- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- Ik-2446-121/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00681-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. Š. skundu (b.l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. vasario 22 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-417 (toliau – ir Raštas);
2) įpareigoti Tarnybą panaikinti jai nuosavybės teisę į sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininkui 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 atkūrus jai nuosavybės teises į Sklypą, ji jokiu būdu nebuvo informuota apie specialias naudojimo sąlygas ir/ar ūkinės veiklos apribojimus, taikomus Sklypui. Informacija apie per Sklypą praeinančią dujotiekio trasą jai tapo žinoma tik 2010 metų pabaigoje, kai šią informaciją jai žodžiu suteikė geodezinius matavimus atlikusios UAB „Geo Planum“ direktorius. Po to, kai ji 2010 m. spalio 14 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius), šią informaciją neoficialiai patvirtino pats Žemėtvarkos skyrius. Matininkas L. P. 2011 m. kovo 23 d. žodžiu paaiškino pareiškėjai, kad oficialiai pateiktos informacijos apie per Sklypą praeinantį dujotiekį jis neturi iki šiol ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte aukšto slėgio magistralinis dujotiekis nėra nurodytas). Aplinkybę, jog apie tokias specialiąsias naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus sklype (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki tol nežinojo pats Žemėtvarkos skyrius, patvirtina tai, kad jis nepateikė informacijos apie esamas specialias sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus 2010 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 813 „Dėl prašymo nagrinėjimo“. AB „Lietuvos dujos“ 2011 m. vasario 1 d. rašte Nr. 7-215-150 nurodyta, kad Sklype 55 bar slėgio ND1020 magistralinis dujotiekis Minskas-Vilnius-Vievis paklotas 1988-1989 m.; (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-9973-(43-13-4), kuriame Sklypas suformuotas ir pažymėtas projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registre Sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas vėliau, po dvidešimties metų (nuo magistralinio dujotiekio statybos), Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 (įrašas galioja nuo 2008-09-19). Tokia pati išvada darytina ir iš skundžiamo Rašto, kuriame tik konstatuojama, kad žemėtvarkos projektai turi būti rengiami, turint naujausią kartografinę medžiagą bei informaciją apie patvirtintus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, ūkinės veiklos apribojimo planus (specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimus, nustatytus servitutus projektuojamuose sklypuose) ir kad Nekilnojamojo turto registro duomenyse, grafoje „Apribojimai“ turėjo būti nurodytos specialiosios naudojimo sąlygos „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“. Teigė, jog pati Tarnyba leidžia suprasti, kad šios pareigos nebuvo įvykdytos, nes Rašte konstatuodama, kad „rengiant Jums nuosavybės atkūrimo dokumentus, Elektrėnų žemėtvarkos skyrius privalėjo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenis specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas“. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-9973-(43-13-4), kuriame Sklypas suformuotas ir pažymėtas projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kurie reikalauja, kad žemėtvarkos projektai turi būti rengiami, turint naujausią kartografinę medžiagą bei informaciją apie patvirtintus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, ūkinės veiklos apribojimo planus (specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimus, nustatytus servitutus projektuojamuose sklypuose). Pareiškėjos manymu, tiek jai, tiek Žemėtvarkos skyriui iki 2010 metų pabaigos nebuvo žinomas faktas, kad per Sklypą praeina aukšto slėgio magistralinis dujotiekis. Tarnyba skundžiamame Rašte nurodė, kad, remiantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 125 (toliau – ir Įsakymas) 3 punktu, dujotiekių trasos buvo žymimos gelžbetoniniais arba metaliniais skiriamaisiais ženklais, kurių aukštis 1,5-2 m nuo žemės, todėl, Tarnybos manymu, 2008 m. balandžio 17 d., kai pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Sklypą, jai turėjo būti žinoma apie per Sklypą praeinančią dujotiekio trasą, tačiau, pareiškėjos teigimu, Tarnyba to nepatvirtino jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad tiek 2008 m. balandžio 17 d., tiek sužinojimo, kad per Sklypą praeina dujotiekis metu (2010 m. pabaigoje), dujotiekio trasa nebuvo (ir nėra) pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais, tarp jų ir gelžbetoniniais ar metaliniais 1,5-2 m aukščio nuo žemės ženklais. Be to, Įsakymo 3 punktas numatė, kad magistralinių dujotiekių skiriamųjų ženklų pastatymas turi būti įformintas