- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- eII-294-1155/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00126-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Romualdas Sama
- Kategorijos
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyriausiajam tyrėjui – atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-395126-2025 (ROIK: 25284601751) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-395126-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė A. K. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėn. už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 31 d. 19.11 val., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/val. greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 63 km/val. greičiu. Taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Nustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nutarime nurodyta, kad Institucija 2025 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-305227-2025 ir skyrė Pareiškėjui už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, galutinę administracinę nuobaudą – 375 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėn. Institucijoje gautas Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo R. Samaičio skundas, kuriame prašoma skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. 300 Eur baudą, ir netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes Pareiškėjas nežino Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl nesuprato, kad jam reikia pasikeisti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Institucija, įvertinusi tai, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), nutarė skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti Pareiškėjui paskirtą baudą iki 300 Eur ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. Samaitis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas pakeisti Nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskiriant Pareiškėjui 300 Eur baudą ir netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad nors Nutarimas buvo pakeistas, tačiau Pareiškėjas vis tiek su juo nesutinka. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam nuo (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Skunde cituojamos ANK 2 straipsnio 4 dalies, 424 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalies nuostatos ir nurodoma, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo dieną (2025 m. rugpjūčio 31 d.) turėjo iki (duomenys neskelbtini) galiojantį Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjo turimas Baltarusijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nebegalioja nuo (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl klausimų dėl jo turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo Lietuvoje nekildavo. Pareiškėjas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įvykdė dėl savo neapdairumo, įstatymų neišmanymo, susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių (gimusio vaiko). Dėl šio administracinio nusižengimo labai gailisi ir deda pastangas tai ištaisyti, t. y. jau išlaikė teorijos egzaminą.
Taip pat skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024 ir ANK 424 straipsnio 3 dalies normą, nurodoma, kad pareigūnai ją taikė išplėstai, t. y. šią teisės normą vertino kaip blanketinę, nukreipiančią į kitus teisės aktus. Manytina, kad Pareiškėjui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju (terminas suėjo (duomenys neskelbtini)) ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui, bet nepasikeitus savo turimo vairuotojo pažymėjimo į išduotą Lietuvos Respublikoje, Pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, t. y. transporto priemonių vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad jis, turėdamas galiojantį kitoje šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, faktiškai turėjo teisę vairuoti transporto priemones pagal Vienos konvencijos nuostatas, todėl jo veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip vairavimas neturint teisės vien dėl to, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjas nebuvo įspėtas, jog jis privalo Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą pagal teisės aktų reikalavimus pasikeisti į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nepaneigia fakto, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau ši aplinkybė turi būti įvertinta svarstant galimybę pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat Pareiškėjas nėra padaręs grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neturi galiojančių nuobaudų, nėra teistas. Jis, turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gimus vaikui, siekia būti visaverčiu gyventoju ir imasi priemonių įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Paskyrus Pareiškėjui švelnesnę nuobaudą, jos tikslai bus pasiekti, bus įvykdytas teisingumas ir tokios administracinės nuobaudos taikymas atitiks proporcingumo reikalavimus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir nuo (duomenys neskelbtini) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl per šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo jis privalėjo įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies reikalavimus, galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tada, kai pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena ne mažiau kaip 185 dienas ir nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Policijos informacinės sistemos duomenimis, Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) išdavė Pareiškėjui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas galioja iki (duomenys neskelbtini). Taigi, Pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kaip apibrėžta teisės aktuose, o įvykio metu vairavo automobilį, taigi, vairavo motorinę transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-719/2019 nurodyta, kad asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Skunde pažymėta, kad Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neturi ir negali būti taikomos, neskiriant ar švelninant griežčiausią administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes tai neatitiktų teismų praktikos išaiškinimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažįsta visiškai, labai gailisi. Galvojo, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą įgis pasibaigus Baltarusijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui. Iki to laiko jau buvo pasitikrinęs sveikatą, išklausęs pirmosios pagalbos teikimo kursus. Šiai dienai įgijo teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, gavo vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu niekur nedirba, padeda žmonai prižiūrėti (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu augina jo dukrą iš pirmos santuokos. Iš viso turi tris vaikus. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, kas antrą savaitgalį aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančius žmonos tėvus, nes žmona bijo vairuoti. Paskirtos baudos dar nesumokėjo, nes AB „Regitra“ jam pasakė, kad jei sumokės baudą, negalės laikyti egzaminų, bet baudą būtinai sumokės, su ja sutinka.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. Samaitis teismo posėdžio metu palaikė pateiktą skundą. Patikslino, kad nei Pareiškėjas, nei jis skundžiamame Nutarime nurodytų Pareiškėjo įvykdytų administracinių nusižengimų ir jų kvalifikacijos neginčija, Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau prašo teismo netaikyti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės ir iš jo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes Pareiškėjui Baltarusijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas dar galiojo, jis nusižengė per neapdairumą, teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje jau įgijo, kitų administracinių nusižengimų nėra įvykdęs, augina (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos gyvenimui.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija pati jau buvo sumažinusi Pareiškėjui skirtiną baudą ir sutrumpinusi teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos iš viso neskirti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo R. Samaičio skundas tenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. <...>
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 31 d. 19.11 val., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/val. greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, važiavo 63 km/val. greičiu; taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.
Pareiškėjas tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu sutiko su padarytais administraciniais nusižengimais ir neginčija jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį. Skunde iš esmės keliamas administracinio poveikio priemonės, paskirtos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašo Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, be kita ko, privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad Pareiškėjas administracine tvarka anksčiau nebaustas, kas jį iš esmės charakterizuoja kaip pavyzdingą vairuotoją. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tris vaikus, iš kurių su dviem gyvena kartu, taigi, juos augina ir rūpinasi, taip pat vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis, ilgą laiką (apie 8 metus) dirbo vienoje darbovietėje, tačiau šiuo metu nedirba, nes, jo teigimu, nori matyti augančius vaikus ir padėti žmonai. Byloje nėra jokių abejonių ar ginčo dėl to, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, tačiau iš jo paaiškinimų nustatyta, jog jis nagrinėjamą administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o dėl neapdairumo, neteisingai įsitikinęs, kad gali vairuoti transporto priemones, nes jam Baltarusijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Pridurtina ir tai, kad Pareiškėjas pateikė duomenis, jog jis jau yra įgijęs teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, yra teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje nustatytas taisykles gerbiantis asmuo, o analizuojamą nusižengimą įvykdė daugiau dėl neapsižiūrėjimo. Pareiškėjas iš tiesų padarė teisės pažeidimą, tačiau jo elgesys šiuo atveju nesukėlė jokių pasekmių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga šeimos poreikiams patenkinti.
Išdėstytų aplinkybių visuma charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, suvokiantį savo veiksmų pasekmes, ketinantį ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta bauda ir pats administracinis procesas padarys pakankamą poveikį, kad atgrasytų jį nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Nors Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra vertintinos kaip išskirtinės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas, 6 mėnesius neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ilgam laikui prarastų galimybę rūpintis savo šeimos nariais ir negalėtų užtikrinti jų gerovės, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minėtam laikotarpiui sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti neskiriant Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. K. (A. K.) atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundą tenkinti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-395126-2025 pakeisti ir A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės.
Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-395126-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.