Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Kauno teritorinės darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. SPR – 247(1) 4 punkto 4 priedo 40 eilutę, kuria S. G. panaikintas bedarbio statusas, remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4-1 straipsnio 5 dalies 6 punktu.

Pareiškėjas skunde (b.l. 18-20) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad bedarbio statuso netekimo pagrindas buvo tai, jog be svarbių priežasčių jis neatvyko į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku – 2016-12-15 8 val. 30 min.. Bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Aprašo 25 punkte, kurio 25.3 papunktyje nurodyta, jog bedarbio statuso netenka bedarbiai be pateisinamų priežasčių, kaip nustatyta Nuostatuose, neatvykę į teritorinę darbo biržą jo individualioje darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiose teisės normose nurodytos teisinės pasekmės (atitinkamai, bedarbio statuso sustabdymas, praradimas ir kt.) yra siejamos su bedarbio neatvykimu nustatytu laiku j teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti. Nurodytose normose yra akcentuojamas ne tiek neatvykimo į teritorinę darbo biržą faktas, kiek paties pasiūlymo bedarbiui pateikimas. Darbo birža privalo užtikrinti tokią bedarbiui privalomo elgesio situaciją, kurioje bedarbiui būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas - pasiūlymo dirbti pateikimas. Tik abiejų šių sąlygų laikymasis gali būti pripažintas pakankamu pagrindu taikyti bedarbiui paminėtas teisines pasekmes - panaikinti bedarbio statusą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad jokio pasiūlymo dėl konkretaus darbo jis nebuvo gavęs, o į darbo biržą neatvyko, nes per apsirikimą supainiojo apsilankymo datas. Sutrikusią atmintį, be kita ko, lėmė ir nesenai buvusioje darbovietėje „Kauno kranai“ patirta trauma.

Akcentavo, kad bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, nes tą įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas - adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Ginčijamame sprendime nenurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu pareiškėjas netenka bedarbio statuso, tik nurodyta Užimtumo rėmimo įstatymo bendroji nuostata, kuri apibrėžia bedarbio sąvoką bei išvardyti Aprašo atitinkami punktai. Bedarbio statuso netekimas numatomas vienu iš Aprašo 25 punkte numatytųjų 13 pagrindų, todėl ginčijamame sprendime įvardinus tik Aprašo 25 punktą ir nenurodžius, kuris iš įvardintųjų pagrindų yra teisinė prielaida bedarbio statuso netekimui, jis negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Iš minėto sprendimo matyti, kad jame nėra nurodyta ir šio administracinio akto apskundimo tvarka, tuo nesilaikyta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Atsakovė ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime į skundą (b.l. 31-35) nurodė, taip pat atsakovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui 2016-12-15 8 val. 30 min. neatvykus priimti pasiūlymo dirbti, bedarbio statusas buvo panaikintas ginčijamu administraciniu sprendimu. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2016-12-23 raštu Nr. Sl-6196(1). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau - Užimtumo rėmimo įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. Al-473 patvirtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau - Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas) ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms įvykus panaikinamas bedarbio statusas. Minėto įstatymo 4-1 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, jei bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 19 punktas nustato, kad teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius. Šio dokumento dalyje „Bedarbio pareigos“ yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokias pareigas privalo vykdyti bedarbis, kuris įsiregistravo darbo biržoje ir gavo darbo ieškančio asmens atmintinę. Šios atmintinės 6 punktas nustato, kad bedarbio pareiga yra atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti, sudaryti Individualų užimtumo veiklos planą arba dalyvauti Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose ADRPP ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelės Nr. 5 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į darbo biržą turėjo atvykti 2016 m. gruodžio 15 d.. Šioje kortelėje taip pat nurodytas apsilankymo darbo biržoje tikslas - atvykti nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Taigi, pareiškėjas, lankydamasis darbo biržoje 2016 m. spalio 10 d., buvo pasirašytinai supažindintas su kito apsilankymo data ir laiku, taip pat ir vizito tikslu. Tai akivaizdžiai patvirtina Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje Nr. 5 esantys įrašai ir pareiškėjo parašas. Atsakovas užtikrino, kad pareiškėjui būtų aiškiai ir vienareikšmiškai žinomi ne tik konkretaus apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas, bet ir tokio apsilankymo tikslas.

