Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmini

nko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. Š., L. G., J. G., J. Š., J. P. (Kazlauskienės), V. U., M. U., M. Č., A. Č., J. Ž., UAB „Polilogas” ieškinį atsakovėms K. R. A., R. P. ir R. B. dėl teisės atlikti palėpės rekonstrukcijos darbus be atsakovių sutikimo pripažinimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti ieškovų teisę gauti neįrengtos palėpės patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą, įregistruoti atidalintas palėpės patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti rekonstrukcijos darbus įrengiant gyvenamąsias patalpas, įregistruoti atidalintas palėpės patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti rekonstrukcijos darbus įrengiant gyvenamąsias patalpas, įregistruoti nuosavybės teises į įrengtas gyvenamąsias patalpas, pagal ieškovų pateiktą palėpės patalpų pasidalijimo planą be atsakovių sutikimo; atidalinti ieškovams palėpės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą palėpės patalpų pasidalinimo planą; priteisti iš atsakovių solidariai ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neinformavo jos apie bylos nagrinėjimą teisme, su ja nebendradarbiavo ir siekia atsidalinti nuosavybę nepaisydami jos ir kitų dviejų atsakovių interesų. Pabrėžė, kad ji iš esmės neprieštarauja atidalinimo planui, išskyrus dėl to, kad plane nepažymėta jai priklausančios palėpės vieta po atidalinimo. Taip pat nesutinka su bendraturtei E. Š. numatoma atidalinti bendros nuosavybės vieta, nes dėl suprojektuoto ploto G (1,935 m³), būtų apribota galimybė patekti ir prisijungti prie bendro naudojimo kanalizacijos tinklo, todėl ieškovai turėtų patikslinti pateiktą atidalinimo planą, pataisant jį pagal nurodytas pastabas.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pareiškė, kad tretysis asmuo nepalaiko atsiliepime išdėstytų argumentų ir nurodė, kad sutinka su ieškovų pateiktu patalpų atidalijimo planu. Paaiškino, kad palėpės dalis, priklausanti savivaldybei, savivaldybės sprendimu yra pripažinta netinkamu (nereikalingu) naudoti turtu ir šį turtą savivaldybė parduos, todėl interesų dėl palėpės atidalinimo savivaldybė neturi. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė atidalinti ieškovams palėpės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą palėpės patalpų pasidalinimo planą; leisti ieškovams be bendraturčių, t.y. atsakovių, sutikimo gauti leidimą rekonstruoti neįrengtas palėpės patalpas pagal į bylą pateiktame plane numatytus projektinius ir architektūrinius sprendinius. Kitus ieškovų reikalavimus pripažinti teisę gauti palėpės rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą, įregistruoti atidalintas palėpės patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti rekonstrukcijos darbus įrengiant gyvenamąsias patalpas, įregistruoti atidalintas palėpės patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atlikti rekonstrukcijos darbus įrengiant gyvenamąsias patalpas, įregistruoti nuosavybės teises į įrengtas gyvenamąsias patalpas, pagal ieškovų pateiktą palėpės patalpų pasidalijimo planą be atsakovių sutikimo teismas atmetė. Pašto siuntimo išlaidas valstybės naudai teismas priteisė tik iš atsakovių. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovai yra išnaudoję visas protingas galimybes kooperuotis su atsakovėmis siekiant įgyvendinti optimalų atsidalinimo būdą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad su atsakove R. P. buvo derinami bendrosios nuosavybės atsidalinimo planai, tačiau atsakovė nei su vienu iš jų nesutiko. Teismas nenustatė, kad pateikiamas atidalijimo būdas pažeistų atsakovių teises. Sprendė, kad atsakovė R. P., nesutikdama su padalinimo būdu, savo pažeistas teises iš esmės sieja su tuo, kad ieškovai siekia atidalinti savo dalį, o ne visiškai pasidalinti bendrąją nuosavybę, ir nurodė, kad nenustatyta jokių kliūčių, dėl ko atsakovės negalėtų reikalauti atsidalinti savo dalį iš likusios bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovų kartu su ieškiniu pateiktą Neįrengtos palėpės padalinimo planą bendru sutarimu yra suderinama daugumos bendraturčių valia dėl bendro turto atidalijimo, kai tuo tarpu atsakovės argumentai dėl plane numatytos bendrosios nuosavybės vietos, yra tik bendro pobūdžio. Teismas taip pat sutiko su ieškovų argumentais, kad ieškovų siūlomas neįrengtos palėpės patalpų bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias ir geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus. Spręsdamas ieškovų prašymą dėl leidimo rekonstrukcijai gavimo nesant atsakovių sutikimo, teismas konstatavo, kad atsakovės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pažeistos atsakovių teisės, ieškovams atliekant palėpės patalpų rekonstrukcijos darbus ir pakeičiant šių patalpų paskirtį, todėl ieškovų prašymą leisti be bendraturčių atsakovių sutikimo gauti leidimą rekonstruoti neįrengtos palėpės patalpas tenkino. Kitus ieškovų reikalavimus dėl leidimo atlikti kitus veiksmus be atsakovių sutikimo (gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti rekonstrukcijos projektą, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą registre, atlikti rekonstrukcijos darbus) teismas laikė nepagrįstais įstatymu, todėl atmetė.

