- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-85-768/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00164-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. (toliau – Pažeidėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos V. A. 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėja nubausta už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda - 30 Eur bauda, dėl to, kad ji pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o būtent: (duomenys neskelbtini) k., ant (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., dviejų langų stiklų užrašė užrašus, įžeidžiančius A. R. ir A. D.. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino Pažeidėjos skundo ir paliko Institucijos nutarimą galioti.Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi administracinė nusižengimo byla ištirta neobjektyviai ir nevisapusiškai.Pažeidėjos nuomone, jos kaltė grįsta ne objektyviais bylos įrodymais, o vien prielaidomis bei suinteresuotų asmenų pareiškimais. Neneigia, kad tarp kaimynių konfliktai yra įsisenėję, tačiau tvirtina, kad niekuomet nesiimtų tokių neetiškų veiksmų (rašytų necenzūrinius žodžius ar imtųsi kitų veiksmų, kuriais būtų sugadinamas kitų asmenų turtas ir pan.), juolab augindama mažametį vaiką, kurio niekuomet nepalieka be priežiūros. Teigia, kad žodžių, kurie buvo užrašyti ant kaimynės buto langų, apskritai nevartoja.Nurodo, kad bylos duomenimis, įvykio liudytojų nebuvo, todėl niekas negali patvirtinti, jog nusižengimą padarė būtent ji. Kita vertus, akcentuodama D. M. parodymus, teigia, kad jei ji būtų išėjusi trumpam iš namų, jis būtų tai pastebėjęs. Be to, pabrėžia ir tai, kad bet kokiu atveju negalėtų užrašyti necenzūrinius užrašus ant lango stiklo, kadangi yra žemo ūgio.Tvirtina, kad žalios spalvos nagų lako nėra turėjusi ir tokia spalva, nagų nėra lakavusi, todėl teigia, jog tyrėjos parodymai, jog ji matė Pažeidėjos kojų nagus nulakuotus žalia spalva, ir kad ši spalva atitiko užrašyto ant lango užrašo spalvą, yra abejotini. Kelia klausimą dėl šių aplinkybių užfiksavimo nebuvimo administracinių nusižengimo protokole. Nurodo, kad pareigūnė apskritai nesiėmė jokių veiksmų šiam faktui užfiksuoti (nei vaizdinėmis priemonėmis, nei kreipimusi į specialistus dėl ekspertizės skyrimo).Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė – vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, G. A., prašo skundžiamą teismo nutartį palikti galioti nepakeistą ir Pažeidėjos apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl Pažeidėjos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ANK 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant Pažeidėjos administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė ne tik rašytinius įrodymus, tačiau kartu išanalizavo tiek teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų A. R. ir A. D., liudytojų V. A., G. R., D. M. ir J. B. parodymus, tiek ir pačios Pažeidėjos parodymus, ir savo išvadas dėl pastarosios kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra Pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.Nagrinėjamu atveju Pažeidėja, neigdama savo kaltę, teigia, jog jos kaltė grįsta vien tik prielaidomis, nesiimant jokių priemonių visapusiškai surinkti duomenis (foto nuotraukomis, ekspertize), remiantis suinteresuotų asmenų pareiškimais, tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant Pažeidėjos skundą pirmosios instancijos teisme prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas nebuvo. Kita vertus, byloje vertinama duomenų visuma, todėl ekspertizės išvada keliamu klausimu, ne tik, kad negarantuotų Pažeidėjos nepatraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau ir nebūtų laikoma išimtiniu ir vienareikšmiu įrodymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuomet buvo nagrinėjama byla apylinkės teisme, surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo esmė ir turinys (nors veikos išdėstymas ir nebuvo išsamiai nurodytas) Pažeidėjai nebuvo nesuprantami ar neaiškūs, apsunkinantys teisę į gynybą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad protokole ir nutarime nesant užfiksuotai aplinkybei, jog Pažeidėjos kojų nagai buvo lakuoti žalia spalva, sutampančia su užrašo spalva, jos atsakomybės nešalina ir paties įvykio fakto nekeičia. Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje labai motyvuotai ir pagrįstai pasisakė dėl visų netikslumų protokole bei nutarime, todėl plačiau šis klausimas nebus kartojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pažeidėja ir nukentėjusiosios jau ilgą laiką gyvena tame pačiame name, tarp jų nusistovėję konfliktiniai santykiai, kurių jos ir neneigia. Reiškia, abejonių, kad nukentėjusiosioms yra atpažįstama Pažeidėjos bendravimo maniera bei kultūra, nėra. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jų visumą bei atmesdamas Pažeidėjos apeliacinį skundą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kad Pažeidėja nuolat užsipuola jas necenzūriniais žodžiais, o žodį, užrašytą ant lango, ne kartą yra girdėjusios tik iš Pažeidėjos, todėl netikėti kategoriškais bei nuosekliais nukentėjusiųjų paaiškinimais, tiek policijos pareigūnams, tiek nagrinėjant Pažeidėjos skundą apylinkės teisme, nėra jokio pagrindo. Be to, jos buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kita vertus, byloje nustatytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnės V. A. parodymai, kad atvykusi pas Pažeidėją į namus pastebėjo, jog jos kojų nagai nulakuoti tokia pačia žalia spalva, kaip ir užrašytas užrašas ant lango stiklo, todėl skundo argumentas, kad Pažeidėja nebuvo nusilakavusi kojų nagų žaliai, atmetamas kaip nepagrįstas. Netikėti policijos pareigūnės parodymais, vėl gi nėra jokio pagrindo – nenustatyta, jog ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, antra vertus, pareigūnė įgyvendino policijai keliamus uždavinius. Tuo pačiu, apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, kad žemas ūgis nesudaro kliūčių pasinaudoti pasilipimui tinkama pagalbine priemone, skundo argumentą, jog Pažeidėja fiziškai nepajėgi atlikti tokių veiksmų (užrašyti ant lango užrašo), atmeta kaip visiškai deklaratyvų. Dėl aptartų ir apylinkės teismo tinkamai įvertintų Pažeidėjos veiksmų neabejojama tuo, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis, buvo pažeista, kas atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju betarpiškai ištyrė visus rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Vien tai, kad liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nenustatyta, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų bei nustatytų aplinkybių, jog Pažeidėja atliko tyčinius veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kita vertus, Pažeidėja apygardos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.