Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, už nemažiau kaip 3000 dolerių piniginį atlygį, už neteisėtą dešimties užsieniečių gabenimą, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius šiomis aplinkybėmis: jis 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 19.00 val., Lietuvos Respublikoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs dešimt nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių: šešis Somalio Respublikos piliečius - H. Y. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., F. A. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., N. M. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., C. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., dvi Etiopijos Respublikos pilietes: E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir dvi Eritrėjos Respublikos pilietes: N. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., automobiliu "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (POL reg.), priklausančiu įmonei ,, (duomenys neskelbtini)'“ juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 23 val. 35 min. Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasienio ruože buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. paaiškino, kad „Instagram“ platformoje rado nuorodą į skelbimą, kuriame buvo siūlomas vairuotojo darbas po Europą. Jis paliko užklausą, po kurios su juo susisiekė asmuo per „Telegram“ programėlę, paaiškino, koks yra darbas, ir jie suderino sumą. Kaltinamasis susirado automobilį nuomai. Atvykęs į Lietuvą, pirmiausia atvyko į Kauną, tačiau nurodytų asmenų ten nerado, todėl nuvyko į kitą miestą. Ten, kažkokiame miškelyje, jis nuvažiavo nuo asfalto kelio, o iš miško išlindo dešimt asmenų. Jis juos nufilmavo, jie prisistatė, o gautą vaizdo įrašą asmuo nusiuntė darbdaviui. Darbdavys jam atsiuntė maršrutą iki sienos. Važiuodamas pagal gautą maršrutą, jis buvo sustabdytas maždaug 500 metrų iki sienos. Kaltinamasis nurodė, kad turėjo išlaipinti šiuos asmenis prie Lietuvos sienos, vėliau juos vėl pasiimti Lenkijos pusėje ir nuvežti iki Vokietijos sienos. Atsiskaitymas turėjo būti kelionės pabaigoje. Į klausimą, koks buvo susitarimas ir ką jis turėjo pervežti, asmuo nurodė, kad jam iš karto buvo pasakyta, jog tai yra migrantai ir kad darbas yra nelegalus. Sutartas atlygis buvo 3000 JAV dolerių, tačiau jis jokio atlygio negavo. Jis gabeno 10 asmenų, transporto priemonė buvo „Renault Trafic“ autobusas, priklausantis kažkokiai lenkiškai įmonei, autobusą buvo pasiėmęs nuomai. Atsakydamas į prokurorės klausimą, kaip vertina savo poelgį, asmuo nurodė, kad šiuo metu dėl to gailisi. Teigė, kad jog tuo metu turėjo finansinių sunkumų, kad jis yra iš okupuotos Ukrainos teritorijos, kur jo giminaičiams yra sunku, ir jis norėjo jiems padėti. Pažymėjo, kad ateityje taip nesielgs. Atsakydamas į gynėjo klausimą, ar su kitu asmeniu atvyko į Kauną, jis paaiškino, kad į Kauną atvyko vienas. Jo darbdavys, lyg vardu P., nurodė, kur važiuoti ir į kokį mišką. Asmenų paėmimo vietos neatsimena, nes nėra vietinis ir jam sunku atsiminti pavadinimus. Jo teigimu, nuo Kauno tai buvo maždaug 40 minučių ar apie valandą kelio.

Kadangi kaltinamasis A. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.

Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. A. O. nurodė, kad ji yra gimusi Somalyje, jos gimtoji kalba yra Somalio ir ji sutinka duoti parodymus Somalio kalba. Ji nurodė, kad iš Somalio išvyko 2025 m. gegužės mėnesį, nes Somalyje šiuo metu yra nesaugu gyventi. Ji išvyko viena, pirmiausia į Rusiją, o po to į Baltarusiją, iš kurios neteisėtai perėjo valstybės sieną į Lietuvą. Lietuvoje ji buvo apgyvendinta su kitais pabėgėliais. Kelionės metu Baltarusijoje ji prarado savo pasą. Ji nurodė, kad jos tikslas yra šalis, kurioje ji galėtų gyventi saugiai, ir kad yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje, tačiau atsakymo dar nėra gavusi. Ji paaiškino, kad nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio gyveno prieglobsčio centre ir ten susirado draugų. 2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį po pietų, gal apie 17 val., ji pamatė, kad draugai kažkur ruošiasi eiti. Jie jai pasakė, kad kažkur važiuoja, ir pakvietė kartu. Ji sutiko, nurodydama, kad nežinojo, kur jie ketina važiuoti ir to neklausė, nes jai buvo svarbiausia nelikti vienai, o būti su draugais. Ji paaiškino, kad jie nuėjo į vietą netoli centro, kurios ji nežino, tai nebuvo pagrindinė gatvė, ji matė nedidelių namų, tačiau nežinojo, kur tiksliai eina, ir tiesiog ėjo su draugais. Toje vietoje jų laukė baltos spalvos automobilis ir vairuotojas, kuris buvo vienas ir baltaodis. Vairuotojas jiems parodė sulipti į automobilį, kuriame buvo trys vietos priekyje ir trys vietos gale, ir jie visi sulipo. Sulipus vairuotojas juos nufilmavo ir liepė pasakyti savo pilnus vardus ir pavardes, ką jie ir padarė. Ji nurodė nežinanti, ką vairuotojas darė su tuo video, nes ji to nematė. Ji paaiškino, kad vairuotojas kalbėjo jai nežinoma kalba, tačiau ji girdėjo vieną kitą žodį rusų kalba, kurią šiek tiek moka. Ji nurodė, kad jie išvažiavo ir, jos manymu, važiavo 2–3 valandas, niekur nestodami. Važiuodamas vairuotojas su jais nekalbėjo, tačiau kelis kartus kalbėjo telefonu, o ji nesuprato, apie ką jis kalbėjo, nes kalba, kuria jis kalbėjo, buvo jai nežinoma. Ji matė, kad vairuotojas naudojosi navigacija telefone, tačiau nežinojo, kokiais keliais jie važiavo. Ji nurodė, kad buvo tamsu, kai priešais pamatė pareigūnų automobilį, iš kurio išlipo pareigūnas ir juos sustabdė, o po to visi buvo sulaikyti. Ji paaiškino, kad neturi jokių giminių ar artimųjų nei Europoje, nei Lietuvoje, ir pati nemokėjo jokių pinigų nei savo draugams, nei vairuotojui. Ji nurodė nežinanti, į kokią vietą ar šalį juos vežė vairuotojas, ir kad jai tai nesvarbu, nes jai buvo svarbu nelikti vienai be savo draugų (1 t., b. l. 147-150).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. D. nurodė, kad yra Somalio pilietis, jo gimtoji kalba yra Somalio, todėl sutinka būti apklausiamas dalyvaujant Somalių kalbos vertėjui. Jis nurodė, kad jo teisės ir pareigos jam yra išaiškintos ir išverstos į suprantamą Somalių kalbą. Kadangi jis yra nepilnametis, pageidavo, kad apklausoje dalyvautų vaiko teisių atstovas. Liudytojas parodė, kad gimė ir užaugo Somalyje, kur gyvena visa jo likusi šeima. Kadangi Somalyje yra nesaugu gyventi ir jį norėjo paimti į kariuomenę, jo tėvai Somalyje surado žmogų, kuris galėtų padėti jam nelegaliai patekti į Europą. Kiek tam kelionės organizatoriui buvo mokėta, liudytojas nežino, jo gyvai nėra matęs, jo kontaktų ir kitų duomenų nežino. Konkrečios šalies jis nebuvo pasirinkęs. Maždaug prieš mėnesį jis vienas lėktuvu nuskrido į Etiopiją, iš ten į Baltarusiją. Baltarusijoje su migrantų grupe jis perėjo neteisėtai valstybės sieną į Lietuvą, kur juos sulaikė policija, ir kadangi jis buvo nepilnametis, 2025 m. rugpjūčio 27 d. buvo pristatytas ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre. Jis nurodė, kad keliaudamas Baltarusijoje pametė savo asmens pasą. Centre jis praleido apie porą savaičių, iki tol, kol prieš penkias dienas visi pradėjo kalbėti, kad migrantus grąžins į Latviją, todėl reikia kažkur keliauti. Gyvendamas šiame centre jis susirado draugų, taip pat gyvenančių centre. 2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį po pietų, tikslaus laiko jis nenurodė, gal apie 17 val., jis pamatė, kad draugai kažkur ruošiasi eiti. Jie jam pasakė, kad kažkur važiuoja, ir pakvietė jį kartu. Jis sutiko, nurodydamas, kad nežinojo, kur jie ketina važiuoti, ir neklausė, nes jam buvo svarbiausia, kad neliktų vienas, o būtų su draugais. Jie nuėjo kažkur netoli centro, ta vieta jam nežinoma. Tai nebuvo pagrindinė gatvė, jos pavadinimo jis nežino, nežinojo, kur eina, jis tiesiog ėjo su draugais. Jų grupėje buvo 10 asmenų. Toje vietoje jų laukė autobusiukas, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių jis nežino. Iš autobusiuko išlipo vairuotojas, jis buvo vienas, europietiškos išvaizdos, ir liudytojas jį matė pirmą kartą. Vairuotojas jiems rankos mostais parodė sulipti į mašiną. Visi sulipo į vidų ir susėdo ant sėdynių susispausdami, nes sėdynių visiems neužteko. Sulipus vairuotojas juos nufilmavo, liepdamas anglų kalba pasakyti savo pilnus vardus, ką jie ir padarė. Ką vairuotojas darė su tuo video, liudytojas nežino ir nematė. Jie išvažiavo ir, kaip jam atrodė, važiavo 2–3 valandas, niekur nestodami. Važiuodamas vairuotojas su jais nekalbėjo, maršruto liudytojas nurodyti negali. Kelionės metu automobilį sustabdė pareigūnai ir informavo jį, kad jis yra netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Kur tiksliai vairuotojas juos vežė, liudytojas nežino, jis vyko tiesiog kartu su grupe, nes nenorėjo būti grąžintas į Latviją. Dėl šios kelionės jis su niekuo iš anksto nederino. Vairuotojui už kelionę pinigų jis nemokėjo ir nematė, kad būtų mokėję kiti migrantai. Su vairuotoju jis kelionės metu nebendravo, nes nemokėjo jo kalbos. Jis nurodė, kad daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes jau pasakė (1 t., b. l. 167-168).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas C. A. nurodė, kad jis yra Somalio pilietis, jo gimtoji kalba yra Somalių, todėl sutinka būti apklausiamas dalyvaujant Somalių kalbos vertėjui. Jis nurodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam yra išaiškintos ir išverstos į suprantamą Somalių kalbą. Jis paaiškino, kad gyveno Somalyje, kur gimė ir užaugo, tačiau dėl šalyje esančios nesaugios padėties norėjo išvykti į kitą saugią šalį. Jo šeima pardavusi visus turtus suderino su Somalyje esančiu tarpininku jam kelionę į kitą, saugią šalį. Jis neturėjo jokios konkrečios šalies, į kurią norėtų išvykti, jam buvo svarbu, jog tai būtų saugi ir taiki šalis. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai, bet išskrido lėktuvu iš Somalio į Rusiją, kur atvykus automobilis jį paėmė ir nuvežė iki Baltarusijos, kur jis buvo apgyvendintas. Po kurio laiko atėjęs asmuo pasakė, kad laikas keliauti, ir juos nuvežė iki miško, kuriuo vedė iki kol jie atėjo į Latviją. Kaip tiksliai pateko į Latviją, jis nesuprato, jam tai pasakė grupės vedlys. Į Latvijos mišką atvyko automobilis, kuris juos paėmė ir vežė. Į kurią šalį jie buvo vežami, jis nežinojo, tačiau važiuojant pakeliui juos sustabdė pareigūnai, kurie pasakė, kad jie yra Lietuvoje, ir jį pristatė į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centrą. Jame jis gyveno kurį laiką iki kol prieš kelias dienas centre prasidėjo didelis sujudimas, kadangi daug gyventojų pasakė, kad ruošiasi keliauti. Jis išėjo kartu su kitais asmenimis, tai buvo nakties metas, ir netoli Ruklos pabėgėlių priėmimo centro jis pamatė, kad yra atvykęs automobilis. Kokios spalvos buvo automobilis jis pasakyti negalėjo, kadangi tai buvo nakties metas. Jis pamatė, kad tai yra autobusiuko tipo automobilis. Vairuotojas buvo atvykęs vienas, jis atidarė duris ir jų 10 asmenų grupei liepė lipti į automobilį. Automobilyje jie atsisėdo ant jame įrengtų sėdynių. Kuomet atsisėdo, juos paėmęs vairuotojas juos nufilmavo. Ar vairuotojas kažkam siuntė šį vaizdo įrašą, jis nežinojo, nes to nematė. Taip pat jis nematė, ar vairuotojas naudojosi navigacija, nes į tai nekreipė dėmesio. Su vairuotoju jis nekalbėjo, kadangi nemokėjo jokios bendros kalbos. Vairuotojas neprašė parodyti jo asmens dokumento. Kuomet kelionės metu automobilį sustabdė pareigūnai, jie paprašė pateikti jo asmens dokumentą, tačiau jis jo nepateikė, kadangi neturi, nes yra pametęs kelionės metu Baltarusijoje. Pareigūnai jį informavo, kad jis yra netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Kur juos vairuotojas tiksliai vežė, jis nežinojo, jis vyko tiesiog kartu su visa savo grupe ir nežinojo, kur turėjo nuvažiuoti. Vairuotojui už šią kelionę pinigų jis nemokėjo, kas jam turėjo sumokėti, jis nežinojo. Visą kelionės laiką vairavo vienas ir tas pats vairuotojas. Nuo paėmimo momento iki kol sustabdė pareigūnai, jis manė, kad jie automobiliu važiavo apie 2 valandas. Jis nurodė suprantantis, kad į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, kadangi tam neturi jokio teisinio pagrindo (1 t., b. l. 176-177).

