Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nustatė, kad N. Š. 2004 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, prašydama perduoti jai neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kartu pridėjusi Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 26 d. išvadą Nr. 4475, kurioje buvo nurodyta, kad buvęs savininkas J. S. Telšių apskrities, Plungės rajono, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 29,82 ha žemės, 3 ha miško ir N. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-9973-(42-13-4) 2 punktu patvirtino L. P. individualios įmonės 2007 metais parengtą Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jame suformuotus žemės (miškų) sklypų plotus ir ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus (priedas Nr.1). L. P. IĮ 2007 m. lapkričio 19 d. parengė N. Š. dviejų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktus, kuriuos N. Š. pasirašė. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte, nustatančiame specialiąsias žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygas, buvo nurodyta: ,,XLVI-rezervato apsaugos zona“. Pareiškėja 2007 m. lapkričio 19 d. pasirašė abiejų žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo abrisus. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 N. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,62 ha žemės sklypo dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turtą – du žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,2 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,70 ha), esančius (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Šio sprendimo 3 punkte žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (0,70 ha) buvo nurodytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl rezervatų apsaugos zonos. UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. parengė 7 312 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities, Elektrėnų savivaldybės, (duomenys neskelbtini) (sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šį sklypą 2010 m. kovo 16 d. pažymėjo plane. 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte buvo nurodytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (plotas 3 023 kv. m); miško naudojimo apribojimai (plotas 7 312 kv. m); rezervatų apsaugos zonos (plotas 7 312 kv. m). Minėtame akte taip pat nurodyta, kad Sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais. N. Š. minėtame akte ir plane nepasirašė, kad sutinka su Sklypo ribomis ir plotu. UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą ir minėtą plano fragmentą 2010 m. balandžio 13 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Vilniaus AVA), tačiau jos teritorinis padalinys plano bei akto nepatikrino ir nesuderino, o 2011 m. gegužės 10 d. ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko tvirtina, kad papildomi apribojimai (specialiosios sąlygos) ginčo žemės sklypui nėra įregistruoti. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius L. P. 2010 m. lapkričio 9 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė paaiškinimą, kad 2007 metais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime buvo paruoštas žemės grąžinimo neatlygintinai sklypas N. Š., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi Sklypo savininkė padarė Sklypo geodezinius matavimus, pasirodė, kad per Sklypą eina dujotiekio trasa. Atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projektavimą, jokių planų apie dujotiekio išdėstymą jokiuose planuose nėra, taip pat nėra planų ir Žemėtvarkos skyriuje. 2010 metų spalio mėnesį L. P. raštiškai kreipėsi į AB ,,Lietuvos dujos“, kad suteiktų informaciją apie dujotiekio trasos išdėstymą. Jis jokios informacijos apie tai iki šiol neturi. Pareiškėja 2010 m. spalio 14d. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių su prašymu panaikinti Sklypą, perkelti jį į laisvą sklypą Nr. 66. Žemėtvarkos skyrius jai atsakė 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 813, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ūkinės veiklos apribojimų plane, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Atsižvelgiant į tai, projektuojant žemės sklypą ir rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus minėtas apribojimas nebuvo įrašytas. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2.11-42-3600 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei N. Š. “ atkurtos nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus. Su sprendimu N. Š. sutiko 2007 m. lapkričio 19 d., pasirašydama žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte bei žemes sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise, todėl Žemėtvarkos skyrius negali tenkinti pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo panaikinimo ir pervedimo į laisvą valstybinį žemės fondą. AB ,,Lietuvos dujos“ 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7-215-150 informavo pareiškėją, kad 0,7000 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje 1988-1989 metais paklotas 55 bar slėgio DN1020 magistralinis dujotiekis Minskas-Vilnius-Vievis (tęsiasi nuo Mošiškių k. Vilniaus r., Širvintų r. sav. iki Vievio m. Elektrėnų sav.). Statinio nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos papildymo projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 21 d įsakymu Nr. 2.3-9973-(43-13-4), kuriame N. Š. žemės sklypas suformuotas ir pažymėtas projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas vėliau, po dvidešimt metų, Sprendimu (įrašas galioja nuo 2008-09-19). Pareiškėja 2011 m. sausio 24 d. kreipėsi į Tarnybą, nesutikdama su Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. atsakymu Nr. 813 ir prašydama panaikinti jai nuosavybės teisę į Sklypą ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o šių veiksmų neatlikus, išaiškinti jai tvarką, kuria vadovaujantis ji galėtų tinkamai apginti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir savo iniciatyva ištaisyti susidariusią padėtį. Tarnyba atsakė Raštu, nurodydama, kad žemės sklypams, kuriuose yra nutiestas dujotiekis, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Pagal šio nutarimo 2.3 punktą žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Nustatyta, kad rengiant N. Š. nuosavybės atkūrimo dokumentus, Žemėtvarkos skyrius privalėjo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenis specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Rengiant N. Š. nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą dokumentus, Nekilnojamojo turto registro duomenyse nebuvo nurodytos taikytinos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, nors grafoje ,,Apribojimai" turėjo būti nurodytas „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ ūkinės veiklos apribojimas. Nurodyta, jog pagal Metodikos 105 punktą, ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei juos naudojantys asmenys, gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai. Dujotiekių trasos pagal tuo metu galiojusį Įsakymo 3 punktą žymimos gelžbetoniniais arba metaliniais skiriamaisiais ženklais, kurių aukštis 1,5-2 metrai nuo žemės. Tarnybos manymu, N. Š. turėjo būti žinoma, apie per jos žemes sklypą praeinančią dujotiekio trasą, kurioms taikytinos specialiosios sąlygos, nustatytos Vyriausybės nutarimu. Pažymėta, jog CK 1.6 straipsnis nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. N. Š. nuosavybės teisės atkurtos 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimu, bet Sprendimo nustatytais terminais ji neapskundė. Todėl konstatavo, jog Tarnybai nėra pagrindo tenkinti N. Š. prašymo dėl nuosavybės teisių panaikinimo ir suteikti jai nuosavybėn neatlygintinai kitą žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Elektrėnų savivaldybėje.

