- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- Ik-1685-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02798-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- V. B., VĮ Registrų centras
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui M. L., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Almantui Masioniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B., jos atstovei E. B., vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, V. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 10 11 sprendimą Nr. 266 ,,Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2011 09 15 sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-25435 ,,Dėl prašymo išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą - įsiskolinimą už įsigytą turtą“; 3) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras Vilniaus filialą panaikinti įrašą - žymą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 1-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais atsisakyta išregistruoti žymą Nekilnojamojo turto registre dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą. 1996 11 15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš pil. V. B. nuosavybės teisėmis įsigyjant dalį gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį kiemo statinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta jo 4 000 Lt skola pardavėjai. Sutartyje nurodyta skola siekė užtikrinti pardavėjos išsikėlimą bei išsiregistravimą iš karto po sutarties sudarymo. Tačiau pardavėja buvo iškelta tik teismo sprendimu net 1999 08 23 po 2 metų ir 9 mėnesių, todėl ne jis, o tariamoji kreditorė liko skolinga, nes naudojosi patalpomis. Žyma apie skolą Nekilnojamojo turto duomenų banke liko iki šiol. Esanti žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ varžo jo galimybes ruošiant techninius dokumentus namo dalies pertvarkymui ir kenkia tvarkant finansinius reikalus įstaigose, susijusiose su nekilnojamuoju turtu. Atsakovas, tretysis suinteresuotas asmuo savo sprendimais neapgynė jo teises į konfidencialumą bei nesilaikė įstatymų (Notariato įstatymo 14 str.). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija savo sprendime neatsižvelgė į žymos įrašymo prieštaravimą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 9.2 punktui teigiančiam, kad daiktines teises, šių teisių suvaržymus priima ir registruoja teritoriniai registratoriai (šiuo atveju - Filialas), Nuostatų 76 p. nurodančiame, kad registro duomenys yra vieši. Viešumas ribojamas tik esant sąlygoms, kurios neturi ryšio su jo įsigytu nekilnojamuoju daiktu. Filialas neteisingai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. normą reikalaujančią, kad registro įrašai atitiktų kadastro duomenis, kuriame apie suvaržymų žymas nekalbama. To paties Įstatymo 5 str. 2 d., kuriuo taip pat remiamasi taip pat kalbama tiktai apie įrašytų duomenų atitikimą juos įtvirtinantiems dokumentams (šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutarčiai). Vilniaus filialo sprendime neatsižvelgta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 ir 2 d. d. nuostatą, kurioje reglamentuota kokiais atvejais daiktinių teisių suvaržymai neturi būti įregistruoti. Nekilnojamojo turto registro nuostatų. 11 str. nurodo, kad prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kadangi namo dalies pardavėja V. B. niekada nereikalavo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos skolos įregistravimo, o jis jokių savo teisių suvaržymo taip pat niekada nereikalavo, todėl tokio įrašo padarymas yra neteisėtas. Tokio reikalavimo Filialui nepateikė. Priešingai, jau apie 10 metų reikalavo jį panaikinti. Nagrinėjant jo skundus Filialas ir Centrinis registratorius privalėjo atsižvelgti į CK 4.256 str. 1 ir 2 dalių nuostatas., iš kurių aiškiai matyti, jog teisių į daiktą suvaržymus viešo registro tvarkytojui asmenys pateikia nustatytos formos paraiška; taip pat, jog teisių į daikto suvaržymus turėtoja, kokia formaliai buvo V. B., daiktinių teisių suvaržymo įregistravimo galėjo reikalauti paduodamu prašymu viešojo registro teritoriniam tvarkytojui, tačiau daugiau kaip 15 metų to nereikalavo ir dabar nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas ir tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 55-57) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) į 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau - Statiniai) nuo 1997 01 06 įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Taip pat šios sutarties pagrindu 1997 01 06 įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įgytus minėtus nekilnojamuosius daiktus (toliau -Žyma). Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 punkte nurodyta, kad Žyma galioja nuo 1997 01 06, kuomet buvo įregistruota ir pareiškėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį Statinių. Patikrinus archyvinės Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentus, nustatyta, kad buvusios valstybinės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale įregistruojant 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 01 06 atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje buvo įrašyta „(su teisių suvaržymu)“. Tuo metu statinių teisinė registracija buvo atliekama vadovaujantis Vyriausybės 1996 08 23 nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinąja tvarka (toliau -Tvarka), kurios 12-13 punktai nustatė, kad teisiškai įregistravus statinius, duomenys apie juos, jų savininkus, statinių įkeitimą, areštą ir kitokį apsunkinimą įrašomi į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę ir turi atitikti įregistruotų dokumentų duomenis. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo ginčijama Žyma buvo įrašyta į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę teisėtai ir pagrįstai galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvusioje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 punktas taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama nekilnojamojo turto savininko prievolė - pasižadėjimas sumokėti įsiskolinimą už įsigytą turtą. Vadovaujantis Nekilnojamojoj turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys nuo 1998 01 01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą Vyriausybės 1998 01 22 nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Šių teisės normų sisteminė analizė rodo, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčo teisiniam santykiui taiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Vyriausybės 2002 07 12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktą, nes šios teisės normos ginčo teisinio santykio nereglamentuoja. Šiuo metu ginčo santykį arba Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą įregistruoti žymas apie daiktinės teisės suvaržymus ir juridinius faktus reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų 34 punktas, nustatantis, kad įregistruojant daiktinę teisę turi būti padarytos žymos apie daiktinės teisės suvaržymus ir juridinius faktus, jeigu tokie suvaržymai ir juridiniai faktai nustatyti tame pačiame dokumente, kurio pagrindu registruojama daiktinė teisė. Imperatyvus šios teisės normos pobūdis nesuteikia teisės nei suinteresuotam asmeniui, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pasirinkti, ar registruoti pateikiamame dokumente nurodytus daiktinės teisės suvaržymus ir juridinius faktus, todėl pareiškėjo argumentai, kad nei jis, nei V. B. niekada nereikalavo įregistruoti 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto įsiskolinimo ir įrašas dėl šios priežasties yra neteisėtas, nepagrįsti Žymos įregistravimo metu galiojusiomis ir šiuo metu galiojančiomis teisės normomis. Darant prielaidą, kad suinteresuotas asmuo galėtų pats pasirinkti, ar registruoti jo daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, nebūtų galima užtikrinti Nekilnojamojo turto registre kaupiamų duomenų teisingumo ir atitikimo dokumentams, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, o tai prieštarautų nekilnojamojo turto registro paskirčiai - teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis ir galėtų pažeisti kitų šio registro naudotojų teises ir teisėtus interesus. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta 4 000 Lt skola pardavėjai V. B., siekiant užtikrinti pastarosios išsikėlimą bei išsiregistravimą iš karto po sutarties sudarymo. Kadangi V. B. buvo priverstinai iškelta, 1999 08 23 priėmus teismo sprendimą, M. L. mano, kad V. B. jam liko skolinga, nes naudojosi patalpomis. Vadovaujantis tiek Žymos įregistravimo metu galiojusios Tvarkos 13 punktu, tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas buvo ir yra atsakingas už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, šiuo atveju 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutarties turinį. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2007 07 21 redakcija) 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (2011-07-01 redakcija) 61 punktas numato, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Nekilnojamojo turto registre panaikinamos gavus suinteresuoto asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą ar pasikeitimą. Kadangi pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių įsiskolinimo už įgytus Statinius pasibaigimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė, vien jo 2011 09 03 prašyme nurodyti argumentai, kad jis visas sutarties sąlygas įvykdė, o V. B. pretenzijų reikšti negali, nes nuo sutarties sudarymo praėjo 15 metų, ar Vilniaus apygardos teismui pateiktame skunde išdėstyti argumentai negali būti teisiniu pagrindu Žymos išregistravimui. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovai savo sprendimais taip pat neapgynė jo teises į konfidencialumą bei nesilaikė įstatymų (Notariato įstatymo 14 str.), nes šiame straipsnyje reglamentuojamas notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas, o kuo tai susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais,pareiškėjas nenurodo.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Patvirtino, kad 1996 m. perkant nekilnojamąjį turtą buvo numatyta 4 000 Lt skola, kuri turėjo būti išmokėta per atitinkamą laikotarpį. Įrodymų, kad minėta skola buvo sumokėta, šiandien neturi. Nekilnojamojo turto pardavėja V. B., atsiimdama ieškinį, neva atsisakė pretenzijų į minėtą skolą. Be to, V. B. sutartu terminu iš buto neišsikėlė, beveik tris metus naudojosi svetimu turtu, todėl laikytina, kad skola išnyko.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui reikėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jei kitokiu būdu negalima gauti dokumentų, patvirtinančių ginčijamo įsiskolinimo pasibaigimą, kuriais remiantis iš duomenų bazės būtų pašalinta minėta žyma.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad butas buvo parduotas suklastojus jos parašą. Tvirtino, kad 4 000 Lt skola liko nesumokėta. Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme bylinėjosi dėl buto pardavimo, o ne dėl 4 000 Lt skolos už buto pardavimą.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus 1-ajame notaro biure 1996 11 15 V. B. ir M. L. pasirašė sutartį, kuria V. B. pardavė jai privačios nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamo namo ir priklausinių pagal 1996 11 07 Vilniaus m. 1-o notarų biuro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 1996 11 12 Valstybinės įmonės Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras Vilniaus filialo detalizuotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 p. šalių buvo patvirtinta, kad dalį sumos (56 000 Lt) pardavėjos atstovas yra gavęs prieš sudarant sutartį, o likusią 4 000 Lt dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 1996 12 15 (b. l. 48).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad sutartyje nurodyti nekilnojamieji daiktai registre įregistruoti nuo 1997 01 06, Žymos grafoje nurodyta, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą (b. l. 46-47).
VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2011 09 02 gavo pareiškėjo skundą dėl neteisėtų įrašų panaikinimo. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad visas pirkimo - pardavimo sąlygas įvykdė, pardavėja V. B. iš patalpų buvo iškeldinta 1999 m. birželio mėn. (b. l. 49).
VĮ Registrų centras Vilniaus filialas 2011 09 15 sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-25435 ,,Dėl prašymo išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą - įsiskolinimą už įsigytą turtą“ nurodė, kad teritoriniam registratoriui dokumentų, patvirtinančių prievolės įvykdymą nėra pateikta, o Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nustato, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Duomenys, įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl taisyti duomenis, įrašytus minėtame registro įraše, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., teritorinis registratorius neturi juridinio pagrindo (b. l. 45).
VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 10 11 sprendimu Nr. 266 ,,Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (b. l. 43-44), paliko galioti Vilniaus filialo 2011 09 15 sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-25435 ,,Dėl atsisakymo panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre“ (b. l. 41-42).
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose išreikštas atsisakymas panaikinti žymą.
Teisinius santykius, atsirandančius dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos ir su šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo, reguliuoja Civilinis kodeksas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei šio įstatymo įgyvendinimą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 ir 2 straipsniai). Nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje.
Sutarties dėl pastatų pirkimo sudarymo metu statinių teisinė registracija buvo atliekama vadovaujantis Vyriausybės 1996 08 23 nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinąja tvarka (toliau -Tvarka), kurios 12-13 punktai nustatė, kad teisiškai įregistravus statinius, duomenys apie juos, jų savininkus, statinių įkeitimą, areštą ir kitokį apsunkinimą įrašomi į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę ir turi atitikti įregistruotų dokumentų duomenis. Tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 punktas taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama nekilnojamojo turto savininko prievolė - pasižadėjimas sumokėti įsiskolinimą už įsigytą turtą.
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys liudija, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į įsigytus pastatus buvo įregistruota nuo 1997 01 06, įregistravimo pagrindas - 1996 11 15 pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta 4 000 Lt skola (b. l. 48, 58-59). Teismas daro išvadą, kad buvusioje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje ginčijama Žyma į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę buvo įrašyta teisėtai ir pagrįstai galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas teikdamas skundą Vilniaus filialui nurodė, kad visas pardavimo sąlygas įvykdė, kad turto pardavėja iš patalpų iškeldinta teismo antstolio, todėl prašo panaikinti žymą (b. l. 49). Dokumentų patvirtinančių faktus, kad žymoje nurodytas faktas pasibaigė pareiškėjas, kaip nustatyta Įstatymo 22 str. nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė prašomą žymoje įrašą panaikinti.
Kreipdamasis skundu į Centrinio registratoriaus ginčų komisiją pareiškėjas be kitų dokumentų pateikė Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1999 08 23 sprendimą, kuriuo teismas nusprendė iškeldinti ieškovę V. B. iš atsakovui M. L. priklausančio buto, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53) ir Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2007 09 03 parengiamojo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-7780-11/2007 (b. l. 50-51). Šie dokumentai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo įsiskolinimas pasibaigė. Teismas sprendimu tik nusprendė iškeldinti V. B. iš pareiškėjui priklausančių patalpų, protokole taip pat nėra užsimenama apie skolos pasibaigimą. Teismas pažymi, kad minėto posėdžio metu buvo priimta nutartis, kuria teismas nutarė priimti ieškovės V. B. prašymą atsiimti ieškinį, pareikštą atsakovui M. L. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo, ir ieškinį paliko nenagrinėtu (b. l. 69).
Kaip minėta, teisės aktais nustatyta, kad registruose esami duomenys registro tvarkytojo gali būti pakeisti administravimo tvarka tik griežtai laikantis aptartų įstatymų nustatytų jam privalomų laikytis procedūrų arba kai atitinkamą ginčą išnagrinėjęs teismas nustato kitas Nekilnojamojo turto registro tvarkymo prasme reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, pavirtinančių, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka yra nuginčyti. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šioje byloje aptariamas faktas - įsiskolinimas pasibaigė, todėl pagal jo pateiktą prašymą Centriniam registratoriui nebuvo pagrindo panaikinti registre esančią žymą.
Teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti, remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.