Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, anksčiau teistas:

1) 2005 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

2006 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, A. K. paleistas lygtinai ir įpareigotas lygtinio paleidimo metu 3 kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančioje institucijoje.

2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį;

2) 2007 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2008 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, pagal 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) 2014 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

2015 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

6) 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą;

7) 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., iš anksto susitaręs pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.03 val. būdami parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui į parduotuvės pirkinių krepšelį sudėjus ir nešant maisto produktus ir alkoholį už 81,03 Eur sumą, matydami, jog parduotuvės apsaugos darbuotojas T. V. juos stebi, abu praėjo pro kasas už prekes nesumokėję, po to parduotuvės apsaugos darbuotojui T. V. bandant juos sulaikyti, jis (A. K.) rankomis stumdamas T. V. į krūtinę, nustūmė nuo praėjimo, taip sudarydamas galimybę nenustatytam asmeniui pasišalinti, tęsdamas savo veiksmus ir siekdamas išvengti sulaikymo, jis rankomis laikydamas T. V. riešus stūmė juos į T. V. krūtinę, po ko ranka suėmęs T. V. kairį riešą traukė T. V. ranką žemyn, šiais bendrais savo veiksmais sukeldamas T. V. fizinį skausmą, tuo metu nenustatytas asmuo, laikydamas pirkinių krepšį su prekėmis, bandė pabėgti pro parduotuvės įėjimo/išėjimo duris, tačiau prie durų buvusiam parduotuvės darbuotojui A. K. užstojus šiam kelią, nenustatytas asmuo rankomis pastūmė A. K., tačiau tuo metu A. K. pagriebė nenustatyto asmens laikomo pirkinių krepšio rankeną, dėl ko sulūžus pirkinių krepšiui jame buvusios prekės pabiro ant parduotuvės grindų, po ko nenustatytas asmuo paėmė nuo grindų į abi rankas po butelį viskio „Skottish Leader“ (vieno butelio kaina – 19,99 Eur), dešinėje rankoje laikytu buteliu užsimojo A. K. link, taip grasindamas į jį mesti butelį, dėl ko A. K. išsigando ir tokiu būdu atėmė galimybę A. K. priešintis, po ko jam (A. K.) išsilaisvinus iš T. V. rankų, jis kartu su nenustatytu asmeniu pasišalino iš parduotuvės už šias prekes nesumokėję ir tokiu būdu jis (A. K.) veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini), UAB, priklausantį 39,98 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo pas savo pažįstamą V., šventė savo ir draugo gimtadienius, šventė dvi paras, buvo pagiriotas. Su V. bendrauja kartas nuo karto, pažįstami seniai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis tada neseniai ten atsikraustęs buvo, antrą kartą pas jį buvo atvažiavęs. Rugpjūčio 29 d. ryte pas jį atvažiavo du jo pažįstami pasveikinti su gimtadieniu, vienas jam (A. K.) pasiūlė nueiti kartu iki parduotuvės, jis pinigų neturėjo, sutiko nueiti kartu. Apie tai, ką pirks nekalbėjo, jis sakė, kad nori butelį nupirkti ir valgyti kažką. Užėjo į parduotuvę, paprašė kaukės, nes neturėjo, jis (A. K.) vaikščiojo iš paskos jo. Pažįstamas dėjosi prekes į krepšį, jis už kompaniją ėjo, po to jie ėjo link kasų, pažįstamas sustojo, jis buvo atsilikęs nuo jo, pažįstamas dar paprašė palaukti, jis pirmas ėjo, nieko nenešė ir norėjo tiesiog praeiti pro kasas. Apsauginis jam sakė padėti alkoholį, jis nieko neturėjo, apsaugos darbuotojas jį pirmas nustūmė, kamerose matosi, kad jis gynėsi ir jį nustūmė, vienas kitam sugriebė už rankų. Kol su juo stumdėsi, nematė, kad tas vaikinas praėjo pro tas kasas, jo net neieškojo, nieko nematė. Kai išėjo iš parduotuvės, matė, kad tas vaikinas bėga, jis daugiau jo nematė, nepažįsta net jo. Po to grįžo pas tą pažįstamą, paklausė, kur tas vaikinas, sakė, kad nežino ir to kito vaikino jau nebuvo. Apsauginis jį pirmas pastūmė, jis net žengė atgal, todėl jis pastūmė ir apsauginį. Tada jis (apsauginis) griebė jam už rankų ir jie pradėjo stumdytis. Apsaugos darbuotoją stūmė atgal, nes jis toks žmogus, pastūmė automatiškai, dar pagiriotas buvo. Apsauginis tą vaikiną su prekėmis turėjo sulaikyti, ne jis (A. K.), jie tikrai nieko nesitarė. Jis bandė išsilaisvinti, jo striukė liko parduotuvėje, nes ji plyšo, girdėjo, kai ji plyšo, todėl nepasiėmė jos. Jis norėjo praeiti pro kasą, jis jam dar kažką sakė, jis atsisukinėjo, nesitikėjo, kad jis jam užstos kelią, norėjo išeiti. Jis nenešė jokio alkoholio, po įvykio ramiai nuėjo, nenubėgo. Tą dieną buvo apsirengęs šortais, sportbačiais, maikute ir žalia striukyte, apsauginis dar suplėšė tą striukę. Į policiją nesikreipė, nes jis toks žmogus, niekada nesikreipia, jam nieko tokio blogo nepadarė, jis nenukentėjo. Nesuprato, kodėl jį pastūmė apsaugos darbuotojas, nenorėjo net su juo kalbėtis, kam jam su juo aiškintis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko nepaėmė.