bendru dujotiekius eksploatuojančios įmonės (organizacijos) ir žemės savininko (naudotojo) aktu. Tokio akto pareiškėja niekada nėra pasirašiusi, apie jo pasirašymą su ja ar ankstesniu Sklypo savininku 2011 m. vasario 1 d. rašte Nr. 7-215-150 neužsiminė ir dujotiekį eksploatuojanti įmonė (organizacija) – AB „Lietuvos dujos“. Tarnyba Rašte taip pat nurodė Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 105 punktą, bet jokiu būdu nepatvirtino, kad šiame punkte nustatytos procedūros buvo laikytasi. Be to, šios procedūros atlikimas ar neatlikimas nepatvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie aukšto slėgio magistralinio dujotiekio praėjimą po Sklypu, kai jai 2008 m. balandžio 17 d. buvo atkuriamos teisės į Sklypą. Pabrėžė, jog aplinkiniai Sklypo gyventojai nežino, kad per Sklypą praeina aukšto slėgio magistralinis dujotiekis, ir paliudijo niekada nematę, kad Sklypas būtų buvęs pažymėtas kokiais nors skiriamaisiais ženklais, įskaitant ir gelžbetoninius ar metalinius, kurių aukštis 1,5-2 m nuo žemės. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. ir iki 2010 metų pabaigos jai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad per Sklypą praeina aukšto slėgio magistralinis dujotiekis, todėl ji negalėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje nustatytais terminais apskųsti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 2.11-42-3600. Tačiau šią procedūrą ji inicijavo nedelsiant po to, kai ši informacija jai tapo žinoma, t. y. 2010 m. spalio 14 d. ji kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl Sklypo panaikinimo. Nors Tarnyba nurodė negalinti remtis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, bet iš faktinių aplinkybių konstatuotinas pačių valstybinių institucijų netinkamas funkcijų atlikimas. Kitos Rašte minimos nuostatos (pvz. dėl Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymo ir pildymo ir pan.) nėra šiai bylai reikšmingos, nes išplaukia iš pagrindinių skunde minimų nuostatų. Be to, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) šiame ginče netaikytinas, nes ginčas kyla ne dėl teisės aktų nuostatų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo, o dėl naujai paaiškėjusių nepalankių faktinių aplinkybių, susijusių su Sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovas Žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą (b.l. 34–38) prašė skundo netenkinti.
Nurodė, kad pareiškėjai pagal Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 4475 (toliau – ir Išvada), Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 (toliau – ir Sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,62 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turtą – du žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) (1.2 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,70 ha), esančius (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Pareiškėja perimti nuosavybėn minėtus sklypus sutiko, pasirašydama 2007 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo, parodymo aktuose bei žemės (miško) sklypo nustatymo ir paženklinimo abrisuose, Sprendimo teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė ir pretenzijų Žemėtvarkos skyriui nereiškė. Pažymėjo, jog su prašymu panaikinti nuosavybės teises pareiškėja kreipėsi tik 2010 m. spalio 14 d., kai rengiant kadastrinių matavimų bylas paaiškėjo, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti nustatytas papildomas žemės sklypo naudojimo apribojimas. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį, be to, kad perduodant Sklypą jos nuosavybėn, ji nebuvo supažindinta su sklypo naudojimo apribojimu. Teigė, jog teisės aktai nesuteikia nei Tarnybai, nei Žemėtvarkos skyriui teisės naikinti privačių žemės sklypų nuosavybės teises. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 punktu, sprendimus dėl žemės suteikimo neatlygintinai gali panaikinti Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tuo atveju, jei šie sprendimai priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Sklypui yra nustatyta naudojimo paskirtis – žemės ūkio, tad nustatyti papildomi naudojimosi Sklypu apribojimai dėl po žeme nutiesto magistralinio dujotiekio netrukdo naudoti Sklypo pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Pareiškėja skunde nenurodė, kuo pasireiškia trukdymas naudoti Sklypą pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Pažymėjo, jog specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalis, darytina išvada, kad pareiškėjos žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos ir atkūrus nuosavybės teises, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, patikslinant žemės sklypų kadastro duomenis bei padarant įrašus nekilnojamo turto registre. Pabrėžė, jog pareiškėjos argumentas, kad ji negali naudoti žemės sklypo pagal tikslinę