Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., po motinos S. R. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2004 m. liepos 17 d. mirė pareiškėjos motina S. R.. Testamento S. R. nebuvo sudariusi. Dėl palikimo priėmimo įstatyminė įpėdinė – dukra A. D., per 3 mėnesių laikotarpį į notarą nesikreipė. Pareiškėja nurodė, jog S. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad motinai esant gyvai ir po motinos mirties, naudojosi ir iki šiol naudojasi minėtu nekilnojamuoju turtu kaip savo, t.y. prižiūri žemės sklypą, pjauna žolę, moka su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius ir atlieka kitus darbus, kurie reikalingi tinkamam žemės sklypo naudojimui ir priežiūrai. Po S. R. mirties taip pat liko palikėjai priklausę kilnojamieji buities ir asmeninio naudojimo daiktai. Šiuo daiktus A. D. taip pat perėmė ir jais naudojasi kaip savo. Kitų paveldėtojų, kurie turi teisę paveldėti turtą po S. R. mirties nėra (b. l. 1-4). Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti.

2016 m. liepos 8 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjai įrodžius, kad ji atliko aktyvius veiksmus po motinos mirties tinkamai tęsė naudojimąsi žeme, suinteresuotas asmuo neprieštaraus juridinio fakto nustatymui. Pareiškimą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 27-28).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą, prašė bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant (b. l. 34-35).

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad F. J. R. ir S. R. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Sutuoktiniams santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. R. (dabartinė pavardė – D.) (b. l. 6). S. R. 1994 m. kovo 3 d. valdybos potvarkio Nr. 106 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). S. R. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10). Po S. R. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11). Pareiškėja nurodė, kad jos motina S. R. iki mirties gyveno pas ją. Po S. R. mirties jos asmeniniai daiktai (papuošalai, indai ir t.t.) liko pas pareiškėją. Minėtais daiktais pareiškėja naudojais iki šiol. Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinasi iki šiol: šienauja žolę, moka mokesčius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjos, jos atstovo, paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėja nurodo, kad po savo motinos S. R. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė. Tačiau pareiškėja po savo motinos S. R. mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė(-o) kaip savo.

Teismas vadovaudamasis pareiškėjos paaiškinimais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 6-16), sprendžia, jog pareiškėja A. D. po savo motinos S. R. mirties, toliau rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja A. D. po motinos S. R. mirties turtą valdė(-o), juo rūpinosi(-asi) kaip savo turtu.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomi nustatyti palikimo priėmimo faktai paveldėjimui nustatytini (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos dukra A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti pareiškėjai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo po motinos S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.