Pabrėžė, kad atsakovo specialistas, ruošdamasis 2016 gruodžio 15 d. numatytam pareiškėjo apsilankymui, buvo parengęs pareiškėjui Rekomendaciją įsidarbinti Nr. RK19-2016-14834 šaltkalviu AB „(duomenys neskelbtini) “, todėl pareiškėjas tik atvykęs į darbo biržą jis būtų gavęs tokį pasiūlymą - t.y. specialisto parengtą rekomendaciją įsidarbinti. Pareiškėjui buvo žinoma, kokiu tikslu jis privalo atvykti į darbo biržą 2016 m gruodžio 15 d. bei teisines pasekmes, kilsiančias be pateisinamos priežasties neįvykdžius bedarbio pareigos atvykti Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neatvykimo į darbo biržą. Siūlymą dėl bedarbio statuso panaikinimo pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punktą atsakovas suformavo tik 2016 m. gruodžio 22 d. - t.y. praėjus 5 darbo dienoms - terminui, per kurį pareiškėjas galėjo informuoti darbo biržą apie svarbias priežastis, sutrukdžiusias jam nustatytu laiku atvykti į darbo biržą.

Ginčijamo sprendimo 4 priedo 40 eilutėje nurodyta, kad pareiškėjo bedarbio statuso netekimo pagrindas yra tai, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti ir nurodytas teisinis pagrindas - Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punktas. Būtent šiame įstatyme ir numatyti teisiniai pagrindai, kuriais remiantis gali būti netenkama bedarbio statuso. Skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio turiniui ir formai taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, yra motyvuotas. Iš šio administracinio sprendimo turinio aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas neteko bedarbio statuso - t.y. pareiškėjui laikui neatvykus priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir kokios teisinės pasekmės atsiranda pareiškėjui, taip pat nurodytas teisinis pagrindas. Administracinį sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, sprendimas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, pareiškėjui atsiradusios teisinės pasekmės sprendime aiškiai suformuluotos. Be to, 2016 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. S1 -6196(1) yra pateikta informacija bedarbio statuso netekimo pasekmės, apskundimo tvarka. Skundžiamą sprendimą reikėtų neatsiejamai vertinti kartu su atsakovės 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. S1-6196(1).

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Darbo biržos Kauno miesto skyrių. Buvo užpildyta pareiškėjo Darbo ieškančio asmens kortelė. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su bedarbio pareigomis ir atsakomybe, jam išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l. 36-38, 43-44, 45, 47, 48). Atsakovo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. SPR-13(1) pareiškėjui suteiktas bedarbio statusas (1 priedo 9 eilutė). 2016-10-10 pareiškėjas lankėsi darbo biržoje ir pasirašytinai buvo supažindintas su informacija, kad sekančio apsilankymo data – 2016-12-15 8 val. 30 min. (b.l. 52). Apsilankymo tikslas buvo nurodytas – atvykti priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2016-12-15 Rekomendacijos įsidarbinti (b.l. 53) duomenys patvirtina, kad atsakovės specialistas 2015-12-15 pareiškėjui būtų siūlęs įsidarbinti AB ,,ITAB NOVENA“. Pareiškėjui 2016-12-15 neatvykus priimti pasiūlymo dirbti, bedarbio statusas buvo panaikintas Darbo biržos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SPR-247(1)(b.l. 40-42). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. Sl-6196(1)(b.l. 39). Ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas nurodytas – Užimtumo rėmimo įstatymo 4-1 str. 5 d. 6 p. – kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Ginčo teisinius santykius dėl bedarbio statuso suteikimo, jo sustabdymo, atstatymo bei bedarbio statuso netekimo pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – Užimtumo rėmimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. A1-473 patvirtintas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), taip pat ir kiti teisės aktai. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje, vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu.

Atsižvelgus į paminėtuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, matyti, kad atsakovė, teikdama Užimtumo rėmimo įstatymo 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatytas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas (Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas). Dėl šių priežasčių atsakovė jai suteiktos kompetencijos ribose priskirtas funkcijas vykdo ir administracinius sprendimus priima, laikydamasi tiek teritorinių darbo biržų veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų, tiek ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad teritorinė darbo birža įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia šio įstatymo 18, 19, 20 21 straipsniuose nustatytas darbo rinkos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas. Teikiant profesinio informavimo paslaugą, darbo ieškantys asmenys yra informuojami apie laisvas darbo vietas, darbo paiešką, profesinį mokymą, studijas, kvalifikacijų paklausą ir jų poreikių prognozes, profesijos pasirinkimą, joms keliamus reikalavimus (Užimtumo rėmimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą (Užimtumo rėmimo įstatymo 20 straipsnis), o teikiant konsultavimo paslaugas, siekiama padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo pakeitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius (Užimtumo rėmimo įstatymo 18 straipsnis). Teritorinėse darbo biržose bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, yra sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos įsipareigojimai dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir darbo rinkos paslaugų bedarbiui taikymo (Užimtumo rėmimo įstatymo 21 straipsnis). Remiantis išvardintomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad asmens, turinčio bedarbio statusą, lankymasis teritorinėje darbo biržoje yra tikslingas – lankantis šioje įstaigoje siekiama gauti konkrečias ir tik šiam asmeniui reikalingas darbo rinkos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugas (ABTĮ 56 str.).