Nukentėjusysis T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiškino, kad datos neatsimena, 8 val. ryte atidarė parduotuvę, už durų jau laukė du piliečiai, vienas iš jų buvo be kaukės, pasakė, kad reikia parduotuvėje dėvėti kaukę, jei neturi, gali paimti prie kasų. Nenustatytas asmuo paėmė kaukę ir perdavė A. K., nenustatytas asmuo paėmė prekių krepšelį ir nuėjo į salę rinktis prekių. Kažkokias maisto prekes įsidėjęs į krepšelį užlipo į antrą aukštą, kur alkoholio skyrius, nenustatytas asmuo įsidėjo 3 butelius viskio ir tada jie nusileido žemyn. Jis atsistojo ties išėjimu, gal buvo vienas žmogus parduotuvėje, gal ir nebuvo. Kai jie atėjo arčiau kasų, pasakė, kad alkoholis parduodamas nuo 10 val., jie į tai neragavo, suprato, kad galimai bus vykdoma vagystė. Šalia jo buvo salės darbuotojas, paprašė jo, kad pabūtų prie durų, nes gali būti vagystė, kai jie ėjo artyn, dar kartą juos perspėjo, kad alkoholis nebus parduotas, jie akivaizdžiai nereagavo, A. K. visą laiką atsisukinėjo ir žiūrėjo, ar neina kitas asmuo jam iš paskos. Už kasų atsistojo, kad jie turėtų praeiti pro jį (T. V.), kad negalėtų laisvai išeiti. Du asmenys nėjo prie kasos darbuotojos, ten yra dvi kasos, kasininkė viena iš dešinės buvo, o jie ėjo tiesiai ten, kur kasininkės nebuvo. Dar kartą pasakė, kad paliktų prekes už kasų, jie nereagavo, artėjo link jo, kai priartėjo visiškai arti, jis atstūmė A. K., dar kartą pasakė, kad paliktų prekes ir nedarytų nesąmonių, tada buvo agresyviai pultas, stumtas į šoną, kad nenustatytas asmuo su prekėmis išeitų iš parduotuvės. Jis atstūmė A. K., stumtelėjo ir sakė, kad paliktų prekes ir nedarytų problemų, bet jis jį stūmė nuo praėjimo, kad nenustatytas žmogus su prekėmis galėtų išeiti. Jis su juo grumdamasis bandė praeiti, kad sulaikytų asmenį su prekėmis, matė, kaip salės darbuotojas paėmė krepšelį, kaip prekės krito. Su kaltinamuoju grūmėsi, stumdėsi, smūgių nebuvo, tik buvo panaudotos ašarinės dujos. Jautė fizinį skausmą. Tai buvo daugiau imtynės, smūgių nebuvo. Kaltinamasis, eidamas pro kasas, visada dairėsi į bendrininką, ar jis eina iš paskos. Matė, kaip jis paėmė du litrinius viskio butelius nuo žemės, užsimojo, dar jis (T. V.) papurškė į jo pusę dujų, jie kol grūmėsi, A. K. išsprūdo ir irgi išbėgo. Į lauką vytis nebėgo, nes su litriniais buteliais mosavosi, jautė pavojų. Ar jie kartu pasišalino, ar po vieną, nematė, toliau nesivijo, jie abu nubėgo į kairę pusę. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės darbuotojas, apie 8 val. ryto visada atrakina taromatą, po kiek laiko apsauginis paprašė padėti, tambūre matė tik žalią striukytę, ten jie susistumdė, kitas, kuris nepažįstamas, su krepšiu greitai ėjo. Paėmė tą krepšį, kad prekes išgelbėtų, viskas pabiro. Tuo metu tambūre T. V. su A. K. stumdėsi. Kitas vaikinas tuo metu greitai ėjo su tuo krepšiu tambūre. Kaltinamasis su T. V. stumdėsi už kasų. Pamatė, kad tas nenustatytas asmuo paėmė butelį, užsimojo duoti jam per galvą, todėl pasišalino. Norėjo prekes išgelbėti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. 