- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-1229-497/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pareiškėjas
- A. R.
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-30 Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-615-13 pagal LR BK 300 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškėjo pareiškimą dėl to, kad 2013 m. kovo mėnesį gavo notaro vykdomąjį įrašą dėl 135 000 Lt išieškojimo V. V. naudai ir sužinojo, kad išieškojimas vykdomas 2009- 06-18 jo pasirašyto paprastojo vekselio pagrindu. Susipažinęs su vekseliu, jis pamatė, kad vekselis yra suklastotas, kadangi jokio vekselio nepasirašinėjo.
2014-04-28 Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Sevostjanovas ikiteisminį tyrimą nutraukė LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nurodydamas, kad atlikus rašysenos tyrimą buvo nustatyta, kad 2009-06-18 paprastajame vekselyje vekselio davėjo A. R. vardu pasirašė pats A. R..
2014-08-22 Vilniaus apygardos teismas panaikino sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įpareigodamas atlikti papildomus proceso veiksmus. Įvykdžius 2014-08-22 nutartyje nurodytus atlikti proceso veiksmus, 2015-04-28 Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Sevostjanovas, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė aukštesniajam prokurorui.
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valdo Uždanavičiaus 2015-06-11 nutarimu buvo atsisakyta panaikinti 2015-04-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prašė prokuroro Valdo Uždanavičiaus 2015-06-11 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl vyriausiojo prokuroro Valdo Uždanavičiaus 2015-06-11 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, atmestas kaip nepagrįstas.
Skundu pareiškėjas A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį. Pareiškėjo manymu, skundžiamoji nutartis yra formali, kadangi joje iš esmės neįvertintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas bei neatsižvelgta į pareiškėjo skundo motyvus, nutartį grindžiant pagrinde abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais.
Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas nepagristai ignoravo jo skunduose nurodytus klausimus ekspertui, Vilniaus apygardos teismo įpareigojimus, ydingai suformulavo 2015-01-28 "Papildomą užduotį atlikti objektų tyrimą", dėl ko papildomai atliktas specialisto tyrimas vėl taip ir neatsakė į visapusiškam, išsamiam ir objektyviam tyrimui atlikti reikalingus klausimus.
Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui pateikė viešai skelbiamus oficialius dokumentus - V. V. VMI pateiktas turto ir pajamų deklaracijas, kuriose paskelbti duomenys prieštarauja apklausto įtariamojo V. V. paaiškinimams, tačiau teismas dėl deklaracijų duomenų visiškai nepasisakė ir nepaaiškino, kodėl jais nesiremia. Pasak pareiškėjo, iš deklaracijos matyti, kad tokios piniginių lėšų sumos - 135.000 Lt 2008 metais V. V. apskritai netgi neturėjo, o turėtų piniginių lėšų niekam neskolino. Tik tinkamai atliktas tyrimas bei įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nutartyje nurodytas įpareigojimas atsakytų į aukščiau pateiktus ir kitus klausimus, skirtus pašalinti ikiteisminio tyrimo duomenų prieštaringumą. Pasak pareiškėjo, liudytojo V. V. apklausa atlikta netinkamai, formaliai, nevisapusiškai, neišsamiai atskleistos LR BK 300 str. 1 d. numatytos aplinkybės, todėl siekiant pašalinti aukščiau nurodytus ir kitus apklausos metu kylančius prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų būtina atlikti V. V. papildomą apklausą.
Pareiškėjo manymu, nutartyje teismas nepagristai nurodė, kad nėra galimybių nustatyti naujas aplinkybes, faktus, atliekant LR BPK nustatytus procesinius veiksmus, kadangi tokiai apklausai reikia tinkamai pasiruošti, o ne atlikti formaliai, kaip tai padaryta pirmą kartą. Pareiškėjo manymu, esant V. V. parodymų nelogiškumui, prieštaringumui jo faktiškai valstybei deklaruotų pajamų ir turto dydžiams, būtina ieškoti ir atrasti technines galimybes nustatyti, kokia teksto dalis surašyta ant vekselio jau po to, kai ant jo buvo uždėtas pareiškėjo parašas.