Nurodė, jog pareiškėja prašė įpareigoti Tarnybą panaikinti jai nuosavybės teisę į sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Teismas šį reikalavimą vertino kaip siekį panaikinti sprendimą, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog šios teisės normos yra bendro pobūdžio. Rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog pareiškėja savo subjektinių teisių pažeidimą sieja su sužinojimu apie jai suteiktame žemės sklype esančią dujotiekio trasą ir atitinkamus apribojimus, nurodė tai sužinojusi 2010 metų pabaigoje, UAB „Geo Planum“ atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kai į žemės sklypo naudojimo sąlygas buvo įrašyti apribojimai, susiję su dujotiekio trasa, bei iš AB ,,Lietuvos dujos“ 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7-215-150 gautos informacijos, jog per žemės sklypą išties praeina aukšto slėgio dujotiekio trasa. Pabrėžė, jog pareiškėja dėl savo subjektinių teisių pažeidimo į Žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2010 m. spalio 14 d., Žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. atsakymą Nr. 813 2011 m. sausio 24 d. apskundė Tarnybai, o šios 2011 m. vasario 22 d. sprendimą, išreikštą Raštu, teismui apskundė 2011 m. kovo 24 d., t. y. nepraleidusi termino. Nurodė, jog atsakovas priešingų įrodymų teismui nepateikė.

Atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Žemės įstatymo 22 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalis, į tai, kad pareiškėja savo subjektinių teisių pažeidimą kildina, inter alia, iš 2010 metų kovo mėnesį atliktų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, buvo konstatuotas dujotiekio trasos buvimas, tačiau pareiškėja Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė, UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą ir minėtą plano fragmentą 2010 m. balandžio 13 d. pateikus Vilniaus AVA, jos teritorinis padalinys plano bei akto nepatikrino ir administraciniu sprendimu nepatvirtino, žemės sklypo savininkui (N. Š.), nurodant konkrečias naujai taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, raštu nepranešė, o papildomi apribojimai (specialiosios sąlygos) ginčo žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, vertino, kad pareiškėja, kaip to reikalauja cituota Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, neprivalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nes jos nėra nustatytos ir kaip to reikalauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Konstatavo, kad nors ginčo dėl dujotiekio trasos buvimo žemės sklype tarp šalių nėra, kol kas pareiškėjos nuosavybės teisės realiai nėra pažeistos, ji realizuodama savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises jokių suvaržymų nepatyrė, todėl jos reikalavimai yra priešlaikiniai. Rėmėsi Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, jog administracinis aktas dėl teritorijų planavimo dokumento patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nėra priimtas.