08.00 val. ryte jis atidarė parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Asmenys, įvykdę vagystę, buvo pirmieji parduotuvės klientai. Vienas iš asmenų buvo be apsauginės veido kaukės, tuomet jis asmeniui pasakė, kad kaukę pasiimtų prie kasos. Asmenys kalbėjo lietuvių kalba. Šie asmenys pavaikščioję po prekybos salę į savo krepšį įsidėjo šiek tiek prekių, tuomet iškart pakilo į antrą parduotuvės aukštą prie alkoholinių gėrimų skyriaus. Kuomet asmenys pradėjo lipti į antrą aukštą, jis asmenis stebėjo per vaizdo stebėjimo kameras. Jis matė, kaip asmenys į krepšį įsidėjo tris viskio butelius po 1 l talpos. Kuomet asmenys pradėjo leistis į pirmą aukštą, jis jau įtarė, kad gali būti nemalonumų, kadangi alkoholis parduodamas tik nuo 10.00 val. Tuomet jis savo rankų gestais pranešė salės darbuotojui, kad šis palauktų ir jam padėtų. Kuomet asmenys nusileido į pirmą parduotuvės aukštą, jis stovėjo prie kasų ir pasakė šiems asmenims, kad šie padėtų prekes, nes alkoholis parduodamas nuo 10.00 val. Tačiau asmenys visiškai nekreipė dėmesio į jo pastabas ir pradėjo eiti link išėjimo nesusimokėję už prekes. A. K. eidamas link kasos stebėjo, kur jis stovi ir vis pasukdavo galvą stebėdamas kito vaikino veiksmus ir šio vaikino judėjimą link kasų. Tai pamatęs jis bandė sustabdyti asmenis, užtvėrė kelią ir ištiesė savo abi rankas link vaikino krūtinės, tačiau šis vaikinas pastūmė jį abiem rankomis į krūtinę. Vyras, kuris buvo apsirengęs žalios spalvos megztinį ir ėjo be prekių, jį pastūmė tam, kad kitas vyras su prekėmis galėtų pabėgti. Nuo vaikino pastūmimo rankomis į jo krūtinę jis pajuto fizinį skausmą. Kadangi vienas iš salės darbuotojų, kurio vardo ir pavardės jis tiksliai neprisimena, laukė prie įėjimo į parduotuvę, darbuotojas pamatė, kad kitas vyras bando išeiti su pirkinių krepšiu, todėl tas darbuotojas stvėrė už pirkinių krepšio, tuomet iš krepšio iškrito prekės. Tačiau vyras nuo žemės pakėlė du butelius viskio ir su jais pabėgo. Tuo metu jis (T. V.) dar buvo parduotuvės viduje, laikė kitą vyrą, bandė jį sulaikyti, tačiau šis nusirengė savo viršutinį drabužį ir taip pabėgo. Tuomet jis dar spėjo prieš vyrą panaudoti ašarines dujas. Kadangi kitas vyras, buvęs su balta striuke ir bandęs išsinešti prekes, užsimojo jiems trenkti buteliu, jie nusprendė asmenų nesivyti, kadangi jie atrodė neprognozuojami. Jam atrodo, kad vaikinai iš anksto buvo suplanavę ir aptarę savo veiksmus, jeigu juos sustabdytų apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 35-36, 40-41, 49).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. 8.00 val. ryte jis iškart nuėjo atidaryti taromatą, aptvarkė jį, tuomet grįždamas atgal į parduotuvę pastebėjo, kad apsaugos darbuotojas T. jam rodo, kad jis šiek tiek palauktų, kadangi parduotuvėje yra įtartini asmenys ir galbūt jie gali bandyti pavogti prekes. Jis stebėdamas per langą matė, kad asmenys atrodo agresyviai, garsiai kalbėjo, jautėsi labai drąsiai. Kuomet apsaugos darbuotojas T. užstojo kelią, kad vyrai neišeitų iš parduotuvės su prekėmis, T. prilaikė vieną iš vyrų, kuris buvo su žalios spalvos viršutiniu drabužiu, o kitas vyras, kuris buvo su baltos spalvos viršutiniu drabužiu, pradėjo bėgti su pirkinių krepšiu link išėjimo. Tuomet jis (A. K.) griebė už krepšio, krepšio rankena liko pas vyrą rankoje, o krepšys pas jį (A. K.), taip pat tuo metu iš krepšio išbiro prekės. Jis bandė prekes surinkti, tačiau vyras priėjęs paėmė vieną butelį viskio, po to paėmė ir antrą butelį viskio ir paėmęs butelį juo užsimojo link jo (A. K.), todėl jis pasitraukė į šalį, kadangi nenorėjo, kad vyras jį sužeistų. Vyro užsimojimas buteliu į jį paveikė jį psichologiškai, dėl to jis suprato, kad geriau pasitraukti nuo vyro atokiau ir kad jis jau negalės neleisti vyrui pavogti prekių. Po to vyras su dviem buteliais viskio pabėgo ir nors apsaugos darbuotojas bandė sulaikyti kitą vyrą, tačiau šis nusirengęs savo žalios spalvos viršutinį drabužį, už kurio vyrą laikė apsaugos darbuotojas, pabėgo (1 t., b. l. 57-58, 63-64).

Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini), UAB, pareiškimo dėl įvykdytos vagystės matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.02 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pasisavinta prekių už 38,98 Eur (1 t., b. l. 1).

2022 m. sausio 24 d. patikslintame (duomenys neskelbtini), UAB, pareiškime dėl įvykdytos vagystės nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.02 val. buvo įvykdyta parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vagystė, kurios metu buvo pasisavinta prekių už 38,98 Eur (ši suma yra klaidinga dėl tiesiog padarytos techninės klaidos įrašant pagrobtų prekių bendrą sumą, teisinga suma yra 39,98 Eur). Buvo du vaikinai iki 30 m. amžiaus. Vienas iš jų apsirengęs balta striuke, kitas – žalia. Prekybos salėje susidėjo į pirkinių maišelį įvairių maisto prekių ir alkoholinių gėrimų už 81,03 Eur. Norėtų pasisavinti prekių sąrašas: viskis „Skottish Leader“ 1 l, 19,99 Eur, 3 vnt., viso 59,97 Eur; gazuotas gėrimas „Coca Cola“ 1 l, 1,07 Eur, 2 vnt., viso 2,14 Eur; apelsinų sultys „Tymbark“, 1,95 Eur, 2 vnt., 3,90 Eur; karštai rūkytos „Giminių“ dešrelės, 3,89 Eur, 2 vnt., viso 7,78 Eur; virtos kiaulienos ausys, 2,35 Eur, 2 vnt., viso 4,70 Eur; traškios morkytės 200 g, 0,96 Eur; šokoladinis batonėlis „Snickers“, 0,79 Eur, 2 vnt., viso 1,58 Eur. Vaikinas, dėvintis baltą striukę, praėjo pro kasas nesumokėjęs už jas. Dar nepraėjus pro kasas, piliečiams buvo pasakyta palikti prekes, tačiau į perspėjimus buvo nereaguota, o atvirai agresyviais veiksmais priešinamasi. Sulaikant pilietį su pagrobtomis prekėmis, jo draugas, dėvintis žalią striukę, užstojo kelią, agresyviais veiksmais neleido sulaikyti ir atimti pasisavintas prekes. Salės darbuotojo dėka pavyko atimti dalį prekių, tačiau sulaikyti piliečių nepavyko dėl jų agresyvių, keliančių pavojų sveikatai ir gyvybei veiksmų. Pagrobtų prekių sąrašas: viskis „Scottish Leader“, 2 vnt. (vieno vnt. butelio kaina 19,99 Eur), viso 39,98 Eur. (1 t., b. l. 24, 32).

Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini), UAB, pateikti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų matyti, kad matomi du vyrai, kurie įeina į parduotuvės vidų. Matoma, kaip vyras Nr. 1 įeina į parduotuvę, vyras Nr. 2 (A. K.) taip pat įeina ir kažką pasako netoli esančiam apsaugos darbuotojui. Tuomet vyras Nr. 2 užsidengia veidą megztiniu, tuomet nueina prie vyro Nr. 1, kuris tuo metu prie parduotuvės kasos paėmė vieną apsauginę veido kaukę ir perdavė vyrui Nr. 2. Vyras Nr. 2 užsideda apsauginę veido kaukę, vyras Nr. 1 nueina prie pirkinių krepšelių ir vieną iš jų pasiėmęs nueina į parduotuvės prekybinę salę, paskui vyrą Nr. 1 nueina ir vyras Nr. 2. Tada vyras Nr. 1 užlipa laiptais į antrą parduotuvės aukštą, su savimi turi pirkinių krepšelį. Vyras Nr. 2 taip pat užlipa laiptais į antrą parduotuvės aukštą. Vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 nueina prie lentynos, ant kurios sudėti alkoholiniai gėrimai. Vyras Nr. 1 į pirkinių krepšį iš apatinės lentynos įsidėjo 3 butelius alkoholinio gėrimo – viskio „Scottich Leader“, ir kartu su vyru Nr. 2 išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus. Matoma, kaip prie parduotuvės kasų stovi apsaugos darbuotojas. Darbuotojas atsisuka į išėjimo iš parduotuvės pusę ir parodo kažkam ranka, kad palauktų. Vyras Nr. 2 eina link apsaugos darbuotojo, apsaugos darbuotojas užstojo vyrui Nr. 2 kelią, tačiau vyras Nr. 2 prisiartino prie apsaugos darbuotojo, tuomet vyras Nr. 2 ir apsaugos darbuotojas stumdosi tarpusavyje, tuo metu vyras Nr. 1 su pirkinių krepšiu išeina pro parduotuvės duris nesusimokėjęs už prekes. Vyras Nr. 2 bando pabėgti, apsaugos darbuotojas vyrą Nr. 2 laiko už žalios spalvos megztinio/striukės. Vyras Nr. 2 ir apsaugos darbuotojas grumiasi. Apsaugos darbuotojas panaudoja prieš vyrą Nr. 2 ašarines dujas, vyras Nr. 2 atbulas eina link parduotuvės išėjimo, apsaugos darbuotojas eina paskui vyrą ir jį laiko. Matoma, kaip prie parduotuvės išėjimo, prie stiklinių savaime atsidarančių durų stovi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotojas. Vyras Nr. 1 nešasi pirkinių krepšį su prekėmis, eina link parduotuvės išėjimo. Parduotuvės salės darbuotojas paima už pirkinių krepšio, kurį nešasi vyras Nr. 1, tuomet nutrūksta pirkinių krepšio rankena ir visos prekės iškrenta ant parduotuvės grindų. Parduotuvės salės darbuotojas paima vieną iš krepšio iškritusią prekę – „Coca-cola“ butelį, ir nueina į parduotuvės vidų link apsaugos darbuotojo. Tuomet, vyras Nr. 1 grįžta į parduotuvės vidų, paima į ranką 1 vnt. viskio „Scottich Leader“, tuomet į kitą ranką paima dar 1 vnt. viskio „Scottich Leader“ ir laikydamas rankoje butelį užsimoja juo salės darbuotojo link. Vyras Nr. 1 stovi prie parduotuvės išėjimo į rankose laiko 2 vnt. viskio „Scottich Leader“. Tuo metu link parduotuvės išėjimo atbulas eina vyras Nr. 2, kurį laiko apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas link vyro Nr. 1 papurškia ašarinių dujų, tuomet vyras Nr. 1 pabėga. Vyras Nr. 2 bando pabėgti, apsaugos darbuotojas jį laiko už žalios spalvos megztinio/striukės, vyksta grumtynės, vyras Nr. 2 „išsimauna“ iš žalios spalvos megztinio/striukės ir pabėga (1 t., b. l. 71-73, 85, 92-93, optinė duomenų laikmena, prisegta prie bylos 1 t. viršelio).