Pasak pareiškėjo, nors 2015-02-27 specialisto išvadoje Nr. 11-229 (15) nurodyta, kad papildomam tyrimui atlikti Lietuvoje nėra reikalingų techninių priemonių, kurias turi kitų ES valstybių teisėsaugos institucijos, tačiau sutinkamai su BPK 84 str. 1 d., tokias galimybes pareigūnai galėtų realizuoti kreipdamasi į kitą ekspertinę įstaigą arba į kitų ES valstybių įstaigas, pasinaudodami tarptautinės teisinės pagalbos institutu (LR BPK 66 str., 67 str., 84 str. 2, 3 a, LR BK 182 str. 2 d., 189¹ str. 1 d., 190 str.). Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagristai nepasinaudojo minėtomis teisės normomis, o pasitenkino 2015-02-27 LTEC specialisto išvada Nr. 11-229 (15), kuri taip ir neatsakė į jai nustatytus atsakyti klausimus dėl techninių priemonių trūkumo, reikalingus pašalinti abejones dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nutarties byloje Nr. lS-1041-562/2014 įpareigojimą.
Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad prašė papildyti dar anksčiau atliktą specialisto tyrimą, pateikdamas jam klausimus, o tą padaryti ikiteisminio tyrimo pareigūnus įpareigojo Vilniaus apygardos teismas 2014-12-01 nutartimi nurodant pašalinti abejones, ar vekselis galėjo būti suklastotas ne tik padirbant pareiškėjo parašą, bet ir pasinaudojant kitu jo anksčiau pasirašytu dokumentu, panaudojant jau pasirašytą tuščią popieriaus lapą ir kitais būdais, įpareigojo ikiteisminio tyrimo pareigūnus patikslinti specialisto išvadą, pavedant specialistams atsakyti į papildomus klausimus. Tačiau nepagristai ne visi pareiškėjo pageidauti klausimai, reikalingi tinkamai atlikti tyrimą, įtraukti į pakartotinį specialisto tyrimą.
Skundas netenkintinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( EŽTT 1994-04-19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties bei skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek prokuroras, tiek aukštesnysis prokuroras, tiek teismas aiškiai pasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų ir nesutikti su jų išdėstytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 d. nutarties aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kaip ir skunde apylinkės teismui.
Aukštesnes instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartis yra teisėta ir pagrista, jos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. R. skundą atsisakyta remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjus A. R. pareiškime nurodytas aplinkybes bei atlikus rašysenos tyrimą buvo nustatyta, kad 2009-06-18 paprastajame vekselyje, vekselio davėjo A. R. vardu pasirašė pats A. R..
Iš prokuroro 2015-04-28 d. nutarimo matyti, kad įvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 nutartyje nurodytus atlikti proceso veiksmus, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras įvertino pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, t.y. aiškinosi, ar 2009-06-18 paprastajame vekselyje vekselio davėjo A. R. vardu pasirašė pats A. R.. Nagrinėdami pareiškėjo skundą, kontrolinę faktinių duomenų bei juos pagrindžiančių dokumentų analizę ir jų atitikimą Baudžiamojo kodekso prašomos inkriminuoti nusikalstamos veikos sudėčiai atliko aukštesnysis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Vilniaus apygardos teismas, pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje, aukštesniojo prokuroro 2015-06-11 nutarime padarytai išvadai, jog prokuroro 2015-04-28 nutarime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pareiškėjo A. R. išdėstytų aplinkybių, susijusių su V. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Nors pareiškėjas teigia, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje jis nepasirašinėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenuginčijamai nustatyta, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje pasirašė pats A. R.. 2014-02-28 Nr. 2410 (13) specialisto išvadoje pateiktos išvados paneigia pareiškėjo teiginius apie dokumento suklastojimą, kadangi minėtoje išvadoje nurodyta, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje eilutėje „parašas“ pasirašė pats A. R.. Taigi ši aplinkybė įrodo, jog A. R. parašas paprastame vekselyje suklastotas nebuvo. Be to, šį parašo tyrimą atliko dvi specialistės, kurių atsakomybė numatyta BPK 163 str. ir buvo įspėtos pagal BK 235 str.