Lankymosi teritorinėje darbo biržoje data ir laikas yra nurodomas bedarbiui išduotame specialiame dokumente – Darbo ieškančio asmens informaciniame lape (b.l. 45), taip sekančio vizito data nurodoma ir Darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje. Kaip matyti iš 2016-10-10 Darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelės Nr. 5, kurią asmeniškai pasirašė pareiškėjas (b.l. 52) turinio, pareiškėjui buvo privaloma atvykti pas darbo biržos specialistą 2016-12-15 8 val. 30 min. Kortelės Nr. 5 duomenys taip pat patvirtina, kad buvo numatyta, jog 2016-12-15 apsilankymo tikslas – atvykti nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2016-12-15 Rekomendacijos (b.l. 53) duomenys patvirtina, kad atsakovės specialistas buvo parengęs pareiškėjui pasiūlymą įsidarbinti AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog pasirašė 2016-10-10 Kortelėje Nr. 5. Iš to seka, kad yra nepagrįsti jo argumentai apie tai, jog jam nebuvo žinomas šio apsilankymo tikslas, kurių vienas – priimti pasiūlymą įsidarbinti.

Aprašo 19 punktas nustato, kad teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius. Darbo ieškančio asmens atmintinės forma buvo patvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl darbo ieškančio asmens atmintinės formos patvirtinimo“. Šio dokumento dalyje „Bedarbio pareigos“ yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokias pareigas privalo vykdyti bedarbis, kuris įsiregistravo darbo biržoje ir gavo Darbo ieškančio asmens atmintinę. Šios atmintinės 5 punktas nustato, kad bedarbio pareiga yra dalyvauti „Individualiame užimtumo veiklos plane“ numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (atmintinėje – ADRPP), nenutraukti dalyvavimo šiose priemonėse anksčiau laiko, įsidarbinti pagal profesinio mokymo metu suteiktą kvalifikaciją, o 7 punktas – kad bedarbis privalo atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tokia Atmintinė pareiškėjui buvo įteikta 2016-01-19 (b.l. 45). Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjui išduotos Darbo ieškančio asmens atmintinės forma ir turinys neatitinka Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos formos, o joje pateikta informacija apie bedarbio pareigas ir už jų nevykdymą kilsiančią atsakomybę yra neišsami bei neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių bedarbio statuso netekimą, nuostatų. Be to, Darbo ieškančio asmens informacinio lapo duomenys (b. l. 45) patvirtina, kad pareiškėjas, įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, buvo nustatyta tvarka supažindintas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Iš teismui pateiktų duomenų (b.l. 36-38, 43-44) matyti, kad pareiškėjas registruojasi darbo biržoje nuo 2016-01-20.

Įvertinęs išvardintas aplinkybes ir remdamasis aukščiau nurodytų teisės normų nuostatomis teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma, kokiu tikslu jis privalo į darbo biržą 2016-12-15 8 val. 30 min., bei teisinės pasekmės, kilsiančios be pateisinamos priežasties neįvykdžius bedarbio pareigos atvykti nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Užimtumo rėmimo įstatymo 4-1 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, ar dėl kurių dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra išvardintos Nuostatų 49 ir 50 punktuose. Nuostatų 49 punktas nustato, kad pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra numatytos Užimtumo rėmimo įstatymo 4-1 straipsnio 6 dalyje. Nuostatų 50 punktas apibrėžia, kad svarbios priežastys, dėl kurių bedarbis gali neatvykti į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nurodytos Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje. 51 punktas reglamentuoja, kad apie atsiradusias priežastis, nurodytas Nuostatų 49 ir 50 punktuose, bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas (51.2 papunktis - nuo nustatyto atvykimo į teritorinę darbo biržą dienos, – neatvykęs nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones). Šios priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai, o nepateikus tokių dokumentų - šios priežastys laikomos nepateisinamomis (52, 54 punktai). Pagal Nuostatų 53 punktą teritorinė darbo birža turi teisę patikrinti, ar nurodyta priežastis pateisinama. Remiantis aukščiau nurodytomis teisės normų nuostatomis, daroma išvada, kad pateisinamų priežasčių, dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sąrašas yra išsamus ir negali būti plečiamas. Tokia išvada seka ir iš Nuostatų 54 punkto, kuriame nurodyta, jog priežastys, nenurodytos Nuostatų 49 ir 50 punktuose, laikomos nepateisinamomis.

Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad atvykti 2016-12-15 į darbo biržą tiesiog pamiršo. Be to, galvojo, kad reikia nuvykti po Naujųjų metų – 2017 metų pradžioje. Tik 2016-12-31, kai gavo ginčijamą administracinį aktą, prisiminė apie 2016-12-15 vizitą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tam įtakos turėjo ir jo sveikatos stovis, nes sveikata pablogėjo po 2015-02-26 darbo metu patirtos traumos (b.l. 56-59). Taip pat paaiškino teismui, kad 2016-12-15 jis lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisijoje (b.l. 55).

Teismas pabrėžia, kad Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytos pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar nustatytu laiku neatvykti į darbo biržą. Pareiškėjas pripažino aplinkybę, kad nei 2016-12-15, nei kitomis artimiausiomis dienomis apie neatvykimo priežastis darbo biržos aptarnaujančio specialisto nei telefonu, nei paštu neinformavo, nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą. Pareiškėjas akcentavo, kad apie apsilankymą tiesiog pamiršo. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties nevykdė bedarbio pareigų, kurias nustato aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas. Taigi, pareiškėjas 2016-12-15 8 val. 30 min. į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti ar dalyvauti kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse neatvyko be pateisinamos priežasties, numatytos Užimtumo rėmimo įstatyme ir Nuostatuose. Pareiškėjo pateikta pažymos (b.l. 55) duomenys patvirtina, kad darbingumo lygio nustatymas vyko 2016-12-29, o Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (b.l. 56-59) duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjas 2016-12-15 dėl sveikatos stovio negalėjo atvykti į darbo biržą (ABTĮ 56 str.). Be to, šių dokumentų pareiškėjas net nepateikė atsakovo vertinimui, nors galimybė tą padaryti numatyta Nuostatuose.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundo reikalavimus taip pat grindžia tuo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto formos ir turinio reikalavimų.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse pateiktas individualaus administracinio akto ir administracinio sprendimo sąvokas šioje byloje ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio turiniui ir formai taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šis straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu; kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (4 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinamas viešojo administravimo santykių srityje taikomo teisėtumo principo, reikalaujančio, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, įgyvendinimas.

Įvertinęs nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas (b.l. 40-42), jog pareiškėjas, jam neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse, remiantis Užimtumo įstatymo 4-1 straipsnio 5 dalies 6 punktu (be svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti), nuo 2016-12-16 netenka bedarbio statuso, suformuluotas Sprendimo 4-ojo priedo 40-ioje eilutėje, visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad administracinį sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, sprendimas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, o pareiškėjui atsiradusios teisinės pasekmės sprendime aiškiai suformuluotos. Ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka (8 p.). Be to, kaip matyti iš 2016-12-23 pranešimo Nr. S1-6196(1) (b.l. 39) turinio, jame yra pateikta ir papildoma informacija apie teisės normas, apskundimo tvarką ir terminą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovas pareiškėjui pateikė išsamius duomenis, kurie leido pareiškėjui ginant savo galimai pažeistas teises nustatytu laiku skundu dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreiptis į administracinį teismą. Svarbu ir tai, kad atsakovo specialistas, kaip ir numatyta Tvarkos aprašo, patvirtinto 2013-03-19 Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-147, 6.5.3 p.p., siūlymą dėl bedarbio statuso panaikinimo pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punktą suformavo tik 2016-12-22 (t.y. praėjus 5 darbo dienoms) - terminui, per kurį pareiškėjas galėjo informuoti atsakovą apie svarbias priežastis, sutrukdžiusias jam nustatytu laiku atvykti į teritorinę darbo biržą.

Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti šį administracinį sprendimą pareiškėjo prašomoje dalyje nėra pagrindo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.