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini) “, esanti (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į parduotuvę yra iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Parduotuvė turi vieną pagrindinį įėjimą, per kurį į parduotuvę įeina klientai. Į parduotuvę įeiti galima per savaime atsidarančias stiklines duris. Įėjus pro pagrindines duris, yra dar vienos stiklinės savaime atsidarančios durys, per kurias galima patekti į parduotuvės salę. Praėjus pro duris, kairėje pusėje matomos keturios parduotuvės kasos. Prieš parduotuvės kasas, kairėje pusėje matomi varteliai, pro kuriuos galima įeiti į prekybos salę. Prekybos salėje matosi lentynose išdėstyti įvairūs maisto produktai. Prekybos salės gale matomi laiptai, kurie veda į antrą parduotuvės aukštą, kuriame yra antra prekybos salė, šioje salėje yra alkoholinių gėrimų skyrius, kuris matomas užlipus minėtais laiptais salės gale. Parduotuvės vidus bei išėjimas iš parduotuvės stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau reikšmingų aplinkybių ar objektų įvykiui tirti nepastebėta ir nepaimta. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 14-15).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino – A. K. nurodė, kad nieko nenešė, norėjo tiesiog praeiti pro kasas, nežinojo, kad jo pažįstamas ruošėsi pavogti prekes. Apsaugos darbuotojas jam sakė padėti alkoholį, bet jis nieko neturėjo, prekes krepšelyje nešė jo pažįstamas, apsaugos darbuotojas jį pirmas nustūmė, jis nesuprato kodėl ir gynėsi, tada nustūmė apsaugos darbuotoją, vienas kitam sugriebė už rankų. Kol su juo stumdėsi, nematė, kad tas pažįstamas vaikinas praėjo pro tas kasas, jo net neieškojo, nieko nematė. Kai išėjo iš parduotuvės, matė, kad tas vaikinas bėga, jis daugiau jo nematė, nepažįsta net jo. Po to grįžo pas draugą V., paklausė, kur tas vaikinas, sakė, kad nežino. Jis tikrai su tuo pažįstamu nieko nesitarė. Jis tik norėjo praeiti pro kasą.

Tačiau teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių, todėl vertinami kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia ne tik nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, bet ir 2021 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, (duomenys neskelbtini), UAB, pareiškimai ir kiti byloje pirmiau minėti rašytiniai ir vaizdiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiųjų paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio buvo nuoseklūs nuo pat pradžių – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji aiškiai, detaliai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, be to, jie kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. V. parodymų, nenustatytas asmuo paėmė prekių krepšelį ir nuėjo į salę rinktis prekių. Kažkokias maisto prekes įsidėjęs į krepšelį užlipo į antrą aukštą, kur alkoholio skyrius, nenustatytas asmuo įsidėjo 3 butelius viskio ir tada jie nusileido žemyn. T. V. atsistojo ties išėjimu, pasakė, kad alkoholis parduodamas nuo 10 val., jie į tai nereagavo, taigi, jis suprato, kad galimai bus įvykdyta vagystė. Šalia jo buvo salės darbuotojas, paprašė jo, kad pabūtų prie durų, nes gali būti vagystė. Kai jie (A. K. ir nenustatytas asmuo) ėjo artyn, dar kartą juos perspėjo, kad alkoholis nebus parduotas, tačiau asmenys nereagavo. A. K. visą laiką atsisukinėjo ir žiūrėjo, ar neina kitas asmuo jam iš paskos. Jis (T. V.) atsistojo už kasų, kad asmenys turėtų praeiti pro jį, t. y. negalėtų laisvai išeiti. Asmenys artėjo link jo, kai priartėjo visiškai arti, jis atstūmė A. K., dar kartą pasakė, kad paliktų prekes ir nedarytų nesąmonių, tada buvo agresyviai pultas, stumtas į šoną, kad nenustatytas asmuo su prekėmis išeitų iš parduotuvės. Jis atstūmė A. K., stumtelėjo ir sakė, kad paliktų prekes ir nedarytų problemų, bet jis jį stūmė nuo praėjimo, kad nenustatytas žmogus su prekėmis galėtų išeiti. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad dirbdamas pastebėjo, jog apsaugos darbuotojas T. jam rodo, kad jis šiek tiek palauktų, kadangi parduotuvėje yra įtartini asmenys ir galbūt jie gali bandyti pavogti prekes. Jis, stebėdamas per langą, matė, kad asmenys atrodo agresyviai, garsiai kalbėjo, jautėsi labai drąsiai. Kuomet apsaugos darbuotojas T. užstojo kelią, kad vyrai neišeitų iš parduotuvės su prekėmis, T. prilaikė vieną iš vyrų, kuris buvo su žalios spalvos viršutiniu drabužiu, o kitas vyras, kuris buvo su baltos spalvos viršutiniu drabužiu, pradėjo bėgti su pirkinių krepšiu link išėjimo. Tuomet jis (A. K.) griebė už krepšio, krepšio rankena liko pas vyrą rankoje, o krepšys pas jį (A. K.), taip pat tuo metu iš krepšio išbiro prekės. Jis bandė prekes surinkti, tačiau vyras priėjęs paėmė vieną butelį viskio, po to paėmė ir antrą butelį viskio ir paėmęs butelį juo užsimojo link jo, todėl jis pasitraukė į šalį, kadangi nenorėjo, kad vyras jį sužeistų. Vyro užsimojimas buteliu į jį paveikė jį psichologiškai, dėl to jis suprato, kad geriau pasitraukti nuo vyro atokiau ir kad jis jau negalės neleisti vyrui pavogti prekių. Po to vyras su dviem buteliais viskio pabėgo ir nors apsaugos darbuotojas bandė sulaikyti kitą vyrą, tačiau šis nusirengęs savo žalios spalvos viršutinį drabužį, už kurio vyrą laikė apsaugos darbuotojas, pabėgo.