Iš papildomos 2015-02-27 specialisto išvados Nr. 11-229 (15) matyti, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje, skiltyje "Vekselio davėjas", eilutėje "Parašas" esantis parašas A. R. vardu nėra techniškai padirbtas, o yra įprastai pasirašytas rašymo priemone. Be to, toje pačioje išvadoje konstatuota, kad yra tikimybės, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje pirmiau buvo parašytas vekselio tekstas, o vėliaus pasirašytas parašas A. R. vardu. Kaip minėta, iš papildomos 2015-02-27 specialisto išvados matyti, kad 2009-06-18 paprastame vekselyje esantis parašas A. R. vardu nėra techniškai padirbtas. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, liudytojų V. V. bei D. G. parodymai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių yra nuoseklūs, papildo vieni kitus, patvirtina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei atitinka minėtos papildomos ekspertizės išvadas.
Toliau pareiškėjas skunde nurodo, kad jo prašymu nebuvo ištirta ir atsakyti į klausimą, ar vekselis galėjo būti suklastotas ne tik padirbant pareiškėjo parašą, bet ir pasinaudojant kitu jo anksčiau pasirašytu dokumentu, panaudojant jau pasirašytą tuščią popieriaus lapą ir kitais būdais. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini. Kaip matyti iš medžiagos, tiek pirminiame 2014-09-16 prokuroro V. Uždanavičiaus nutarime, tiek 2015-06-11 nutarime atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras nustatė, jog pareiškime, taip pat apklaustas liudytoju A. R. teigė, kad susipažinęs su vekselio kopiją pamatė, kad vekselis surašytas ne jo ranka ir parašas yra ne jo. Taip pat nustatyta, kad 2008-2009 metais (vekselio išdavimo laikotarpiu) pareiškėjas A. R. pasirašinėjo kitokiu būdu, nei 2013 metais rašydamas pareiškimą į policiją ir pasirašant proceso dokumentuose. Todėl įvertinus šias aplinkybes prokuroras padarė išvadą, kad pareiškėjo parašas buvo pakeistas tikslu pagrįsti versiją, jog 2009-06-18 paprastajame vekselyje pasirašė ne A. R.. Todėl specialistui nustačius, kad vekselyje pasirašė pareiškėjas, tikrinti A. R. pateiktą naują versiją, kad jis galėjo pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo (t.y. skunde, skirtingai nei pareiškime ir apklausoje A. R. pripažįsta, kad vekselyje yra jo parašas), nėra pagrindo. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro nutarimuose padaryta išvada, jog ši pareiškėjo versija pateikiama nenurodant jokių objektyvių aplinkybių, o tik kaip viena iš galimų jo parašo atsiradimo vekselyje versijų.
Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad 2015-02-27 LTEC specialisto išvados Nr. 11-229 (15) nepakanka nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl tikslinga atlikti šį tyrimą kitose ES šalių kriminalinėse laboratorijose, be to, kad nepagristai ne visi pareiškėjo pageidaujami klausimai reikalingi tinkamai atlikti tyrimą, įtraukti į pakartotinį specialisto tyrimą. Sutiktina tiek su prokurorų nutarimuose, tiek su skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjo klausimai, kuriuos jis prašo pateikti ekspertams yra pertekliniai.
Atmestini skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesivadovavo BPK 84 str. ir nepasinaudojo visomis teisės normomis. 2015-02-27 išvadoje konstatuota, kad negalima nustatyti, ar tirti pateiktas vekselis 135 000 00 Lt sumai surašytas ir pasirašytas jame nurodytu ar kitu metu, nes įteisintos metodikos ir techninių galimybių nustatyti rankraščio įrašų, parašų amžių Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ekspertizės būdu nustatyta, ar tirti pateiktas vekselis 135 000 00 Lt sumai surašytas ir pasirašytas jame nurodytu ar kitu metu. LR BPK 1 str. be kitą ko nustatyta, kad baudžiamojo proceso tikslas yra atskleisti nusikalstamas veikas, taigi baudžiamasis procesas negali būti begalinis ir tęsti vien tam, kad išsklaidytų pareiškėjo abejones, nesusijusias su baudžiamojo proceso tikslais.
Pareiškėjo skunde nurodyti prašymai dėl papildomos V. V. apklausos, dėl papildomų klausimų specialistams bei dėl papildomos vekselio teksto ekspertizės yra atmestini. Prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti, išanalizuoti tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos tyrimo duomenimis. Skundžiamuose nutarimuose įvertintos visos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamų veikų požymių nebuvimą ir dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga.
Skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta todėl, kad yra formali, nemotyvuota, neatsakyta į pareiškėjo teiginius, išdėstytus skunde, taip pat atmestini. Kaip jau minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas aiškiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti pareiškėjo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.