Liudytojas J. M. nurodė, kad yra gimęs Somalyje, jo gimtoji kalba yra somalio ir parodymus jis sutinka duoti šia kalba, dalyvaujant vertėjams ir vaiko teisių atstovui. Jis nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) vietovėje su savo šeima, kuri gyveno sunkiai dėl labai sudėtingų gyvenimo sąlygų, todėl jo tėvo brolis suorganizavo jam kelionę į Europą. Tikslios datos jis neprisimena, tačiau šių metų viduryje, padedamas dėdės, jis išvyko į Rusiją, o pats dėdė liko Somalyje, jis vyko vienas. Kokiose dar šalyse jis buvo, jis nežino, ir kaip perėjo sieną bei į kokią šalį taip pat nežino, tačiau kai buvo sulaikytas, jam buvo pasakyta, kad jis yra Lietuvoje. Jis buvo apgyvendintas centre, kuriame dabar gyvena, šiame centre jis gyvena 23 ar 25 dienas. Čia jis susipažino su kitais centro gyventojais ir susidraugavo. Praeitą šeštadienį, 2025 m. rugsėjo 13 d., jis su draugais, kurių iš viso buvo dešimt, nuėjo netoli nuo centro, kuriame gyvena, ir ten jų laukė automobilis. Dėl kelionės jis su niekuo nesitarė, tiesiog ėjo su draugais. Į kokią šalį jie turėjo važiuoti, jis nežino. Jie skubėjo, todėl jis nematė, kaip atrodė automobilis. Vairuotojas jam buvo nepažįstamas, jis jį matė pirmą kartą, vairuotojas buvo vienas. Jis kalbėjo liudytojui nežinoma kalba, tačiau liudytojas suprato, kad jis liepia lipti į automobilį. Vairuotojas visus nufilmavo telefonu. Daugiau jis nieko nematė ir neprisimena, nes jie skubėjo. Jis negalėjo pasakyti, kiek laiko jie važiavo, kol juos sustabdė pareigūnai, kurie juos išlaipino iš automobilio ir grąžino į centrą, kuriame jie dabar yra. Jis nežinojo, kur jie važiavo su vairuotoju. Savo pasą jis pametė kelionės metu ir į centrą pateko jau be paso (1 t., b. l. 156-157).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. Y. O. nurodė, kad yra Somalio pilietis, kalba Somalio kalba ir parodymus pageidauja duoti Somalio kalba. Dėl nesaugios aplinkos Somalyje, vykstant gaujų karui, jo tėvas nusprendė, kad jis turi išvykti iš šalies. Maždaug prieš šešis mėnesius jis su savo tėvu ir dėde išvyko iš Somalio, nuskrido į Rusiją ir toliau keliavo į Baltarusiją. Jie norėjo pasiekti Europą, kur būtų saugu, ir jiems buvo nesvarbu, į kokią šalį nukeliauti. Kai nuvyko į Baltarusiją, ilgą laiką buvo miškuose ir nakvodavo miške. Vieną naktį juos užpuolė Baltarusijos kareiviai, tada visi išsigando ir išsilakstė į skirtingas puses. Taip jis pasimetė nuo savo tėvo ir dėdės, nuo to laiko jų nebematė ir nežino, kur jie yra. Jo pasas ir kiti dokumentai liko pas tėvą. Tą naktį, kai visi išsilakstė, jis bėgo paskui kitus žmones. Kur jie bėgo, kur klaidžiojo, jis nežino, nežino ir kada galėjo kirsti valstybės sieną bei į kokią šalį pateko. Jis klaidžiojo mišku kelias dienas, kol juos surado ir sulaikė policija. Policija jį su grupe žmonių pristatė į užsieniečių registracijos centrą, tada jis sužinojo, kad yra Lietuvoje. Į centrą jis pateko maždaug prieš mėnesį, tiksliai neprisimena. Nuo to laiko gyvena centro patalpose. Kambaryje, kuriame gyveno, žmonės vis keitėsi, nuolat kažkur išvykdavo. Nauji pažįstami centre jam pasakė, kad jie irgi išvažiuoja ir paklausė, ar jis nenori važiuoti kartu. Į kokią šalį jie ketino važiuoti ir kaip, jis nežinojo, tačiau nenorėjo likti vienas centre, todėl sutiko. Kažką kalbėjo, kad važiuos į didesnį miestą bei ten susiras darbus. Iš Lietuvos pabėgti neketino. 2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį ryte, jam pasakė, kad atvažiuoja automobilis ir jei nori — gali vykti kartu. Jis kartu su kitais žmonėmis, iš viso jų buvo dešimt, išėjo iš centro apie 16 valandą. Jie nuėjo iki kaimelio netoliese ir ten sustojo, laukdami automobilio. Koks automobilis turėjo atvažiuoti, jis nežinojo. Apie 19 valandą atvažiavo mikroautobusas ir sustojo netoliese. Jo nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Visi kartu buvę žmonės nuėjo link to automobilio, todėl ir jis su jais nuėjo. Kai priėjo prie automobilio, vairuotojas išlipo, atidarė duris ir liepė lipti į vidų. Jis sėdosi ant ten buvusių sėdynių. Vairuotojas irgi įlipo ir jie pradėjo važiuoti. Kiek pamena, juos vairuotojas atminčiai nusifotografavo. Jokių nurodymų vairuotojas jiems nedavė. Kas jį surado ir kas su juo tarėsi, jis nežino. Tada vairuotojas pradėjo važiuoti. Visą laiką jis vairavo, sustojęs nebuvo. Kur juos vežė, nežino, galvojo kad į kitą miestą Lietuvoj. Su vairuotoju nebendravo, jam jokių pinigų nemokėjo. Vairuotojas parodyti jokių asmens dokumentų neprašė. Bevažiuojant girdėjo, kad vairuotojas bendravo su kažkuo telefonu, tačiau jo kalbos jis nesuprato. Važiavo apie pora valandų nuo įsėdimo, kol automobilį sustabdė pareigūnai. Sustoję niekur nebuvo. Visą laiką vairavo tas pats asmuo iki pat sulaikymo. Kur juos vežė vairuotojas, jis nežino, važiavo į didesnį miestą Lietuvoj. Pinigų vairuotojui nemokėjo, ar kas nors sumokėjo už jį, nežino (1 t., b. l. 187-188).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. H. nurodė, kad yra Eritrėjos pilietė, kalba tigrajų kalba ir parodymus pageidauja duoti šia kalba. Ji nurodė, kad dėl skurdo ir blogų gyvenimo sąlygų jos mama nusprendė, kad ji turi išvykti iš šalies. Maždaug prieš šešis mėnesius ji su giminaičiais išvyko iš Eritrėjos, nuskrido į Rusiją, o iš ten keliavo į Baltarusiją. Jie norėjo pasiekti Europą, kur būtų saugu, ir jiems buvo nesvarbu, į kokią šalį nukeliauti. Kai jie nuvyko į Baltarusiją, ilgai buvo miškuose, daug ėjo pėsčiomis ir nakvodavo miške. Beklaidžiodama ji pametė savo asmens pasą. Po to ji nelegaliai iš Baltarusijos perėjo valstybės sieną į Lietuvą, kur ją pagavo pareigūnai, ir maždaug prieš tris savaites ją atvežė ir apgyvendino Lietuvos (duomenys neskelbtini) pabėgėlių centre. Nuo to laiko ji gyveno centro patalpose. Kambaryje, kuriame ji gyveno, buvo kitų žmonių, jie vis keitėsi, vis kažkur išvykdavo. Nauji pažįstami centre jai pasakė, kad jie irgi išvažiuoja, ir paklausė, ar ji nenori važiuoti su jais. Į kokią šalį jie ketino važiuoti ir kaip, ji nežinojo, tačiau ji nenorėjo likti viena centre, todėl sutiko važiuoti. Ji girdėjo kalbant, kad važiuos į didesnį miestą Lietuvoje ir ten susiras darbus, o iš Lietuvos pabėgti neketino. 