Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas :

- pagal BK 178 str. 4 d – areštu 15 parų;

- pagal BK 214 str. 1 d. – areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam paskira galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D.M. nuteistas už tai, kad 2007-08-18, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) iš ten buvusios T. P. priklausančios rankinės pagrobė nedidelės vertės T. P. priklausantį turtą – 210 litų bei neteisėtai įgijo T. P. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB banko „Hansabankas” išduotą mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. 6763 7600 6209 7004.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D.M.prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 54 str., 55 str. numatytas bausmės skyrimo taisykles. Nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, ir nepagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas nuteistajam D. M. bausmę, teisingai taikė BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pradmenis ir BK 55 str. numatytas bausmės skyrimo taisykles. D.M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo padarymą. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nors arešto bausmė pagal BK 49 str. pateikiamą apibrėžimą yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė leidžia daryti išvadą, kad areštas yra žymiai švelnesnė bausmė nei terminuotas laisvės atėmimas. Todėl BK 55 str. straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme ir gali būti skiriamas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, BK 12 str., 42 str., 49 str., reglamentuojantys arešto bausmės skyrimą, nenustato jokių apribojimų arešto bausmę skirti baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, todėl būtų neteisinga daryti išvadą, kad tokia bausmė negali būti skiriama už tyčinio nusikaltimo padarymą nuteistam asmeniui. Taigi BK 55 str. straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme ir gali būti skiriamas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Nustatydamas arešto bausmės rūšį ir trukmę už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, teismas teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę ir nuosprendyje nurodė išsamius bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė bausmės skyrimo motyvų, yra nepagrįstas. Nuteistajam už BK 178 str. 4 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės, kurių dydis mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį, skiriamą pilnamečiui nuteistajam už nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 str. 3 d.) atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jo asmenybę, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti šias bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo. BK 75 str. numato galimybę atidėti tik laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl nuteistojo prašymas skirti bausmę, nesusijusią su realiu bausmės atėmimu, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.