- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- e2-2736-272/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. N. dėl 6757,99 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. N. 6757,99 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. N. Vilniaus apygardos teismo 2012-06-07 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir iš jo priteista nukentėjusiajai R. M. 2002,72 Eur turtinė žala ir 23169,60 Eur neturtinė žala. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2011 m. Elektrėnų savivaldybėje, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija 2013-03-28 priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-2323 dėl smurtinių nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Teisingumo ministerija 2013-10-11 mokėjimo pavedimu Nr. 8221 R. M. sumokėjo 6757,99 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (2005 m. birželio 30 d. redakcija) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Nuo 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijoje buvo patikslinta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliota institucija (14 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 punkte; atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad A. N. nuteistas 2012-06-07 Vilniaus apygardos nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir iš jo R. M. priteista 2002,72 Eur turtinė žala ir 23169,60 Eur neturtinė žala. Taigi, iš nuosprendžio matyti, kad atsakovas padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado turtinė ir neturtinė žala.
Teisingumo ministerija 2013-03-28 priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-2323 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2013-10-11 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 8221 išmokėjo 23334,00 Lt (6757,99 Eur) sumą nukentėjusiajai. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atlyginusi nusikaltimu padarytą žalą įgijo teisę reikalauti 6757,99 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 str. 1 d.).
Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, už šį ieškinį mokėtinas 76,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 7 p., 425 str. 3 d., 80 str. 7 d., 82 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 93, 96, 177-178, 262, 424-429 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6757,99 Eur žalos atlyginimą.
Priteisti valstybei iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 76,00 Eur žyminį mokestį.
Atsakovas privalo per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Atsakovui per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nepateikus teismui prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.