2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį ryte, jai pasakė, kad jau atvažiuoja automobilis ir jei nori — gali vykti kartu. Ji kartu su kitais žmonėmis, iš viso jų buvo dešimt, išėjo iš centro apie 15–16 valandą. Jie nuėjo iki kaimelio netoliese ir ten sustojo, laukdami automobilio. Koks automobilis turėjo atvažiuoti, ji nežinojo. Apie 19 valandą netoliese atvažiavo mikroautobusas ir sustojo, jo modelio ir valstybinių numerių ji neįsidėmėjo. Visi žmonės nuėjo link automobilio, todėl ir ji nuėjo kartu. Priėjus prie automobilio vairuotojas išlipo, atidarė duris ir liepė lipti į vidų. Ji sėdo ant ten buvusių sėdynių. Vairuotojas irgi įlipo ir jie pradėjo važiuoti. Kiek ji prisimena, vairuotojas juos atminčiai nusifotografavo. Jokių nurodymų vairuotojas jiems nedavė, kas jį surado ir kas su juo tarėsi, ji nežinojo. Vairuotojas visą laiką vairavo, jie niekur nestabdė. Kur juos vežė, ji nežinojo, galvojo, kad į kitą miestą Lietuvoje. Su vairuotoju ji nebendravo, jam jokių pinigų ji nemokėjo. Jis neprašė parodyti jokių jos asmens dokumentų. Važiuojant ji girdėjo, kad vairuotojas su kažkuo bendravo telefonu, tačiau kalbos nesuprato. Jie važiavo apie porą valandų nuo įsėdimo, kol automobilį sustabdė pareigūnai. Visą laiką vairavo tas pats asmuo iki pat sulaikymo. Kur juos vežė vairuotojas, ji nežinojo, ji važiavo į didesnį miestą Lietuvoje. Pinigų vairuotojui ji nemokėjo ir nežinojo, ar kas nors mokėjo už ją (2 t., b. l. 10-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. O. nurodė, kad gimė ir augo Somalyje, jos gimtoji kalba yra Somalio, ir ji sutinka duoti parodymus Somalio kalba, dalyvaujant vertėjui ir vaiko teisių apsaugos atstovui. Ji nurodė, kad Somalyje gyventi yra labai sunku, todėl jos brolis suorganizavo kelionę, kad ji išvyktų iš Somalio. Šių metų viduryje, tikslios datos ji nežino, brolis sumokėjo žmogui ir perdavė ją jam, kad nugabentų į saugią šalį. Į kokią šalį ji buvo siunčiama, ji nežino, taip pat nežino, per kokias šalis ją vežė tas žmogus. Tas žmogus paėmė jos pasą ir negrąžino, todėl dokumento ji neturi. Ji žino, kad šiuo metu yra Lietuvoje ir šiame centre su kitais migrantais gyvena apie dešimt dienų. Praėjusį šeštadienį, 2025 m. rugsėjo 13 d., po pietų, nežinodama kiek buvo valandų, ji pro langą pamatė, kad kiti centro gyventojai kažkur eina. Ji išbėgo į lauką ir nuėjo su jais. Jai sakė, kad jie važiuoja pasivažinėti, tačiau kur ir kada grįš, ji nežinojo. Jie nuėjo prie stovinčios mašinos, kurios durys buvo atviros, ir visi dešimt asmenų sulipo į vidų. Automobilio nei markės, nei spalvos ji nežinojo ir nepastebėjo. Automobilyje buvo vairuotojas, vienas žmogus. Visiems sulipus ir susėdus vairuotojas pakėlė į juos telefoną, tačiau ką darė, ji nesuprato. Vairuotojas kažką kalbėjo, tačiau ji to taip pat nesuprato. Ji paaiškino, kad jos sveikata yra silpna ir jai dažnai skauda galvą, galva skaudėjo ir tą dieną, todėl ji neįsidėmėjo, kur jie važiavo, ir neprisimena, kiek laiko važiavo, kol jų automobilį sustabdė pareigūnai. Juos visus išlaipino, vairuotoją ir automobilį sulaikė, o visus keleivius grąžino į tą patį centrą, iš kurio jie išvyko ir kuriame jie dabar yra. Ji nurodė, kad daugiau nieko paaiškinti negali, nes neprisimena (2 t., b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. H. nurodė, kad yra Etiopijos pilietė, moka ir supranta amharik kalbą, todėl sutinka būti apklausiama dalyvaujant amharik kalbos vertėjai. Ji nurodė, kad liudytojos teisės ir pareigos jai yra išaiškintos ir ji jas suprato. Ji paaiškino, kad Etiopijoje yra nesaugu gyventi, šalyje yra grupuotės, kurios kariauja, jos tėvas buvo vienas iš gaujos narių, jis buvo nušautas, todėl ją atskyrė nuo visos jos šeimos narių, ir ji norėjo pabėgti iš savo šalies. Jos dėdė padėjo suorganizuoti jos išvykimą, jis surado tarpininką, kuris organizuoja keliones, ir jam sumokėjo 7500 JAV dolerių tam, kad ji išvyktų į bet kurią saugią ir taikią šalį. Ji neturėjo jokios konkrečios šalies, į kurią norėtų atkeliauti, jai buvo svarbu, kad šalis būtų taiki ir saugi. 2025 m. liepos 5 d. ji lėktuvu atskrido į Rusiją, kur atvykęs automobilis ją nuvežė iki Baltarusijos, kur nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 25 d. ji gyveno Baltarusijoje name kartu su kitais asmenimis, iki kol atėjo vedlys ir pasakė, kad prasideda jų kelionė. Kai tai pasakė, jis juos nuvežė iki miško, ir mišku jie keliavo apie penkias paras, kol pateko į Latviją. Kad yra Latvijoje, jai pasakė vedlys, nes ji pati to nesuprato. Būdami miške vedlys pasakė, kad atvažiuoja automobilis, kuris juos toliau veš. Atvykęs automobilis juos paėmė ir nuvežė iki Lietuvos, kur miške juos paleido, tačiau miške juos pamatė kažkas kitas, ir atvykę pareigūnai juos sulaikė. Ji nurodė, kad tuo metu jau buvo labai nusilpusi, be maisto. Rugsėjo pradžioje ji buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centrą, kur ji buvo apgyvendinta. Ji paaiškino, kad prieš kelias dienas centre prasidėjo sujudimas, visi kalbėjo, kad kažkur važiuos, todėl ji nusprendė eiti kartu su kitais asmenimis. Tai buvo vakaras, kai jie išėjo netoli (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centro. Ji pamatė, kad kieme stovi juodos spalvos autobusiuko tipo automobilis. Prie automobilio stovėjo vienas vyras, kuris jiems atidarė duris ir jie įsėdo į automobilio vidų, ant galinių keleivio sėdynių. Su vairuotoju ji nekalbėjo, nes nemokėjo jokios bendros kalbos. Kiek prisimena, vairuotojas jų nefilmavo, ir ar jis naudojosi navigacija, ji pasakyti negalėjo. Vairuotojas neprašė parodyti jos asmens dokumento, o ji jo neturi, nes yra pametusi dokumentą Baltarusijoje keliaudama mišku. Kelionės metu automobilį sustabdė pareigūnai ir paprašė pateikti jos asmens dokumentą, tačiau ji jo nepateikė, nes jo neturi. Pareigūnai ją informavo, kad ji yra netoli Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Kur jie vyko, ji nežinojo, nes vyko kartu su visais. Vairuotojui už kelionę pinigų ji nemokėjo ir nežinojo, kas jam turėjo sumokėti. Visą kelionės laiką vairavo vienas ir tas pats vairuotojas. Nuo paėmimo momento iki kol juos sustabdė pareigūnai, ji manė, kad jie automobiliu važiavo apie dvi valandas. Ji nurodė suprantanti, kad į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, nes neturi tam jokio teisinio pagrindo (2 t., b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. nurodė, kad yra Eritrėjos pilietė, kalba tigrajų kalba, todėl parodymus pageidauja duoti šia kalba. Ji nurodė, kad dėl blogų gyvenimo sąlygų giminaičiai nusprendė, kad ji turi išvykti iš šalies. Maždaug prieš šešis mėnesius ji su giminaičiais iš Eritrėjos lėktuvu išvyko į Rusiją, iš ten keliavo į Baltarusiją. Ji norėjo pasiekti Europą, kur būtų saugu, ir konkrečios šalies nepasirinko, jai buvo nesvarbu, į kokią šalį nukeliauti. Nuvykusi į Baltarusiją ji ilgai buvo miškuose, daug ėjo pėsčiomis, o grupės vedlys jai rodė kelią. Beklaidžiodama ji pamečiau savo asmens pasą. Po to grupė migrantų nelegaliai perėjo valstybės sieną į Lietuvą, čia buvo sulaikyti pareigūnų, ir maždaug prieš tris savaites ji buvo atvežta bei apgyvendinta Lietuvos Ruklos pabėgėlių centre. Ji gyveno centro patalpose, kambaryje buvo kitų žmonių, kurie vis keitėsi ir išvykdavo. Nauji pažįstami centre jai pasakė, kad jie išvažiavo ir paklausė, ar ji nenori važiuoti kartu. Ji nežinojo, į kokią šalį ketinama važiuoti, bet nenorėjo likti viena užsieniečių centre, todėl sutiko. Ji ketino važiuoti tik Lietuvoje, nes kitur sąlygų ji nežinojo. Šeštadienį, tai yra 2025 m. rugsėjo 