Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2012-10-23 apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio matuokliu nustatytas 1.63 promilių girtumas), prieš savo nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, t.y. plastikiniu kilimų „mušekliu“, sudavė jam į kairiąją ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą.

Kaltinamoji S. M. apklaustas teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų spalio 23 d. buvo savo namuose truputį išgėrusi alkoholio, kadangi šventė draugės gimtadienį. Dar dieną jai skambino sūnaus auklėtoja, kuri pasakė, jog jos sūnus M. nebuvo mokykloje. Jos sūnus yra probleminis, nelanko mokyklos bei jau yra teismo teistas. Sūnus į namus grįžo vėliau, todėl ji pradėjo sūnui priekaištauti, jog jis nebuvo mokykloje, tačiau sūnus jai priešgyniavo ir sakėsi, jog buvo mokykloje. Ji papriekaištavo sūnui, kodėl šis jai meluoja, tačiau sūnus atsakė, jog nemeluoja, todėl ji nesusitvardė ir paėmusi plastmasinį kilimų „mušeklį“ sudavė sūnui kokius tris kartus per nugaros kairę pusę. Dar prieš tai sūnus jai buvo sugriebęs už rankos. Tada sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Su sūnumi yra susitaikiusi ir nori, kad byla būtų nutraukta. Ji viena išlaiko savo vaikus, tame tarpe ir sūnų M., kadangi sūnaus tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir savo sūnumi nesirūpina. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Jos šeima nėra įskaitoje asmenų netinkamai prižiūrinčių vaikus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad grįžo į namus, o duris atidarė sesuo I. Tada mama pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis neklauso jos bei nelanko mokyklos, nes jis prieš tai dvi savaites nebuvo lankęs mokyklos, tačiau jis jai atsakė, jog nežino kodėl nelanko mokyklos ir priešgyniavo savo mamai. Mama tada paėmė plastmasinį kilimų „mušeklį“ ir apie penkis kartus jam sudavė per nugarą, kairį šoną ir kliuvo į ranką, kurią skaudėjo. Nugaros ir šonų neskaudėjo, kadangi jis buvo apsirengęs du megztinius ir jam mamos suduoti smūgiai nesukėlė skausmo. Skaudėjo tik ranką, kur kliuvo su kilimų „mušekliu“. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kadangi jį sumušė mama būdama neblaivi. Mama jo atsiprašė ir jis su mama susitaikė. Pažadėjo elgtis tinkamai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja ir įstatyminė atstovė I. M. parodė, kad tą dieną mama grįžo truputi išgėrusi. Vėliau grįžo brolis M., kurį ji įleido į namus tada nuėjo į virtuvę. Girdėjo, kaip mama šaukė ant M., kodėl šis jos neklauso ir nelanko mokyklos. M. taip pat šaukė ant mamos. Su kuo mama sudavė M. ji nematė, tačiau iš šūkavimu suprato, jog mama mušė brolį M. Po kurio laiko M. atėjo į jos kambarį ir išsikvietė policijos pareigūnus dėl jo sumušimo. Priima mamos atsiprašymą ir susitaiko su mama, kaip savo brolio įstatyminė atstovė bei prašo bylą nutraukti.

Kaltinamosios S. M. kaltė be jos pačios visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2012-10-24 pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu (5 b.l.);alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog S. M. 2012-10-23 23.15 val. nustatytas 1,63 promilių girtumas (10 b.l.);bendra pranešimo apie įvykį informacija, kurioje nurodyta, jog vaikas pranešė, kad tariamai neblaivi mama muša savo nepilnametį sūnų (3-4 b.l.);susitaikymo protokolu pasirašytu su tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės (40 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“.

Kaltinamosios S. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi ji savo aktyviais veiksmais, t. y. plastmasiniu kilimų „mušekliu“ sudavė savo nepilnamečiui sūnui per ranką, taip sukėlė fizinį skausmą savo sūnui M. M.. Tai byloje patvirtino pati kaltinamoji S. M., nukentėjusysis M. M. bei nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir liudytoja I. M..

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios S. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog kaltinamoji S. M. apie penkis kartus sudavė M. M. į kairįjį šoną, petį ir viršutinę nugaros dalį, kadangi pats nukentėjusysis teismui atvirtino, jog fizinio skausmo nuo suduotų smūgių į kairįjį šoną, petį ir viršutinę nugaros dalį jis nepajuto, kadangi buvo apsirengęs dviem megztiniais, tačiau jis pajuto fizinį skausmą, kai iš plastikinio kilimų „mušeklio“ jam sudavė per kairiąją ranką.

Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors ir nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. M. buvo neblaivi, nustatytas 1,63 promilių girtumas, tačiau kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog girtumas įtakos jos veiksmams neturėjo, smurto prieš sūnų ėmėsi po sūnaus akivaizdaus melo jos atžvilgiu.

LR BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingu. Taikyti ar ne LR BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra LR BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2012). Šios bylos duomenimis nustatyta, jog aplinkybių taikyti LR BK 36 straipsnį byloje nėra, nors kaltinamosios gynėjas ir nurodo, kad kaltinamoji susitaikė su savo sūnumi ir jos veika dėl šių aplinkybių tapo nepavojinga, kadangi nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad kaltinamosios veika tapo nepavojinga ar dėl pasikeitusių aplinkybių ji pati tapo nepavojinga. Iš bylos duomenų matyti, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis po įvykusio įvykio tapo geresnis ir jo elgesys pasikeitė nesudaro pagrindo teismui taikyti LR BK 36 straipsnį ir kaltinamosios S. M. atžvilgiu bylą nutraukti.

Pagal LR BK 37 straipsnį veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai. Teismas mano, kad kaltinamosios nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, padaryta atsižvelgus į visus objektyvius ir subjektyvius požymius ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Kaltinamoji S. M. smurtinius veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą, naudojo prieš savo nepilnametį sūnų, nors ir siekdama jį paauklėti, dėl pastarojo netinkamo elgesio, tačiau auklėdama peržengė auklėjimo protingumo kriterijų, kadangi savo sūnui sudavė su plastmasiniu kilimų „mušekliu“, kas sudavus su tokiu įrankiu buvo sukeltas fizinis skausmas ir tik atsitiktinumo dėka nepilnametis nebuvo sužalotas ir jam nebuvo sukeltas didesnis fizinis skausmas, kadangi jis tuo metu buvo prisirengęs net dviem megztiniais ir fizinio skausmo nejuto, tačiau, kai su kilimų „mušekliu“ sudavė per ranką jis pajuto fizinį skausmą dėl ko ir paskambino policijos pareigūnams. Be to, kaltinamoji netinkamu metu auklėjo sūnų, o būtent būdama neblaivi, nors kaip minėjo kaltinamoji, girtumas jos veiksmams įtakos neturėjo, tačiau visuomenėje laikoma netinkama auklėti vaikus tėvams esant jiems neblaiviems. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog taikyti šioje baudžiamojoje byloje LR BK 37 straipsnį pagrindo nėra.

Padaryta veika ir kaltinamoji S. M. atitinka LR BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: kaltinamosios padaryta veika, tai nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamoji S. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, jų atsiprašė. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji S. M. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi ji yra neteista, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu nebuvo (25 b.l.), administracine tvarka bausta, tačiau visos administracinės nuobaudos atliktos ir iš esmės visi baustumai administracine tvarka yra dėl netinkamo jos sūnaus nukentėjusiojo šioje baudžiamojoje byloje M. M. elgesio (20-23 b.l.), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (30 b.l.), dirbanti (duomenys neskelbtini) (31 b.l.), todėl ji yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Išaiškintina S. M., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. M., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.