Minėtas nukentėjusiųjų nuosekliai nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa vieni su kitais ir tarpusavyje. Iš vaizdo įrašų matyti, kad A. K., priėjęs prie parduotuvės kasų, kurį laiką laukia pažįstamo, nešančio prekių krepšelį su prekėmis, šiam priartėjus, A. K. eina pro tuščią kasą, kurioje nėra pardavėjos, esančią arčiausiai parduotuvės išėjimo durų. Eidamas vis pasuka galvą, žiūrėdamas, kur yra jo pažįstamas, kartu atėjęs į parduotuvę. A. K. eidamas mato, kad kelią jam užstojo apsaugos darbuotojas, tačiau nesustoja, toliau eina pro apsaugos darbuotoją ir įvyksta susistumdymas. Tuo metu nenustatytas asmuo bando pasišalinti iš parduotuvės su pirkiniais, tačiau jam kelią užstoja kitas parduotuvės darbuotojas – A. K., kurį nenustatytas asmuo bėgdamas stumteli, tačiau A. K. spėja pagriebti už vyro nešamo prekių krepšelio rankenos, krepšelis sulūžta ir prekės pabyra ant grindų. Tuomet nenustatytas asmuo paima nuo žemės į abi rankas po alkoholio butelį, su buteliu rankoje rankos užsimojimu pagrasina jį mesti į A. K., tuomet su 2 alkoholio buteliais rankose pabėga iš parduotuvės, išbėgęs atsisuka į parduotuvės pusę, laukia A. K., o po kelių sekundžių, išsilaisvinęs iš T. V. rankų iš parduotuvės paskui nenustatytą vyrą nubėga ir A. K.. Taigi, nors A. K. jokių prekių su savimi neturėjo ir nenešė, tačiau jis panaudojo fizinį smurtą T. V. atžvilgiu siekiant jį pašalinti kaip kliūtį ir nustūmė jį nuo parduotuvės praėjimo, taip sudarydamas galimybę nenustatytam asmeniui su prekėmis pasišalinti iš parduotuvės.