13 d., jai buvo pasakyta, kad atvažiuoja automobilis ir jei nori, gali vykti. Ji kartu su kitais asmenimis, viso jų buvo dešimt, išėjo iš centro apie 15–16 valandą. Visi jie nuėjo iki kaimelio netoliese ir ten sustojo, laukė automobilio. Ji nežinojo, koks automobilis turėtų atvykti. Apie 19 valandą netoliese atvažiavo mikroautobusas ir sustojo, jo modelio ir valstybinių numerių ji neįsidėmėjo. Visi žmonės nuėjo link automobilio, todėl ir ji nuėjo. Priėjus vairuotojas išlipo, atidarė duris ir liepė lipti į vidų. Ji atsisėdo ant ten buvusių sėdynių. Vairuotojas įlipo ir jie pradėjo važiuoti. Kiek ji prisimena, vairuotojas juos fotografavo. Ji nežino, ar vairuotojas davė kokių nurodymų. Ji taip pat nurodė nežinanti, kas surado vairuotoją ir kas su juo tarėsi. Kol jie važiavo, sustojimų nebuvo. Kur juos vežė, ji nežino, manė, kad į kitą miestą Lietuvoje. Su vairuotoju ji nebendravo, jokių pinigų jam nemokėjo. Vairuotojas neprašė pateikti jokio asmens dokumento. Važiuojant ji girdėjo, kad vairuotojas su kažkuo bendravo telefonu, tačiau kalbos ji nesuprato. Jie važiavo apie dvi valandas nuo įsėdimo, kol automobilį sustabdė pareigūnai ir juos sulaikė. Visą laiką vairavo tas pats asmuo iki sulaikymo. Ji nežino, kur vežė vairuotojas. Pinigų už kelionę ji nemokėjo ir nežino, kas būtų mokėję (2 t., b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. T. nurodė, kad yra gimęs Etiopijoje, kalba amharų kalba ir sutinka duoti parodymus dalyvaujant amharų kalbos vertėjui ir vaikų teisių apsaugos atstovui. Ji nurodė, kad jos šeima Etiopijoje gyvena sudėtingai, todėl mama suorganizavo kelionę tam, kad ji išvyktų į saugią vietą neįvardytoje šalyje, o pati mama liko Etiopijoje. Ji nežinojo, į kurią šalį mama norėjo ją išvežti, ir kiek mama sumokėjo už šią kelionę. Šių metų viduryje ji išskrido iš Etiopijos ir per Rusiją pateko į Baltarusiją. Iš Baltarusijos ji atvyko į Latviją. Po to ji atsidūrė Lietuvoje ir buvo apgyvendintas Ruklos pabėgėlių centre, kur gyvena apie kelias dienas. Ji paaiškino, kad šeštadienį, 2025 m. rugsėjo 13 d., apie 20 valandą, matė kitus pabėgėlius einant ir ėjo kartu su jais. Ji matė žmones einant į miestą, todėl išėjo ir ji. Ji nežinojo, į kur turėjo eiti ar važiuoti. Kai atvyko prie automobilio, nurodė, kad automobilį matė, tačiau jo neįsidėmėjo. Vairuotojas jai buvo nematytas, jie su juo tarpusavyje nebendravo. Ji nemokėjo kalbos ir nematė, kad kas nors iš grupės būtų mokėjęs. Ji nesuprato, kur turi važiuoti, ir tiesiog važiavo su kitais. Ji teigė nepastebėjusi, kada jie išvažiavo. Vairuotojas nesišnekėjo, jos kalba jokia. Ji nematė, kad vairuotojas būtų filmavęs ar fotografavęs. Važiavimo metu, kai automobilį sustabdė pareigūnai, lauke buvo tamsu, todėl liudytoja nieko neįsižiūrėjo ir neprisimena (2 t., b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu Liudytojas D. P. paaiškino, kad gyvena Lenkijos Respublikoje ir turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“ kartu su P. M., su kuriuo yra įmonės bendrasavininkai. Įmonė verčiasi automobilių nuomos paslaugomis ir turi tris automobilius, kuriuos nuomoja. Automobilis „Renault Trafic“, registruotas Lenkijoje, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), yra pirktas lizingu, tačiau jo valdytojai yra jie. 2025 m. rugsėjo 13 d. į jų įmonę kreipėsi klientas A. S., Ukrainos pilietis, kuris pageidavo išsinuomoti mikroautobusą. Asmuo prieš nuomodamasis automobilį pasakė, kad jam automobilis reikalingas, nes jis vyks į vestuves su draugais. Automobilį turėjo grąžinti pirmadienį. A. S. automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo dviem paroms. Buvo surašytos transporto priemonės nuomos sutartys, padarytos nuomininko asmens dokumento ir vairuotojo pažymėjimo kopijos. Vieną nuomos sutarties egzempliorių jie pasiliko sau, kitą davė nuomininkui kartu su automobilio registracijos liudijimu ir automobilio civilinės atsakomybės draudimu. A. S. sumokėjo 1000 zlotų už automobilio nuomą ir dar 1000 zlotų užstatą, iš viso 2000 zlotų. Pinigus jis sumokėjo pavedimu. Kadangi automobilis buvo išnuomotas iki 2025 m. rugsėjo 15 d., o tą dieną jis nebuvo grąžintas, liudytojas kreipėsi į Lenkijos policiją dėl automobilio vagystės. 2025 m. rugsėjo 14 d. jie skambino A. S. norėdami pasitikslinti, ar 15 dieną automobilis bus grąžintas, tačiau susisiekti nepavyko, nes jo telefonas buvo išjungtas. Automobilyje įrengtas GPS siųstuvas, ir pagal buvimo vietą jie matė, kad automobilis yra Lietuvoje. Tada jie paskambino pasieniečiams ir sužinojo, kad automobilis buvo sulaikytas Lietuvoje. 2025 m. rugsėjo 22 d. per advokatę jie pateikė prašymą dėl automobilio grąžinimo, nes automobilis reikalingas įmonės veiklai, t. y. nuomos paslaugų teikimui. Liudytojas nurodė, kad apie tai, kad automobiliu bus gabenami nelegalūs migrantai, nei jis, nei jo kolega P. M. nežinojo. Asmuo neatrodė įtartinas, nes pateikė visus savo asmens duomenis, mokėjo iš savo lenkiškos banko sąskaitos, pateikė pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Taip pat paprašius pateikė lenkišką asmens kodą. A. S. nei jis, nei kolega nepažįsta, jį matė tik vieną kartą – kai jis buvo atvykęs išsinuomoti automobilio (2 t., b. l. 51-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose. 2025 m. rugsėjo 13 d. jis dirbo naktinėje pamainoje nuo 20 valandos iki 2025 m. rugsėjo 14 d. 09 valandos kartu su Viešojo saugumo tarnybos jaunesniuoju specialistu M. L.. Apie 23 val. 35 min. Kalvarijos savivaldybės, Sangrūdos seniūnijos, Kalnių kaimo ribose jis pastebėjo važiuojantį automobilį „Renault Trafic“. Šį automobilį jie sustabdė patikrinimui. Automobilis buvo Lenkijos Respublikos registracijos valstybiniais numerio ženklais. Transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis A. S.. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus bei pasą. Asmens duomenys sutapo su nurodytais dokumentuose. Automobilio salone sėdėjo dešimt tamsaus gymio asmenų. Kiek liudytojas prisimena, buvo šešios moterys ir keturi vyrai. Visi asmenys kartu su vairuotoju buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą aplinkybių aiškinimuisi. Bendraujant su asmenimis, jie prisistatė Somalio, Etiopijos ir Eritrėjos piliečiais, visi teigė esantys nepilnamečiai. Asmenys nurodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) pabėgėlių ir integracijos agentūroje. Visi nepilnamečiai migrantai buvo nelydimi suaugusių asmenų. Bendraujant su vairuotoju A. S., šis nurodė, kad gabeno asmenis link Lietuvos–Lenkijos Respublikos sienos ir pagal kito asmens telefonu duodamus nurodymus turėjo juos išleisti prie valstybių sienos. A. S. paaiškino, kad paleidęs asmenis jis turėjo pats su automobiliu pervažiuoti į Lenkijos Respubliką ir ten vėl paimti tuos pačius asmenis. A. S. nurodė, kad už šį asmenų gabenimą jam buvo pažadėtas 3000 dolerių atlygis (2 t., b. l. 57-62).

