- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- N-575-2332-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo S. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 14 d. surašė S. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 14 d., 14.20 val., Panevėžio rajone, kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys 41,3 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, apgadino automobilį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 ir 68 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimu S. F. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 11 mėnesių su automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Teismas nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens. Pažymėjo, kad administracinė atsakomybė už šioje normoje nurodytus veiksmus atsiranda esant dviem sąlygoms: kai padaromas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir kai tokią veiką padaro neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmuo. Teismas nurodė, jog eliminavus iš ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo dispozicijos sąlygą dėl kito asmens turto sugadinimo ar apgadinimo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnį. Pažymėjo, jog iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad 2008 m. liepos 14 d. įvykusio eismo įvykio metu kito asmens transporto priemonė nei sugadinta, nei apgadinta nebuvo, todėl konstatavo, kad asmens pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Atkreipė dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2007 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl konstatavo, kad asmuo 2008 m. liepos 14 d. pažeidimą padarė būdamas baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje numatytas nuobaudos galiojimo terminas. Vadovaudamasis ATPK 284 straipsniu, teismas asmens veiką kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esama medžiaga: 2008 m. liepos 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 739933, Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūno R. Ž. 2008 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu, 2008 m. liepos 14 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu ir pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, autoavarijos vietos schema, S. F. girtumo nustatymo aktu, kuriuo užfiksuota, kad 2008 m. liepos 14 d. pastarajam nustatytas 1,27 promilių girtumo laipsnis, S. F. charakterizuojančia medžiaga. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, teismas padarė išvadą, jog S. F. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra kvalifikuojamas pagal ATPK 130² straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta visiškai, todėl jis baustinas. Laikė, jog S. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šeimos sudėtį ir materialinę padėtį, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, į tai, kad S. F. administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgė į tai, kad S. F. gailisi dėl padaryto pažeidimo, charakterizuojamas teigiamai. Esant minėtoms aplinkybėms, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę.
III.
Panevėžio rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nurodė, kad teismas neįvertino tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ir nuosavybes teise priklauso V. D. . Teismas taip pat netinkamai S. F. padarytą veiką kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį ir taikė automobilio Opel Vectra konfiskaciją, nes atsakomybė numatyta ATPK 130² straipsnyje atsiranda, kai transporto priemones vairuoja būdami vairuotojai neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, tačiau S. F. pakartotinai per vienerius metus būdamas neblaivus transporto priemonės nevairavo, nes atsakomybė numatyta ATPK 130² traipsnyje pradėjo galioti tik nuo 2008 m. sausio 1 d. Nurodė, kad aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Manė, kad teismas tokių aplinkybių 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarime nekonstatavo. Pabrėžė, jog S. F. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Laikė, jog teismo teiginiai, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalinga atlikti darbo funkcijoms, šiuo atveju neturėtų būti laikomi išskirtiniais. Asmeniui dėl teisės vairuoti atėmimo galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Teigė, jog teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai kvalifikavo S. F. padarytą veiką pagal ATPK 130² straipsnį, taikė S. F. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei priėmė teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą.
Atsiliepimas
S. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nurodė, jog nuobaudos sugriežtinimas nebūtų proporcingas jo padarytam pažeidimui ir griežtesnė nuobauda nepasiektų daugiau, nei paskirtoji. Manė, jog teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs visas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pritaikė ATPK 30¹ straipsnį. Pažymėjo, jog nuoširdžiai gailisi padaręs šį teisės pažeidimą. Dirba Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Vaišvilčiai“, yra gerai charakterizuojamas darbuotojas. Pažymėjo, jog rūpinasi savo sergančia žmona, ją tenka dažnai vežti pas gydytojus, o netekus teisės vairuoti transporto priemones negalėtų tinkamai vykdyti darbinių pareigų ir pareigų artimiesiems. Teismas pagrįstai vertino tai, jog nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovavosi protingumo, teisingumo principais ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
S. F. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pareikštas kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas jo veiką perkvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį.
ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su S. F. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130² straipsnį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką yra pažymėjęs, kad atsakomybės pagal ATPK 130² straipsnį taikymas asmeniui, kuris pirmą pažeidimą buvo padaręs iki pakartotinai padarytos veikos baudžiamumą nustatančio įstatymo įsigaliojimo (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. X-1365, įsigaliojęs nuo 2008 m. sausio 1 d.), reikštų tokio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pasunkinimą dėl vėliau įsigaliojusio baudžiamojo įstatymo. Tačiau tai daryti draudžia visuotinai pripažįstami atgalinio baudžiamojo įstatymo galiojimo principai, įtvirtinti tiek ATPK 8 straipsnyje, tiek ir kituose nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2754/08).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. F. veiką pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikavo dėl to, kad jis anksčiau, t. y. 2007 m. lapkričio 2 d., buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam (b. l. 19 – 20, 21). Byloje nėra duomenų, kad S. F. po 2008 m. sausio 1 d. būtų buvusi paskirta nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ar ATPK 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. F. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį.
Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas S. F. vairuojamas automobilis, tačiau minėtos transporto priemonės savininkas jis nėra, automobilio savininkė yra V. Džiuvienė (b. l. 42). Taigi pažeidęs KET S. F. apgadino kitam asmeniui, t. y. V. D. , priklausantį automobilį. Įvertinusi minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. F. pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, pagrindo perkvalifikuoti pažeidimą, remiantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nebuvo.
Dėl galimybės byloje nurodytų aplinkybių pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, be to, nustatyta S. F. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (S. F. per metus baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarime S. F. pažeidimas buvo netinkamai kvalifikuotas, be to, teismo skirta nuobauda buvo netinkamai individualizuota, nes pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.