Atsakovė R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo pažeistos apeliantės procesinės teisės, kadangi ji negalėjo dalyvauti parengiamajame posėdyje, dalyvauti taikinimo procedūroje, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimą motyvavo tuo, kad neva ieškovai yra išnaudoję visas protingas galimybes kooperuotis su atsakovėmis siekiant įgyvendinti optimalų atsidalinimo būdą. Ši aplinkybė yra ypač svarbi todėl, kad planas, kuris buvo pateiktas teismui ir kuriuo remdamasis teismas priėmė sprendimą atidalinti ieškovams palėpės dalis pagal ieškovų pateiktą palėpės patalpų pasidalinimo planą niekada apeliantei nebuvo rodytas (šią aplinkybę iš esmės pripažino ieškovas A. Č.), apeliantei iki teismo proceso ieškovai rodydavo kitą planą. Apeliantė taip pat nurodė, kad teisminės proceso taisyklės buvo pažeistos ir tuo, kad ieškovą UAB „Polilogas“ teisme atstovavo asmuo neturintis teisės atstovauti įmonę. Jeigu būtų tinkamas atstovas, tikėtina, jog būtų buvęs pasiektas taikus susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo. Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimą leisti ieškovams be atsakovių sutikimo rekonstruoti palėpės patalpas pagal plane numatytus sprendinius, kai tuo tarpu į bylą pateiktame plane rekonstrukcija apskritai nėra numatyta. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas leisti atidalinti ieškovams palėpės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ar leisti vykdyti statybos darbus bendrojoje nuosavybėje be bendrasavininkių sutikimo pažeidžia apeliantės nuosavybės teisę. Nurodė, kad apeliantė neprivalo sutikti su ieškovų teikiamu planu, kuriame ieškovai išsirenka sau geriausias kol kas dar bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Teismas turėjo pareigą vertinti apeliantės argumentus, pateiktus teismo posėdžio metu, tačiau to nedarė, nors pateiktame palėpės plane aiškiai matyti, kad iš laiptinės įėjimo į patalpas, kurios paliekamos apeliantei kartu su kitomis atsakovėmis nėra durų, ir tiesioginio pateikimo į palėpę. Apeliantė taip pat nurodė, kad pašto siuntimo išlaidas tarp ieškovų ir atsakovų teismas privalėjo paskirstyti atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, o ne priteisti šias išlaidas tik iš atsakovių.