2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 23.35 val. Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos Kalnių kaimo ribose buvo pastebėtas ir sustabdytas link valstybės sienos su Lenkijos Respublika važiuojantis mikroautobusas „Renault Trafic“, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija). Transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis A. S.. Automobilio salone buvo 10 tamsaus gymio asmenų – 6 moterys ir 4 vyrai, kurie Kalvarijos pasienio užkardos tarnybinėse patalpose prisistatė kaip Somalio, Eritrėjos ir Etiopijos piliečiai. 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 00.40 val. visi asmenys buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą aplinkybių išsiaiškinimui. Sulaikyti užsieniečiai nurodė, kad yra pasišalinę iš (duomenys neskelbtini) priėmimo ir integracijos agentūros. Užkardos tarnybinėse patalpose A. S. paaiškino, jog turėjo nuvežti užsieniečius prie valstybės sienos su Lenkijos Respublika ir juos ten išleisti, o pats pervažiuoti į Lenkijos Respubliką ir privažiavęs sutartą vietą juos paimti. Jis teigė, kad nurodymus gaudavo telefonu, o už užsieniečių nuvežimą jam buvo pažadėta 3000 JAV dolerių (1 t., b. l. 6–9)

2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. 20.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. vykdant tarnybą sargybos patrulis vyresniuoju kartu su Viešojo saugumo tarnybos jaunesniuoju specialistu M. L. apie 23.35 val. Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos Kalnių kaimo ribose pastebėjo ir sustabdė link valstybės sienos su Lenkijos Respublika važiuojantį mikroautobusą „Renault Trafic“, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija). Transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Automobilio salone buvo 10 tamsaus gymio asmenų – 6 moterys ir 4 vyrai, kurie Kalvarijos pasienio užkardos tarnybinėse patalpose prisistatė kaip Somalio, Etiopijos ir Eritrėjos piliečiai: Somalio pilietis H. Y. O., gimęs (duomenys neskelbtini) (V), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); Somalio pilietė F. A. O., gimusi (duomenys neskelbtini) (M), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); Somalio pilietė N. M. O., gimusi (duomenys neskelbtini) (M); Somalio pilietis J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (V); Somalio pilietis A. A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (V); Somalio pilietis C. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (V); Etiopijos pilietė E. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (M); Etiopijos pilietė M. H., gimusi (duomenys neskelbtini) (M); Eritrėjos pilietė N. H., gimusi (duomenys neskelbtini) (M); Eritrėjos pilietė M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (M). 2025 m. rugsėjo 14 d. 00.40 val. visi asmenys buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą aplinkybių išsiaiškinimui. Apklausus asmenis nustatyta, kad tai nelydimi nepilnamečiai, kurie yra pasišalinę iš (duomenys neskelbtini) priėmimo ir integracijos agentūros. Užkardos tarnybinėse patalpose A. S. paaiškino, kad užsieniečius jis turėjo nuvežti prie sienos su Lenkijos Respublika ir juos ten išleisti, pervažiuoti į Lenkijos Respubliką ir privažiavęs sutartą vietą juos paimti, o nurodymus gaudavo telefonu. Už užsieniečių nuvežimą jam buvo pažadėta 3000 JAV dolerių (1 t., b. l. 10–11).