Nesutiko su teiginiu, kad Sąlygose išvardinti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai nedraudžia Sklypo naudoti pagal nustatytą paskirtį (nes ji yra žemės ūkio paskirties), tad į teismą gynybos N. Š. kreipėsi be pagrindo. Įvertinęs Sąlygų 26 punkto nuostatas, pabrėžė, jog apsaugos zona (3 023 kv. m), įvertinus žemės sklypo plotą (apie 70 arų), sudaro beveik pusę žemės sklypo. Atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį galima taiki ginčo išsprendimo tvarka, nes atsakovas iš esmės neneigia, jog dėl jo kaltės teritorijų planavimo dokumentuose, inter alia, žemėtvarkos projekte buvo neatvaizduota dujotiekio trasa ir dėl to suvaržymai pareiškėjai nebuvo nustatyti laiku – atkuriant nuosavybės teises.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 22 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-417 bei įpareigoti Tarnybą panaikinti jai nuosavybės teisę į Sklypą ir atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skunde suformuluoto pagrindo bei skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą panaikinti jos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, iš tikrųjų ginčas kilo, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 1,20 ha ir 0,70 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad nurodytu sprendimu jai atkuriant nuosavybės teises į 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje, nebuvo nurodyta, jog per sklypą praeina dujotiekio trasa, taip pažeidžiant jos teises.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad per nurodytą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo pagrindu jai perduotą žemės sklypą praeina dujotiekis. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjai, atkuriant nuosavybės teises ir perduodant žemės sklypą, nebuvo suteikta informacija apie minėta dujotiekį. Be to, byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad informacija apie per žemės sklypą praeinantį dujotiekį nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, nenustatytos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šis dujotiekis nebuvo specialia tvarka pažymėtas. Pažymėtina, jog iš esmės šias aplinkybes Rašte nurodė ir pats atsakovas (b.l. 5–7).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 16 punktas nustatė, jog nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Nors prieš pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, šie veiksmai buvo atlikti, dujotiekio egzistavimas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nebuvo konstatuotas ir duomenys apie dujotiekį, kaip jau minėta, ne tik nebuvo pateikti pareiškėjai, bet ir apskritai nebuvo nustatyta tvarka įregistruoti registre, atitinkamai nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Pabrėžtina, jog tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 punktas įtvirtino reikalavimą žemės sklypo išdėstymą ir ribas aptarti su pretendentu gauti žemę, o jam pageidaujant arba esant reikalui, vykti į vietą. Taip pat nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas, turint specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą (Metodikos 5.5 p.). Iš nurodytų nuostatų matyti, kad projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, nustatytas įpareigojimas pateikti pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą visą informaciją, susijusią su jam parinktu žemės sklypu.

Bylos duomenimis, dujotiekio egzistavimas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo konstatuotas tik UAB ,,Geo planum“ 2010 m. kovo 16 d. parengus 7 312 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus apskrities, Elektrėnų savivaldybės, (duomenys neskelbtini) (sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šį sklypą 2010 m. kovo 16 d. pažymėjus plane. Šio ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte buvo nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (plotas 3 023 kv. m); miško naudojimo apribojimai (plotas 7 312 kv. m); rezervatų apsaugos zonos (plotas 7 312 kv. m).

Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą, ne tik prieštarauja teisingumo ir protingumo reikalavimams, bet ir apskritai negali būti suderinama su nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslais ir paskirtimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaip tik ir susiklostė situacija, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos taip, kad asmuo, kurio nuosavybėn perduotas ginčo žemės sklypas, ne tik nebuvo informuotas apie jame esantį dujotiekį, bet ir apskritai negalėjo net ir elgdamasis aktyviai bei būdamas rūpestingas gauti šios informacijos, kadangi ji apskritai buvo užfiksuota tik 2010 m. kovo 16 d. parengus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir sutikdamas su tuo, kad dujotiekis nebuvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, teigė, jog jo egzistavimas ginčo žemės sklype ir atitinkamai specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos netrukdo pareiškėjai naudotis jos žemės sklypu, todėl pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Kaip matyti iš Specialiųjų sąlygų 26 punkto, reglamentuojančio veiksmus, draudžiamus atlikti magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo, nustatoma eilė draudimų, kurie, akivaizdu, turi įtakos žemės sklypo naudojimui. Todėl, papildomai atsižvelgiant į tai, kad nustatyta apsaugos zona sudaro apytiksliai pusę žemės sklypo ploto, minėti atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pakartotinai pabrėžtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą ir tokio sklypo naudojimui taikomus apribojimus, apskritai negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo ir protingumo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir taikytinų teisės aktų nuostatas, iš esmės taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pažeista, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo naikinti sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra nustatyta tvarka patvirtintos ir įregistruotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo pozicija, kadangi žemės sklype esant dujotiekiui, atitinkami apribojimai, siekiant užtikrinti tinkamą jo eksploatavimą, vis tiek bus nustatyti. Tuo tarpu pareiškėjos teisių pažeidimas sietinas ne tiek su ta aplinkybe, jog žemės sklype apskritai yra dujotiekis, o su tuo, kad pareiškėjai, pažeidžiant reikalavimus, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, nepateikus visos informacijos, dėl ko ir buvo padarytas esminis nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepanaikinus sprendimo dalies, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha žemės sklypą, nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjos teisės, kas prieštarautų teisingumo ir protingumo reikalavimams.

Pareiškėja skundu taip pat prašė įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teisę kitoje laisvoje valstybinės žemės vietoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog, panaikinus nurodytą sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, dalį, Tarnyba vykdys jai teisės aktais priskirtas funkcijas bei atkurs pareiškėjai nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje, todėl nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjos skundo reikalavimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog buvo nustatytas esminis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kartu pareiškėjos teisių pažeidimais, kuris gali būti ištaisytas, tik atitinkamai panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patenkinant iš dalies pareiškėjos skundą ir panaikinant nurodytą sprendimo dalį, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjos N. Š. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 0,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.