A. K. teigė, kad tarp jo ir nenustatyto asmens nebuvo jokio susitarimo pavogti prekes iš parduotuvės, t. y. kad jie nebuvo bendrininkai. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltinamųjų tikslą ir motyvus, susitarimą dėl nusikalstamos veikos parodo ne tik jų pokalbiai, tačiau taip pat ir konkliudentiniai veiksmai. Kaip jau minėta pirmiau, tiek nukentėjusiųjų paaiškinimai, tiek vaizdo įrašų duomenys patvirtina, jog nors A. K. pats prekių neėmė ir prie jų parduotuvėje prisilietęs nebuvo, tačiau jis ėjo kartu su nenustatytu asmeniu, taip pat dairėsi ir stebėjo, ką veikia nenustatytas asmuo, taip pat ėjo pro kasą, kurioje nebuvo jokios pardavėjos, taigi, net neketino atsiskaityti už prekes, po grumtynių su apsaugos darbuotoju taip pat pabėgo nenustatyto asmens link. Taigi, šie įrodymai paneigia ir kaltinamojo aiškinimą, jog jis iš parduotuvės nebėgo, o ramiai nuėjo bei kad jis nežino, kur dingo ir kur nubėgo nenustatytas asmuo. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pirmiau paminėti ir vaizdo įraše užfiksuoti A. K. konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad A. K. suvokė, kad veikia kaip bendrininkų grupės narys kartu su nenustatytu asmeniu, ir savo vaidmenį daromame nusikaltime. A. K. veikė aktyviais veiksmais, neatsiribodamas nuo bendro tikslo, vedamas bendros tyčios, suprasdamas, kad bendrais veiksmais daro plėšimą bei kad civilinei ieškovei padarys turtinės žalos, ir norėjo taip veikti. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės – jis ėjo kartu su nenustatytu asmeniu, taip pat dairėsi ir stebėjo, ką veikia nenustatytas asmuo, ėjo pro kasą, kurioje nebuvo pardavėjos, abu nereagavo į apsaugos darbuotojo pastabas padėti prekes, lemiamu momentu, susidūrus su apsaugos darbuotoju, kaltinamojo ir nenustatyto asmens veiksmai buvo suderinti ir suplanuoti, po to nenustatytas asmuo palaukė, kol iš apsaugos darbuotojo išsilaisvins ir kaltinamasis, abu nubėgo į tą pačią pusę – patvirtina ir išankstinį kaltinamojo susitarimą su nenustatytu asmeniu daryti nusikalstamą veiką. Nors nukentėjusiųjų ir kaltinamojo nagrinėjamo įvykio versijos skiriasi, tačiau įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų pateikta įvykio versija atitinka byloje esančius įrodymus, todėl ja netikėti nėra pagrindo. Kaltinamojo A. K. versija, kad jis gynėsi nuo T. V., kad neėmė prekių ir manė, kad už jas sumokės nenustatytas asmuo, paneigta byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo įrašų duomenys paneigia, kad kaltinamasis A. K. nieko nedarė, iš vaizdo įrašų matyti, kad, priešingai nei teigia kaltinamasis A. K., jis panaudojo fizinę jėgą prieš T. V. nustumdamas jį nuo parduotuvės praėjimo ir šalindamas jį kaip kliūtį tam, kad nenustatytas asmuo turėtų galimybę pasišalinti iš parduotuvės už šias prekes nesumokėję ir tokiu būdu jis (A. K.) veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini), UAB, priklausantį 39,98 Eur vertės turtą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo aiškinimas, jog jis nesuprato, kodėl jį pastūmė apsaugos darbuotojas, kas apskritai įvyko, yra nelogiškas ir neįtikinamas, juolab kai paprastai asmenys, nesant tam jokių priežasčių patyrę fizinį smurtą, paprastai kreipiasi į policiją ar bent jau bando išsiaiškinti, kas atsitiko, o nagrinėjamu atveju kaltinamasis pats pabėgo iš parduotuvės, ištrūkęs iš bandančio jį sulaikyti apsaugos darbuotojo, net negrįžo pasiimti jo paliktos striukės. Nors kaltinamasis aiškino, kad jis negirdėjo, ką jam sakė apsaugos darbuotojas, tačiau šie jo parodymai paneigti – nukentėjusysis nuosekliai nurodė, jog jis ne vieną kartą abu asmenis įspėjo, kad alkoholis neparduodamas ir kad jie padėtų prekes, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo, nieko apsaugos darbuotojui nesakė, o bandė pro jį praeiti, iš vaizdo įrašų matyti, kad apsaugos darbuotojas buvo pakankamai arti jų, tad jie galėjo girdėti, ką jiems sako apsaugos darbuotojas.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad pirmiau minėtais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį tam, kad sudarytų galimybę nenustatytam asmeniui su prekėmis pasišalinti iš parduotuvės ir pagrobti jiems svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų civilinis ieškovas neteks turto, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir asmens sveikatai. Jis padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) apysunkį nusikaltimą, veika baigta, jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-304-648/2019).

Kaltinamasis A. K. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio veikas, t. y. vagystes ir plėšimus (t. 1, b. l. 135-163), jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, šiuo metu pagal jo prašymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, už vartojimą narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 164-167). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors A. K. anksčiau buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau po to jis vėl kartojo nusikalstamus veiksmus, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė jo padaryti išvadų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės didina A. K. pavojingumą visuomenei.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas 8 kartus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaltinamasis taip pat anksčiau baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatyto šios rūšies bausmės vidurkiui – 2 metus 10 mėnesių. Teismo vertinimu, pagal A. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini), UAB, pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pasisavinta prekių už 39,98 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko nepaėmė. Teismas su tokiais kaltinamojo argumentais nesutinka. Nors A. K. neturėjo jokių prekių su savimi, tačiau jis panaudojo fizinį smurtą T. V. atžvilgiu tam, kad sudarytų galimybę nenustatytam asmeniui su prekėmis pasišalinti iš parduotuvės, t. y. veikė bendrai. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Teismas nenustatė priežasčių abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Todėl jis priteisiamas iš A. K.. Pažymėtina, kad kaltinamasis veikė kaip bendrininkas su kitu asmeniu, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jų bendrais veiksmais buvo padaryta turtinė žala civilinei ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, A. K. atsakingas už visą padarytą turtinę žalą civilinei ieškovei, todėl iš jo priteistinas visas civilinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-693/2017).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje advokatai teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 172,67 Eur.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 116-117). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė jam neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su viduje esančia CD laikmena, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 18 d.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti ir iš A. K. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB, naudai priteisti 39,98 Eur (trisdešimt devynis eurus devyniasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, voką su viduje esančia CD laikmena palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.