2025 m. rugsėjo 14 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. iš A. S. buvo išreikalauta transporto priemonė „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jos užvedimo raktelis (1 t., b. l. 12–15)

Automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonė „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra registruota lizingo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu (1 t., b. l. 16, 17–18)

2025 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas tamsios spalvos automobilis „Renault Trafic“. Ant automobilio pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), išduoti Lenkijos Respublikos, esančiuose tam skirtose vietose – ant priekinio bamperio ir ant galinės bagažinės dangčio. Atidarius variklio dangtį, ant kėbulo rastas VIN numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su registracijos liudijime nurodytu VIN numeriu. Automobilis turi penkias dureles, jo salone yra medžiaginės sėdynės ir devynios sėdimos vietos. Apžiūrint automobilio vidų, daiktadėžėje buvo rasta lenkų kalba sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis ir draudimo polisas, kurie apžiūros metu buvo išimti (1 t., b. l. 19–28).

2025 m. rugsėjo 13 d. sudarytoje automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad automobilis „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Automobilį išnuomojo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o nuomininku nurodytas A. S., asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–47).

2025 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad dėl 2025 m. rugsėjo 17 d. Kalvarijos pasienio užkardoje sulaikyto automobilio „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos registracija), pagal pirminę informaciją, gautą iš SIRENE Lenkijos nacionalinio skyriaus, šio automobilio, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), paieškos paskelbimo priežastis yra neteisėtas pasisavinimas. Įvykio laikotarpis nurodomas 2025 m. rugsėjo 13–15 d. Paieškos paskelbimo metu automobilio savininkas buvo (duomenys neskelbtini), o valdytojas – (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio 2025 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi (duomenys neskelbtini), registruotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). SIRENE Lenkijos nacionalinis skyrius nurodo, kad informacija pateikta iš atitinkamų Lenkijos duomenų bazių ir siekiant gauti išsamesnę informaciją išsiųstas paklausimas atsakingam teritoriniam policijos komisariatui (1 t., b. l. 92–94).

2025 m. rugsėjo 22 d. EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Trafic“, kurio variklio darbinis tūris yra 2,0 litro, variklio galia 125 kW, o gamybos metai 2021–2024, rinkos vertė su PVM yra 33 270 Eur (1 t., b. l. 96).

2025 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime, pateiktame atsakant į 2025 m. rugsėjo 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad Somalio Federacinės Respublikos piliečiai F. A. O., gimusi (duomenys neskelbtini), H. Y. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ir N. M. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai. Taip pat nurodyta, kad Somalio Federacinės Respublikos piliečiai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), A. A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir C. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Eritrėjos valstybės piliečiai N. H., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), bei Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos piliečiai M. H., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra neteisėti migrantai, nelydimi nepilnamečiai. Visi išvardinti nelydimi nepilnamečiai apgyvendinti PIIA Ruklos priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl jų sprendžiama dėl perdavimo pagal Readmisijos sutartį į Latvijos Respubliką. Nurodoma, kad C. A., gimęs (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 22 d. perduotas į Latvijos Respubliką. Visiems išvardintiems nelydimiems nepilnamečiams teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje neapribota, tačiau teisės išvykti už Lietuvos Respublikos ribų jie neturėjo (1 t., b. l. 99–100).

