Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, G. P. (jai nedalyvaujant), kuriai prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, nukentėjusiajam L. K., ekspertei Sandrinai Šakavičienei, neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, pensininkei, deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistai,

už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2016 m. gruodžio 30 d. apie 14:00 val., sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu sudavė kastuvu nukentėjusiajam L. K. į veidą, padarydama jam dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, poodinę kraujosruvą kaklo srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 30 d., kaip nurodyta surinktoje medžiagoje, tarp jos ir L. K., kuris taip pat kaip ir ji gyvena pas ūkininką R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl to, kad ji ėjo į rūsį paimti daržovių, o L. jai neleido jų paimti ir užsimojo rankose turėtu kastuvu, norėjo jai trenkti, tačiau ji spėjo pasilenkti ir jis jai tuo kastuvu neužvožė. Kadangi L. pirmas ją puolė norėdamas jai trenkti kastuvu, todėl ji, norėdama apsiginti nuo jo, stūmė jį nuo savęs ir jis nugriuvo ant netoliese esančios metalinės dėžės. Jam nukritus jis po kurio laiko atsikėlė ir pradėjo ją vytis. Ji nuo jo pabėgo ir užsidarė savo kambaryje. Apie tai, kad L. K. krisdamas, kai ji jį pastūmė gindamasi, susilaužė žandikaulį, ji sužinojo tik po kelių dienų, kai jis nuvažiavo į ligoninę. Po šio įvykio ji su L. daugiau nesipyko. Ji L. K. tikrai nemušė, jokio kastuvo neturėjo, jam netrenkė. (b. l. 62)

Motyvuojamoji dalis

G. P. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas paaiškino, kad su G. P. dirbo pas vieną šeimininką. Kai ėjo į rūsį, ji ėjo į malkinę ir jį pamatė. Tada pasakė, kad ir jai reikia į rūsį. Jis jai pasakė, kad jai niekur nereikia ir lengvai patraukė ją nuo durų. Ten prie sienos gulėjo kastuvas. Ji tada jam vieną kartą su tuo kastuvu trenkė per barzdą. Sudavė su kastuvo geležte. Pataikė su plokštuma. Mėlynės iš karto nebuvo, bet už valandos ar vėliau atsirado mėlynė. Ji po sudavimo, iš karto užsidarė į savo kambarį, išsikvietė policiją, kad jis tariamai ją mušė. Kai atvažiavo policija ir pažiūrėjo, kad ji nesumušta, išvažiavo. Jam nuvykus į ligoninę jį gydytojai peršvietė ir pasakė, kad yra lūžis, reikia su greitąją vežti į Kauną. Kai grįžo iš Kauno, nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. K. patvirtino savo duotus parodymus, nurodydamas vietą, kur konfliktavo su G. P., kai jam buvo suduotas smūgis kastuvu į veido sritį. (b. l. 23-26)

Specialisto išvadoje Nr. G203/2017(02) nurodyta, kad L. K. konstatuota dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kaklelio srityje, poodinė kraujosruva kaklo srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 35)

Ekspertė Sandrina Šakavičienė paaiškino, kad G. P. nustatytas organinis kliedesinis sutrikimas. Kaltinamoji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, dėl psichinės būsenos jai rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. 2004 m. kaltinamoji patyrė galvos traumą. Žmogui vystosi asmenybės pokyčiai, būdinga agresija, alkoholio problemos dalykus pagilina, atsiranda kliedesiai, agresyvus elgesys. Nuo 2011 m. ji buvo negydyta. Ekspertizės metu konstatavome atminties sutrikimus, kliedesius. Ji neadekvati, nekritiška. Rekomenduojame psichiatro stebėjimą pagal gyvenamąją vietą

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. M.parodė, kad maždaug prieš porą mėnesių, tiksliai datos neprisimena, namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kieme, vyko incidentas. Po įvykio girdėjo, kad L. K. buvo sužalotas veidas. Paties incidento nematė, apie tai pasakė L., pasakojo, kad G. P.jam sudavė į veidą vieną kartą. G. P. nuolat konfliktuoja su sodyboje gyvenančiais asmenis, nevengia naudoti smurto ir kitų asmenų atžvilgiu. Ji labai greit supyksta ir nuolat leidžia visokius po ranka pasitaikančius daiktus, todėl matomai ir tą kartą ji mušė L. (b. l. 46)

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas K. B.parodė, kad kartu su L. K., J. M., G. P. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame ūkyje. Žiemos metu, tiksliai datos pasakyti negali, galėjo būti 2016 gruodžio mėnesio pabaigoje, jis kaip įprastai buvo tvarte ir šėrė gyvulius. Nieko neįprasto negirdėjo, tačiau išėjęs iš tvarko kieme pamatė L. K., kuris jam pasakė, kad jį sumušė G.. Tai yra sudavė L. vieną kartą kastuvu į veido sritį. Tuo metu L.nuėjo persirengti ir išvažiavo į ligoninę. Išvykus L. G. jam taip pat pasakė, kad jie susibarė ir susimušė. (b. l. 48)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad L. K. pateikė kastuvą, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (b. l. 36-40)

BK 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 400 str. 2 d. numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad G. P. 2016 m. gruodžio 30 d. apie 14:00 val., sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu sudavė kastuvu nukentėjusiajam L. K. į veidą ir tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis dėl smūgio patyrė dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, poodinę kraujosruvą kaklo srityje. Tai patvirtina pats nukentėjusysis, jo parodymai atitinka tiek specialisto išvados, tiek ir liudytojų parodymus dėl įvykio metu nustatytų aplinkybių.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-252/2017 nurodyta, kad nusikaltimo padarymo ir šiuo metu G. P. konstatuojamas – Organinis kliedesinis sutrikimas (F07.0). Nusikaltimo padarymo metu G. P. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę G. P. negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos, negali būti apklausiama ir duoti objektyvius parodymus bei dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose, negali atlikti bausmės. G. P. gali iškreiptai suvokti realybę, turėti patologinių fantazijų, gali būti padidintai įtaigi. Dėl psichinės būsenos G. P. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis. (b. l. 103-106). Teisme apklaustas ekspertas patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog G. P. darydama BK uždraustą veiką negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji buvo nepakaltinama BK 17 str. nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

BK 98 str. 2 d. nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-252/2017 išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į G. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 str. 2 d. 1 p., jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Nutarčiai įsiteisėjus, kastuvas, kurį pateikė nukentėjusysis L. K., grąžintinas nukentėjusiajam.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 806,35 Eur sumai dėl žalos atlyginimo.

BPK 115 str. nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. BPK 113 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms.

CK 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus asmuo neatsako už žalą, kurią padarė nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti.

Kaip jau nurodyta aukščiau, nusikalstamos veikos metu G. P. nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, taigi, tuo metu neturėjo civilinio veiksnumo. Todėl civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas priteisiant atitinkamą sumą iš G. P..

CK 6.268 str. 4 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Byloje nustatyti duomenys, kad G. P. yra išsituokusi, abu tėvai mirę, ji turi dvi dukras. Tačiau šioje byloje, nagrinėjamoje baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nėra duomenų, ar G. P. dukros, kurios yra pilnametės, gyvena kartu su ja bei duomenų apie tai, ar tokiu atveju jos žinojo apie savo motinos psichikos sutrikimą. Todėl civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu, kadangi jis gali būti pareikštas ir įrodinėjamas bei padaryta žala galėtų būti iš paminėtų asmenų išieškoma aukščiau nurodyta civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

G. P. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti G. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Kastuvą, saugomą Kaišiadorių rajono policijos komisariato saugykloje (b. l. 41 - 44), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam L. K..

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.