Ieškovai atsiliepimais atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nesutikdami su apeliantės argumentais dėl jos procesinių teisių pažeidimo, ieškovai pažymėjo, kad ji nenurodė jokių aplinkybių, neleidusių jai tinkamai pasirengti bylai, neteikė prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo, bei jokių kitų prašymų, kurie būtų grindžiami negalėjimu laiku įsitraukti į bylą ir nenurodė jokios apeliantės procesinės teisės, dėl kurios pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai dar nuo 2009 m. pradžios siekė suderinti su apeliante palėpės patalpų atidalinimo planą, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovų nebendradarbiavimo atmestini. Atvirkščiai, pačios apeliantės veiksmai rodo, kad ji, turėdama tokius pat tikslus kaip ir ieškovai, trukdo jiems įgyvendinti savo teises ir vilkina atidalijimo įteisinimą. Į apeliantės argumentus dėl netinkamo UAB „Polilogas“ atstovavimo, ieškovai atskirto tuo, kad A. Č. yra advokatas, be to byloje yra pateikta ieškovų bendrininkavimo sutartis. Ieškovai pažymėjo, jog remiantis kasacinio teismo praktika, kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Ieškovai nesutiko su apeliantės argumentais dėl teismo sprendimo neaiškumo dalyje leisti ieškovams be atsakovių sutikimo rekonstruoti palėpės patalpas pagal plane numatytus sprendinius ir nurodė, kad apeliantė turi teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą, o jos nuomonė dėl skundžiamo sprendimo aiškumo nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisėtu. Apeliantės skundo motyvus dėl to, kad remiantis teismo sprendimu į jai palėpėje skirtas patalpas bus neįmanoma patekti, ieškovai atmetė kaip visiškai nepagrįstus, nurodydami, kad nėra jokių techninių kliūčių numatyti atskirą įėjimą į patalpas. Teismas šią aplinkybę tyrė ir visiškai pagrįstai nustatė, kad apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pažeistos atsakovių teisės, ieškovams atliekant palėpės patalpų rekonstrukcijos darbus ir pakeičiant šių patalpų paskirtį. Ieškovai taip pat nesutiko su skunde išdėstyta pozicija dėl teismo išlaidų priteisimo ir prašė šio apeliantės reikalavimo netenkinti.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tinkamo derinimo su nepareiškusių ketinimų atsidalinti, prieštaraujančių atsidalijimui ir nesutinkančių su atsidalijimo būdu bendraturčių teisėmis.

Taip pat ginčijamas teisės suteikimas bendraturčiams atlikti rekonstrukcijos darbus, motyvuojant suteiktos teisės neapibrėžtumu.

Taip pat apeliantė nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nustatytu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato šias atidalijimo iš bendrosios nuosavybės realizavimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu arba teisminiu keliu pagal vieno iš bendraturčio ieškinį, jeigu bendratučiai nesutaria dėl atidalijimo būdo; antra, prioritetas teikiamas atidalijimui natūra, trečia, tik negalint bendraturčio nuosavybės teisės objekto atidalyti natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ieškinio pareiškimas savaime patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, o neįrodžius jo – atmesti ieškinį dėl atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kita vertus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Tačiau vien bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas

Apeliantė savo nesutikimą su ieškovų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės grindžia tuo, kad ieškovams tokiu atidalijimu atiteko geriausios bendros namo butų savininkų nuosavybės (palėpės) dalys. Tačiau teismas sprendžia, kad apeliantei tenkanti pagal proporciją (CK 4.82str.5d.) bendrosios nuosavybės objekto dalis yra tiek santykinai, tiek absoliučiai labai maža ir ieškovai pagrįstai atsikerta, kad apeliantei tenkanti apie 11 kv.m. ploto palėpės dalis negali būti suformuota ir efektyviai naudojama kaip atskiras pilnavertis nekilnojamasis daiktas, kai tuo tarpu kitų bendraturčių ieškovų dalys yra pakankamo dydžio tokiam suformavimui ir naudojimui. Be to, visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujasi apeliantė, nurodydama „geresnes“ ir atitinkamai „blogesnes“ palėpės dalis, ir ar toks vertinimas yra racionaliai pagrindžiamas. Galiausiai apeliantė nepareiškė savarankiško reikalavimo arba aiškaus atsikirtimo, pagal kurį pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs galimybę nuspręsti arba bent jau įvertinti kitokio atidalijimo būdo, negu nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, galimybę.

Nors kiekvienas atidalijimas susijęs su tam tikrų bendraturčių teisių ir interesų suvaržymu, nagrinėjamu atveju nenustatyta neproporcingų ir dėl to neprotingų apeliantės teisių suvaržymo. Kadangi apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, kad teismo sprendimu dėl atidalijimo padaryta neproporcinga žala bendros nuosavybės objektui, iš kurio atidalijama, taip pat nepateikta jokia aiški alternatyva ieškovų reikalaujamam atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdui, apeliantei kartu prieštaringai nurodant, kad dėl paties atidalijimo fakto ji neprieštarauja, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės paliekamas nepakeistas.

Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl pripažintos ieškovų teisės neaiškumo yra nepagrįsti. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl jo motyvuojamoji dalis taip pat yra reikšminga, vertinant teismo sprendimu nustatytų teisių ir pareigų apimtį. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas sprendimą aiškiai nurodė, kad ieškovams suteikiama teisė be apeliantės sutikimo gauti leidimą rekonstruoti patalpas pagal bylos I tomo 11-12 lapuose esantį eskizinį projektą, kuriame atspindėta esminė rekonstrukcijos idėja – suformuoti nenaudojamoje palėpėje atskiras uždaras patalpas, įrengti dvi papildomas laiptines, panaudoti namo tūrinius stoglangius. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad toks projektas suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu. Be to, teismo sprendimu pripažinta ne ieškovų teisė be apeliantės sutikimo rekonstruoti pastatą, o teisė gauti valstybės ir savivaldybės institucijose leidimus ir suderinimus, būtinus reikalingam ir pateiktą byloje eskizą atitinkančiam projektui parengti ir statybos leidimą gauti, o tokie leidimai ir suderinimai yra tik būtinoji rekonstrukcijos sąlyga. Atitinkami pareigūnai ir institucijos, ieškovams įgyvendinant teismo suteiktą teisę, atlikdami savo pareigas privalo kontroliuoti ir kontroliuos, kad projektiniai dokumentai ir leidimai ne tik atitiktų pateikto eskizo idėją, bet ir neprieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Atmetamas ir apeliantės argumentas dėl jos teisės patekti į palėpės patalpas apribojimo įgyvendinus projektą. Ieškovai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jie neprivalo suprojektuoti ir savo lėšomis sukurti apeliantės dalį bendroje nuosavybėje atitinkančių patalpų ir tokių patalpų inžinerinių komunikacijų bei suprojektuoti ir pastatyti įėjimą į likusias neatidalintas bendras patalpas. Apeliantė su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą savo iniciatyva gautą dalies ieškovų sutikimą, kad iš bendros nuosavybės būtų atidalinta apeliantės dalis, numatomame projekte nurodant tiesioginį patekimą į patalpą, plane žymimą indeksu J, priskirtą atsakovei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio praėjimo sukūrimas yra numatytas ir byloje nėra jokių duomenų, kad tai nėra įmanoma arba reikalautų didelių piniginių ar kitų sąnaudų.

Nors po atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, ieškovų atidalintų palėpės dalių valdymas bendrosios nuosavybės teisėmis pasibaigia, tačiau stogo, laiptinių ir kitų bendrosios nuosavybės objektų, neatsiejamų nuo namo ir palėpės konstrukcijos, valdymas CK 4.75str.1d. tvarka tęsiamas. Todėl, siekiant realiai įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, būtina atlikti statybos darbus, kurių vykdymui reikalingas bendraturčių sutikimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino ieškinį ir šioje dalyje, pripažindamas ieškovų teisę.

Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad atstovaujant ieškovą UAB „Polilogas“ ir pabaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui be apeliantės dalyvavimo buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai. Ieškovai šioje byloje yra procesiniai bendrininkai, turintys savarankišką ir skirtingą, bet vieningą suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to galimas bendrininkų pavedimas vienas kito atstovavimui (CPK 44str.2d.). Be to, tokiu galimu procesiniu pažeidimu nesigina atstovautasis procese bendrininkas. Nedalyvavimą parengiamajame posėdyje apeliantė nurodo kaip priežastį, dėl kurios neįvyko taikinamoji procedūra, tačiau akivaizdu, kad apeliantė nei su ieškovų nurodomomis, nei su jokiomis kitomis aiškiai apibrėžtomis atidalijimo ir teisės pripažinimo sąlygomis nesutinka, todėl toks argumentas yra fiktyvus. Be to, apeliantė pripažino, kad prasidėjus procesui pirmos instancijos teisme, ji gyveno užsienyje ir byloje nėra duomenų, kad ieškovams buvo žinomas jos tikslus gyvenamosios vietos adresas arba kad byloje iki parengiamojo posėdžio buvo pateikta apeliantės atstovavimo sutartis. Todėl teismas pagrįstai apie bylą apeliantei pranešė CPK 130str. tvarka ir bylą nagrinėjo parengiamajame posėdyje apeliantei nedalyvaujant.

Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė teisingai, atsižvelgiant į tai, kad esminis ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį akcentas, sudarantis pagrindinę bylos ginčo dalį, buvo daromas šalims aptariant patenkintuosius ieškovų reikalavimus. Atmestieji reikalavimai yra išvestiniai, priklausomi nuo patenkintųjų reikalavimų, todėl papildomi ir neesminiai. Apeliantė savo atsiliepime į ieškinį dėl jų atskirai net nepasisakė.

Atmetus iš esmės visus apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su pirmosios instancijos tesimo sprendimu argumentus, apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.