2025 m. rugsėjo 14 d. asmens kratos protokole nurodyta, kad įtariamojo A. S. asmens kratos metu buvo išimti jo asmens pasas, vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas, mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ ir mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ (2 t., b. l. 71–75).

2025 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su nenustatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefoną nustatyta, kad jame nėra ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (2 t., b. l. 76–78, 79–81).

2025 m. spalio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), su nenustatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Telefone nustatyta data ir laikas. Atidarius programėlę „Telegram“ nustatyta, kad joje matomas pokalbis su asmeniu, kurio paskyra pavadinta „P.“. Pokalbis prasideda rugpjūčio 28 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 14 d. Pokalbio turinys susijęs su žmonių gabenimu už piniginį atlygį, kurį siūlo vartotojas vardu „P.“. Pokalbio žinutėse matyti, kad A. S. šiam asmeniui siunčia nuorodas su koordinatėmis ir kelionės maršrutus, taip pat pateikia savo banko sąskaitos numerį ir kalbama apie pinigų pervedimus. Mobiliojo ryšio telefono galerijoje rasti automobilio „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos registracija), vaizdai ir vaizdo įrašai, kuriuose matomi tamsios odos spalvos asmenys, filmuoti tamsiu paros metu, sėdintys automobilyje ir sakantys savo vardus bei pavardes (2 t., b. l. 81–119).

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

A. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno žmones Lietuvos Respublikos teritorija bei pasikėsino juos gabenti per valstybės sieną. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi. Taip pat neturi reikšmės ar užsieniečiai gabenant per Lietuvos Respublikos sieną ir gabenant juos Lietuvos teritorijoje buvo slepiami nuo tikrinimo ir panašiai.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo A. S. kaltę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, tai yra tikėdamasis gauti susitartą atlygį už neteisėtą veikimą, nuomotu automobiliu iš Latvijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką, čia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė dešimt užsienio šalių piliečius, neteisėtai patekusius į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją, iki buvo sulaikyti pareigūnų.

Kaltinamasis savo kaltę prisipažino visiškai pagal pareikštą kaltinimą, nurodė, kad suprato vykdantys nusikalstamą veiką, ketino nusikalstamu būdu užsidirbti, suvokė, kad gabena nelegalius užsieniečius. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kiti įrodymai byloje, tai yra liudytojų F. A. O., A. A. D., C. A., J. M., H. Y. O., N. H., N. M. O., M. H., M. B., E. T. parodymai apie jų įsėdimą į kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę. Liudytojo E. T. parodymai, kurie nekelia abejonių, jog būtent A. S. vairavo transporto priemonę, kuria buvo gabenami užsienio piliečiai.

2025 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime patvirtinta, kad sulaikyti užsienio šalių piliečiai yra neteisėti migrantai, į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, išvardintiems nelydimiems nepilnamečiams teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje neapribota, tačiau teisės išvykti už Lietuvos Respublikos ribų jie neturėjo (1 t., b. l. 99–100). Kaltinamojo, liudytojų parodymai, jų sustabdymo visiškai netoli Lietuvos - Lenkijos Respublikų sienos patvirtina, kad kaltinamasis ketino išgabenti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taigi, kaltinamajam teisingai inkriminuoti du alternatyvūs BK 292 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys veiksmai: neteisėtas valstybės sieną perėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei gabenimas neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių. Nors kaltinamasis buvo sulaikytas nespėjus jam kirsti Lietuvos Respublikos sienos ir jo veiksmai yra kvalifikuojami kaip pasikėsinimas neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius dešimt užsieniečių, tačiau jo nusikalstamai veikai pasireiškus dvejais alternatyviais veiksmais, kurių vienas (užsieniečių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorija) yra baigtas, jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Duomenų apie A. S. ankstesnius teistumą ar baustumą administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nėra, todėl jis laikytinas neteistu. Pagal jo paaiškinimus, jis yra dirbantis. Kaltinamasis įvykdė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad buvo gabenami net 10 asmenų, kaltinamajam skirtina BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės trukmę būtina atsižvelgti į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje nėra duomenų kad kaltinamasis būtų anksčiau teistas, nėra duomenų, kad iš nusikalstamos veikos būtų gavęs kokias nors pajamas, nusikalstami tikslai nebuvo pasiekti, jie buvo sulaikyti Lietuvoje, todėl jam skirtinas dydis artimas minimaliai sankcijoje numatytai bausmei.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

A. S. buvo sulaikytas 2025 m. rugsėjo 13 d., vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka (2 t., b. l. 67-68). 2025 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika, už kurią teisiamas A. S. buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl spręstinas turto konfiskavimo klausimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas teisėtam savininkui (1 t., b.l. 83-85). Šis automobilis, kuriuo buvo gabenami nelegaliai į Lietuvos Respubliką patekę asmenys, pagrįstai grąžintas jo savininkui, kadangi automobilio savininkas apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nežinojo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, be kurios nebūtų įmanoma įvykdyti nusikaltimą, ji turi būti konfiskuota, o šiuo nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti išieškota konfiskuotino turto – minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, įvertinęs byloje esančius „Emprekis“ duomenis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (1 t., b. l. 96), konstatuoja, kad iš kaltinamojo konfiskuotina 33 270 Eur dydžio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „Redmi“ 2025 m. spalio 21 d. nutarimu grąžinti kaltinamajam A. S., kurie ir paliktini savininkui.

Transporto priemonė „Renault Trafic“, transporto priemonės reg. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, lenkų kalba automobilio nuomos sutartis, transporto priemonės draudimo polisas, 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pagrįstai grąžinti teisėtam savininkui įmonės ,, (duomenys neskelbtini)'' įgaliotam atstovui, kurie ir paliktini savininkui.

Byloje yra duomenys apie A. S. asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, kuris nelaikytinas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai, ir grąžintinas savininkui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, išieškoti iš A. S.konfiskuotino turto - transporto priemonės „Renault Trafic“- vertę atitinkančią sumą 33 270 Eur (trisdešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt Eur).

Asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Redmi“ – palikti daiktų savininkui.

Transporto priemonę „Renault Trafic“, transporto priemonės reg. liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, lenkų kalba automobilio nuomos sutartį, transporto priemonės draudimo polisą – palikti daiktų savininkui.

Mobilaus ryšio telefoną „iPhone“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jiems suprantamą kalbą, gavimo dienos.