovaujamos įgalioto asmens J. S.; panaikinti 2014-04-29 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3270, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir M. D. ir E. S.; panaikinti 2014-04-30 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3418, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir J. A. P.; panaikinti 2014-11-27 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8932, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp M. D., A. D., E. S., R. S. ir UAB „Anmado“ ir M. S. bei išreikalauti žemės sklypus iš svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti juos valstybės nuosavybėn ir taikyti restituciją. Formuluodamas šiuos reikalavimus pareiškėjas siekia ne tik grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, bet ir visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Pareiškėjo reikalavimas dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės. Vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000ir kt.). Konstatavus, jog žemės sklypai A. Š. nuosavybėn buvo perduoti neteisėto sprendimo pagrindu, pripažįstama, kad jis nebuvo teisėtas ginčo žemės sklypų savininkas ir neturėjo teisės šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimą Nr. 36S-5, remiantis CK 4.48 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuotina, jog žemės sklypai negalėjo būti perduoti UAB „Privatūs miškai“, J. A. P., M. D., A. D., E. S., R. S., UAB „Anmado“ ir M. S. nuosavybėn. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos negaliojančiomis kaip niekinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis neteisėtai nuosavybės teises į žemę atkūręs A. Š. žemės sklypus pardavė UAB „Privatūs miškai“, M. D. ir E. S., J. A. P., bei naikintina 2014-11-27 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 8932, patvirtinta Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudaryta tarp M. D., A. D., E. S., R. S. ir UAB „Anmado“ ir M.S..

Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (CK 6.145- 6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-700/2014, kt.). Daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ribota vindikacija, t.y. iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybė ginčo žemės sklypus prarado neteisėtai atkūrus A. Š. nuosavybės teises į juos vadovaujantis teismo sprendimu, priimtu suklastotų dokumentų ir melagingų liudytojų parodymų pagrindu. Tai nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015. Iš bylos duomenų matyti, kad STT Klaipėdos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-1-00278-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo pagal A. Š. pareiškimą, nes jis neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teisių į D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Darbėnų vals., Kretingos raj., valdytą žemę (76,68 ha) neteisėtai, klastodamas dokumentus, atkūrė nuosavybės teises į jos turėtą žemę. Nors minėtas ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra kliūtis konstatuoti, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir taikyti vindikaciją.

Valstybės su dabartiniais nuosavybės teisės turėtojais prievoliniai santykiai nesieja. Pagal Konstituciją valstybė taip pat yra nuosavybės teisės subjektas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 27 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai) ir civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis), ir jos kaip savininko teisės ginamos tokiais pačiais, kaip ir kitų savininkų teisės, būdais. Nuosavybės teisę praradus dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, kitas asmuo negali teisėtai įgyti nuosavybės teisės. Atsakovams argumentuojant, jog grąžinus žemės sklypus valstybės nuosavybėn bus pažeidžiamos jų, kaip sąžiningų įgijėjų teisės, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu konstatavo, jog nuosavybės teisę pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK numatytus atvejus, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui, t.y. įgijėjo sąžiningumas dar nereiškia, kad daiktą jis valdo teisėtai. Kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises. Nustačius vieną iš sąlygų, susijusių su valdymo praradimu, kad daikto savininkas daikto valdymą prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo, CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimas neturi teisinės reikšmės. Priešingu atveju būtų paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko teisės nebūtų ginamos. Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas atsakovus laikyti neteisėtais valdytojais ir išreikalauti iš jų žemės sklypus.

Pripažinus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius neteisėtais CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikytina vienašalė restitucija, t.y. sklypų padavėjai įpareigotini grąžinti kitai šaliai (pirkėjams) sumokėtus pinigus. Iš A. Š. UAB „Privatūs miškai“ naudai priteistina 15 257,18 Eur (52 680 Lt), kuriuos A. Š. gavo pagal 2014-03-12 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1840); 47 208,06 Eur (163 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014-04-30 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3418), priteistina J. A. P. naudai; po 1 086,07 Eur (3 750 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014-04-29 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3270) priteistina M. D. ir E. S. naudai; iš M. D. ir A. D. 724,05 Eur (2 500 Lt) ir iš E. S. ir R. S. 724,05 Eur (2 500 Lt), kuriuos jie gavo pagal 2014-11-27 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8932), priteistina UAB „Anmado“ ir M. S. naudai lygiomis dalimis po 724,05 Eur (2 500 Lt). Pažymėtina, jog pareiškėjas prašo lygiomis dalimis po 724,05 Eur priteisti UAB „Anmado“ ir A. D. naudai, tačiau iš 2014-11-27 sutarties Nr. 8932 matyti, jog sklypas parduotas UAB „Anmado“, kurios atstovas A. D., ir M. S., todėl laikytina pareiškėjo apsirikimu formuluojant reikalavimą dėl priteisimo 724,05 Eur A. D. naudai ir konstatuotina, jog asmuo, kuriam priteistina suma yra M. S. Priteistinos sumos eurais skiriasi nuo pareiškėjo nurodomų sumų eurais, tačiau atsižvelgiant į sandorių kainas litais ir pritaikius oficialų euro ir lito kursą 3,4528, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomos priteisti sumos eurais yra su paklaida. Pareiškėjo nurodytas sumos eurais taisytinos pagal oficialų euro ir lito kursą.

Nagrinėjamu atveju netaikytina dvišalė restitucija, nes daiktas jo savininkui grąžintas pagal daiktinės teisės normas. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-09-01 nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir UAB „Privatūs miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždrausta perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždrausta perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Anmado“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždrausta perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti prašymą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-02-10 sprendimą Nr. 36S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. Š.“,

panaikinti 2014-03-12 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1840, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir UAB „Privatūs miškai“, atstovaujamos įgalioto asmens J. S.;

panaikinti 2014-04-29 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3270, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir M. D. ir E. S.,

panaikinti 2014-04-30 žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3418, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. V., ir J. A. P.,

panaikinti 2014-11-27 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8932, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą tarp M. D., A. D., E. S., R. S. ir UAB „Anmado“,

išreikalauti iš UAB „.Privatūs miškai“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.,

išreikalauti iš J. A. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.,

išreikalauti iš UAB „Anmado“ ir M. S. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k.,

15 257,18 Eur (penkiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 18 euro centų) UAB „Privatūs miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),

47 208,06 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 6 euro centus) J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

po 1 086,07 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus 7 euro centus) M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

priteisti solidariai iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 euro centus) ir solidariai iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 euro centus) UAB „Anmado“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis,

įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-09-01 nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.