Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 40 Lt dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi šią bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 2017 m. kovo 3 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikus bausmę;

Panevėžio apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. D. 2024 m. spalio 26 d. apie 21.45 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus peiliu dūrė L. D., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, į dešinį žastą, padarydamas dvi pjautines žaizdas. Padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Pranešimas apie įtarimą R. D. įteiktas pasirašytinai. Kaltinamasis kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 26 d., po 21 val., su sugyventine L. D. svetainėje gerdami degtinę susipyko. Kadangi valgė, rankoje laikomu peiliu, kuriuo pjaustė maistą, du kartus dūrė šalia sėdėjusiai sugyventinei į dešinę ranką, žemiau peties. L. D. ranka kraujavo, jis bandė išvalyti grindis. Dėl savo poelgio labai gailisi, sugyventinės atsiprašė, jie susitaikė.

3. Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2024 m. spalio 26 d., nuo 19 val., namuose vakarieniavo ir gėrė degtinę su sugyventiniu R. D.. Apie 21.30 val., jiems sėdint svetainėje ir susipykus, R. D. du kartus dūrė jai į dešinį žastą, kuo dūrė, ji nematė, tačiau neabejoja, kad peiliu, nes sugyventinis valgydamas peiliu pjaustė maistą. Nukentėjusioji parodė, kad sužalota ranka kraujavo, atvykę medicinos darbuotojai sutvarstė jos ranką, kurioje nustatė dvi durtines žaizdas, kur sugyventinis padėjo peilį, kuriuo jai dūrė, nematė, jo apibūdinti negali. Nukentėjusioji nurodė, kad šiuo metu jie su R. D. susitaikė, ji jam atleido.

4. Liudytojas policijos pareigūnas A. Č. parodė, kad 2024 m. spalio 26 d., apie 22.05 val., gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalota moteris, nuvyko į įvykio vietą, namo kieme stovinčiame greitosios medicinos pagalbos automobilyje medikų apžiūrima L. D. pasakė, jog sugyventinis R. D. jai du kartus dūrė į dešinės rankos žastą, kuo dūrė nematė, bet mano, kad peiliu. Liudytojas parodė, kad nukentėjusiosios sugyventinis R. D. miegojo, pažadintas apie tai, kas nutiko, nieko neaiškino, nieko neklausinėjo, sulaikomas nesipriešino. R. D. buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Apžiūrint įvykio vietą, svetainėje ant grindų, tarp sofos ir stalo, bei virtuvėje buvo matyti kelios dėmės, panašios į kraujo, matėsi, kad jas buvo bandoma išvalyti.

5. Iš 2024 m. spalio 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir svetainėje ant grindų matomi raudonos spalvos lašai, panašūs į kraujo.

6. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D. nustatytos dvi pjautinės žaizdos, padarytos traumuojant ranką peiliu. Dėl padarytų sužalojimų nustatytas nežymus jos sveikatos sutrikdymo mastas.

7. Iš 2024 m. gruodžio 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame medicinos darbuotojai pagalbą teikia L. D.. Paklausta, ar stipriai sužalota, nukentėjusioji ir medicinos darbuotoja atsako, kad nestipriai, padarytos dvi pjautinės žaizdelės. Nukentėjusioji L. D. paaiškina, kad sugyventinis R. D. kitaip prieš ją nesmurtavo, tik sužalojo peiliu. Pažadintas R. D. nesipriešina, nesiginčija, paklaustas, ar supranta, kad bus sulaikomas, atsako teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

R. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

8. BK 140 straipsnis nustato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

9. BK 140 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šios kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas nustatė galimas viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

10. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios bei liudytojo parodymai neprieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams – Specialisto išvadai, Kitų objektų apžiūros protokolui, Įvykio vietos apžiūros protokolui, kurių visapusiškas vertinimas patvirtina, jog kaltinamojo R. D. smurtiniai veiksmai peiliu prieš asmenį, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos – L. D., sukėlė pastarajai skausmą ir fizines kančias. Smurtinių veiksmų pobūdis – dūriai peiliu, aplinkybė, kad smurtaujama buvo konflikto su sugyventine metu, sudaro pagrindą teismui nuspręsti, kad kaltinamasis suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš sugyventinę, kad jo veiksmai sukels jai fizinį skausmą ir kančias ir norėjo taip elgtis. Nors iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, ši aplinkybė įtakos jo baudžiamosios atsakomybės vertinimui neturi (BK 19 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl R. D. skirtinos bausmės

11. Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį. Bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

12. Informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

13. BK 54 straipsnis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Vertinant kaltinamojo asmenybę aktualu tai, kad kaltinamasis yra teistas aštuonis kartus, o dėl paskutinės – 2022 m. gruodžio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje – 2022 m. gruodžio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47478-22, kuris Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Čepienės 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo nutrauktas, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai – L. D., susitaikius (BK 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktas). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamojo R. D. neteisėtas smurtinis elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o tendencingo jo elgesio, kuriam turi įtakos alkoholio vartojimas, pasekmė. Penkių metų laikotarpyje administracine tvarka kaltinamasis baustas: vieną kartą už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalis), vieną kartą už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (ANK 209 straipsnio 2 dalis), vieną kartą už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą (ANK 506 straipsnio 4 dalis), vieną kartą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, nuo 2024 m. lapkričio 22 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, nurodant, kad kaltinamasis buvo socialinės pašalpos gavėjas, dalyvavo visuomenei naudingoje veikloje.

17. Visapusiškai vertinant nurodytas aplinkybes, tame tarpe tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir savo elgesio pasekmių, tačiau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sugyventinę, teismas nusprendžia, kad prokuroro už kaltinamojo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, kuri yra didesnė nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, tačiau neviršija jos vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2, 3 dalys), yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

18. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos galutinės bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

19. BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo neskirti R. D. intensyvios priežiūros, tačiau prašo įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

20. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju prie kaltinamajam paskirtos bausmės įgyvendinimo labiau prisidėtų prokuroro prašomos priemonės, o ne intensyvi priežiūra (BPK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Teismo nuomone, tikslinga kaltinamąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ši priemonė, kaip ir įpareigojimas dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suteiks realią galimybę R. D. keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, R. D. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

21. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 26 d. 22.48 val. iki 2024 m. spalio 27 d. 11.55 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

23. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Įpareigoti R. D.: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant R. D. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 66 straipsniu į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti R. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 26 d. 22.48 val. iki 2024 m. spalio 27 d. 11.55 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. D. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.