naudojimo paskirtį dėl po žeme esančio magistralinio dujotiekio, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos) (26.1-26.18 p.). Teigė, jog Sąlygose išvardinti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai nedraudžia Sklypo naudoti pagal nustatytą paskirtį, todėl perdavus Sklypą pareiškėjos nuosavybėn 2008 m. gegužės 14 d. pareiškėja nekliudomai galėjo naudotis Sklypu pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir pretenzijų valstybės institucijoms nereiškė. Pažymėjo, kad atkuriant iš naujo nuosavybės teises į toje pačioje kadastro vietovėje esančią žemę, būtų beprasmiškai švaistomi tiek valstybės, tiek pareiškėjos, kuri būtų priversta pakartoti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, laikas ir lėšos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu (b.l. 95–101) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad N. Š. 2004 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, prašydama perduoti jai neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kartu pridėjusi Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 26 d. išvadą Nr. 4475, kurioje buvo nurodyta, kad buvęs savininkas J. S. Telšių apskrities, Plungės rajono, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 29,82 ha žemės, 3 ha miško ir N. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-9973-(42-13-4) 2 punktu patvirtino L. P. individualios įmonės 2007 metais parengtą Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jame suformuotus žemės (miškų) sklypų plotus ir ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus (priedas Nr.1). L. P. IĮ 2007 m. lapkričio 19 d. parengė N. Š. dviejų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktus, kuriuos N. Š. pasirašė. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte, nustatančiame specialiąsias žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygas, buvo nurodyta: ,,XLVI-rezervato apsaugos zona“. Pareiškėja 2007 m. lapkričio 19 d. pasirašė abiejų žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo abrisus. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,62 ha žemės sklypo dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turtą – du žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,2 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,70 ha), esančius (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Šio sprendimo 3 punkte žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (0,70 ha) buvo nurodytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl rezervatų apsaugos zonos. UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. parengė 7 312 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities, Elektrėnų savivaldybės, (duomenys neskelbtini) (sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šį sklypą 2010 m. kovo 16 d. pažymėjo plane. 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte buvo nurodytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (plotas 3 023 kv. m); miško naudojimo apribojimai (plotas 7 312 kv. m); rezervatų apsaugos zonos (plotas 7 312 kv. m). Minėtame akte taip pat nurodyta, kad Sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais. N. Š. minėtame akte ir plane nepasirašė, kad sutinka su Sklypo ribomis ir plotu. UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą ir minėtą plano fragmentą 2010 m. balandžio 13 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Vilniaus AVA), tačiau jos teritorinis padalinys plano bei akto nepatikrino ir nesuderino, o 2011 m. gegužės 10 d. ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko tvirtina, kad papildomi apribojimai (specialiosios sąlygos) ginčo žemės sklypui nėra įregistruoti. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius L. P. 2010 m. lapkričio 9 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė paaiškinimą, kad 2007 metais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime buvo paruoštas žemės grąžinimo neatlygintinai sklypas N. Š., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Sklypo savininkė padarė Sklypo geodezinius matavimus, pasirodė, kad per Sklypą eina dujotiekio trasa. Atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projektavimą, jokių planų apie dujotiekio išdėstymą jokiuose planuose nėra, taip pat nėra planų ir Žemėtvarkos skyriuje. 2010 metų spalio mėnesį L. P. raštiškai kreipėsi į AB ,,Lietuvos dujos“, kad suteiktų informaciją apie dujotiekio trasos išdėstymą. Jis jokios informacijos apie tai iki šiol neturi. Pareiškėja 2010 m. spalio 14d. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių su prašymu panaikinti Sklypą, perkelti jį į laisvą sklypą Nr. 66. Žemėtvarkos skyrius jai atsakė 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 813, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ūkinės veiklos apribojimų plane, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Atsižvelgiant į tai, projektuojant žemės sklypą ir rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus minėtas apribojimas nebuvo įrašytas. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei N. Š. “ atkurtos nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus. Su sprendimu N. Š. sutiko 2007 m. lapkričio 19 d., pasirašydama žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte bei žemes sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise, todėl Žemėtvarkos skyrius negali tenkinti pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo panaikinimo ir pervedimo į laisvą valstybinį žemės fondą. AB ,,Lietuvos dujos“ 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7-215-150 informavo pareiškėją, kad 0,7000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje 1988-1989 metais paklotas 55 bar slėgio DN1020 magistralinis dujotiekis Minskas-Vilnius-Vievis (tęsiasi nuo Mošiškių k. Vilniaus r., Širvintų r. sav. iki Vievio m. Elektrėnų sav.). Statinio nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 21 d įsakymu Nr. 2.3-9973-(43-13-4), kuriame N. Š. žemės sklypas suformuotas ir pažymėtas projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas vėliau, po dvidešimt metų, Sprendimu (įrašas galioja nuo 2008-09-19). Pareiškėja 2011 m. sausio 24 d. kreipėsi į Tarnybą, nesutikdama su Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. atsakymu Nr. 813 ir prašydama panaikinti jai nuosavybės teisę į Sklypą ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o šių veiksmų neatlikus, išaiškinti jai tvarką, kuria vadovaujantis ji galėtų tinkamai apginti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir savo iniciatyva ištaisyti susidariusią padėtį. Tarnyba atsakė Raštu, nurodydama, kad žemės sklypams, kuriuose yra nutiestas dujotiekis, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Pagal šio nutarimo 2.3 punktą žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Nustatyta, kad rengiant N. Š. nuosavybės atkūrimo dokumentus, Žemėtvarkos skyrius privalėjo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenis specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Rengiant N. Š. nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą dokumentus, Nekilnojamojo turto registro duomenyse nebuvo nurodytos taikytinos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, nors grafoje ,,Apribojimai" turėjo būti nurodytas „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ūkinės veiklos apribojimas. Nurodyta, jog pagal Metodikos 105 punktą, ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei juos naudojantys asmenys, gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai. Dujotiekių trasos pagal tuo metu galiojusį Įsakymo 3 punktą žymimos gelžbetoniniais arba metaliniais skiriamaisiais ženklais, kurių aukštis 1,5-2 metrai nuo žemės. Tarnybos manymu, N. Š. turėjo būti žinoma, apie per jos žemes sklypą praeinančią dujotiekio trasą, kurioms taikytinos specialiosios sąlygos, nustatytos Vyriausybės nutarimu. Pažymėta, jog CK 1.6 straipsnis nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. N. Š. nuosavybės teisės atkurtos 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimu, bet Sprendimo nustatytais terminais ji neapskundė. Todėl konstatavo, jog Tarnybai nėra pagrindo tenkinti N. Š. prašymo dėl nuosavybės teisių panaikinimo ir suteikti jai nuosavybėn neatlygintinai kitą žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Elektrėnų savivaldybėje.
Nurodė, jog pareiškėja prašė įpareigoti Tarnybą panaikinti jai nuosavybės teisę į sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Teismas šį reikalavimą vertino kaip siekį panaikinti sprendimą, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog šios teisės normos yra bendro pobūdžio. Rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog pareiškėja savo subjektinių teisių pažeidimą sieja su sužinojimu apie jai suteiktame žemės sklype esančią dujotiekio trasą ir atitinkamus apribojimus, nurodė tai sužinojusi 2010 metų pabaigoje, UAB „Geo Planum“ atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kai į žemės sklypo naudojimo sąlygas buvo įrašyti apribojimai, susiję su dujotiekio trasa, bei iš AB ,,Lietuvos dujos“ 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7-215-150 gautos informacijos, jog per žemės sklypą išties praeina aukšto slėgio dujotiekio trasa. Pabrėžė, jog pareiškėja dėl savo subjektinių teisių pažeidimo į Žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2010 m. spalio 14 d., Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. atsakymą Nr. 813 2011 m. sausio 24 d. apskundė Tarnybai, o šios 2011 m. vasario 22 d. sprendimą, išreikštą Raštu, teismui apskundė 2011 m. kovo 24 d., t. y. nepraleidusi termino. Nurodė, jog atsakovas priešingų įrodymų teismui nepateikė.
Atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Žemės įstatymo 22 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalis, į tai, kad pareiškėja savo subjektinių teisių pažeidimą kildina, inter alia, iš 2010 metų kovo mėnesį atliktų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, buvo konstatuotas dujotiekio trasos buvimas, tačiau pareiškėja Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė, UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą ir minėtą plano fragmentą 2010 m. balandžio 13 d. pateikus Vilniaus AVA, jos teritorinis padalinys plano bei akto nepatikrino ir administraciniu sprendimu nepatvirtino, žemės sklypo savininkui (N. Š.), nurodant konkrečias naujai taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, raštu nepranešė, o papildomi apribojimai (specialiosios sąlygos) ginčo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, vertino, kad pareiškėja, kaip to reikalauja cituota Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, neprivalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nes jos nėra nustatytos ir kaip to reikalauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Konstatavo, kad nors ginčo dėl dujotiekio trasos buvimo žemės sklype tarp šalių nėra, kol kas pareiškėjos nuosavybės teisės realiai nėra pažeistos, ji realizuodama savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises jokių suvaržymų nepatyrė, todėl jos reikalavimai yra priešlaikiniai. Rėmėsi Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, jog administracinis aktas dėl teritorijų planavimo dokumento patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra priimtas.
Nesutiko su teiginiu, kad Sąlygose išvardinti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai nedraudžia Sklypo naudoti pagal nustatytą paskirtį (nes ji yra žemės ūkio paskirties), tad į teismą gynybos N. Š. kreipėsi be pagrindo. Įvertinęs Sąlygų 26 punkto nuostatas, pabrėžė, jog apsaugos zona (3 023 kv. m), įvertinus žemės sklypo plotą (apie 70 arų), sudaro beveik pusę žemės sklypo. Atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį galima taiki ginčo išsprendimo tvarka, nes atsakovas iš esmės neneigia, jog dėl jo kaltės teritorijų planavimo dokumentuose, inter alia, žemėtvarkos projekte buvo neatvaizduota dujotiekio trasa ir dėl to suvaržymai pareiškėjai nebuvo nustatyti laiku – atkuriant nuosavybės teises.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 103–105), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.11-42-3600 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes jis yra formalus ir iš esmės neatkuria jos pažeistų teisių. Pažymi, jog ginčas kilo ne dėl duomenų įrašymo į registrus, o dėl Sprendimo, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisė į Sklypą, panaikinimo. Todėl nors teismas ir teisingai aiškino teisę, sprendimą iš esmės priėmė dėl fakto, kuris nėra ginčo objektas. Teismo sprendimu ginčas paliktas spręsti ateičiai, nors situacija turėjo būti išspręstą šio teisminio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 22 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-417 bei įpareigoti Tarnybą panaikinti jai nuosavybės teisę į Sklypą ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skunde suformuluoto pagrindo bei skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą panaikinti jos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, iš tikrųjų ginčas kilo, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 1,20 ha ir 0,70 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad nurodytu sprendimu jai atkuriant nuosavybės teises į 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje, nebuvo nurodyta, jog per sklypą praeina dujotiekio trasa, taip pažeidžiant jos teises.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad per nurodytą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo pagrindu jai perduotą žemės sklypą praeina dujotiekis. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjai, atkuriant nuosavybės teises ir perduodant žemės sklypą, nebuvo suteikta informacija apie minėta dujotiekį. Be to, byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad informacija apie per žemės sklypą praeinantį dujotiekį nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, nenustatytos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šis dujotiekis nebuvo specialia tvarka pažymėtas. Pažymėtina, jog iš esmės šias aplinkybes Rašte nurodė ir pats atsakovas (b.l. 5–7).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 16 punktas nustatė, jog nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Nors prieš pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, šie veiksmai buvo atlikti, dujotiekio egzistavimas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nebuvo konstatuotas ir duomenys apie dujotiekį, kaip jau minėta, ne tik nebuvo pateikti pareiškėjai, bet ir apskritai nebuvo nustatyta tvarka įregistruoti registre, atitinkamai nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Pabrėžtina, jog tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 punktas įtvirtino reikalavimą žemės sklypo išdėstymą ir ribas aptarti su pretendentu gauti žemę, o jam pageidaujant arba esant reikalui, vykti į vietą. Taip pat nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas, turint specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą (Metodikos 5.5 p.). Iš nurodytų nuostatų matyti, kad projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nustatytas įpareigojimas pateikti pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą visą informaciją, susijusią su jam parinktu žemės sklypu.
Bylos duomenimis, dujotiekio egzistavimas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo konstatuotas tik UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. parengus 7 312 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities, Elektrėnų savivaldybės, (duomenys neskelbtini) (sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šį sklypą 2010 m. kovo 16 d. pažymėjus plane. Šio ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte buvo nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (plotas 3 023 kv. m); miško naudojimo apribojimai (plotas 7 312 kv. m); rezervatų apsaugos zonos (plotas 7 312 kv. m).
Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą, ne tik prieštarauja teisingumo ir protingumo reikalavimams, bet ir apskritai negali būti suderinama su nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslais ir paskirtimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaip tik ir susiklostė situacija, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos taip, kad asmuo, kurio nuosavybėn perduotas ginčo žemės sklypas, ne tik nebuvo informuotas apie jame esantį dujotiekį, bet ir apskritai negalėjo net ir elgdamasis aktyviai bei būdamas rūpestingas gauti šios informacijos, kadangi ji apskritai buvo užfiksuota tik 2010 m. kovo 16 d. parengus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir sutikdamas su tuo, kad dujotiekis nebuvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, teigė, jog jo egzistavimas ginčo žemės sklype ir atitinkamai specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos netrukdo pareiškėjai naudotis jos žemės sklypu, todėl pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Kaip matyti iš Specialiųjų sąlygų 26 punkto, reglamentuojančio veiksmus, draudžiamus atlikti magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo, nustatoma eilė draudimų, kurie, akivaizdu, turi įtakos žemės sklypo naudojimui. Todėl, papildomai atsižvelgiant į tai, kad nustatyta apsaugos zona sudaro apytiksliai pusę žemės sklypo ploto, minėti atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pakartotinai pabrėžtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą ir tokio sklypo naudojimui taikomus apribojimus, apskritai negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir taikytinų teisės aktų nuostatas, iš esmės taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pažeista, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo naikinti sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra nustatyta tvarka patvirtintos ir įregistruotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo pozicija, kadangi žemės sklype esant dujotiekiui, atitinkami apribojimai, siekiant užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą, vis tiek bus nustatyti. Tuo tarpu pareiškėjos teisių pažeidimas sietinas ne tiek su ta aplinkybe, jog žemės sklype apskritai yra dujotiekis, o su tuo, kad pareiškėjai, pažeidžiant reikalavimus, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, nepateikus visos informacijos, dėl ko ir buvo padarytas esminis nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepanaikinus sprendimo dalies, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha žemės sklypą, nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjos teisės, kas prieštarautų teisingumo ir protingumo reikalavimams.
Pareiškėja skundu taip pat prašė įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog, panaikinus nurodytą sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, dalį, Tarnyba vykdys jai teisės aktais priskirtas funkcijas bei atkurs pareiškėjai nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjos skundo reikalavimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog buvo nustatytas esminis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kartu pareiškėjos teisių pažeidimais, kuris gali būti ištaisytas, tik atitinkamai panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patenkinant iš dalies pareiškėjos skundą ir panaikinant nurodytą sprendimo dalį, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjos N. Š. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.