- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3541-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46900-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46900-19, kurioje
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. 2019-11-03 apie 09.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411 (patikros Nr. 1084974) nustatytas 2,31 promilių girtumas.
Kaltinamasis L. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su motina J. B.. Prieš pusę metų motina nusipirko automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Automobiliu naudojosi motina. Kartais ji leisdavo pasinaudoti jos automobiliui. 2019-11-03 anksti ryte, tikslios valandos neprisimena, jis, būdamas blaivus, nuėjo pas motiną į kambarį ir pasakė, kad nori nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) nupirkti maisto. Motina sutiko ir davė jam automobilio raktelius ir dokumentus. Jis nuvažiavo į svečius pas savo draugą A. M., su kuriuo bei ten dar buvusiu nepažįstamu asmeniu vartojo alkoholį. Kaltinamasis išgėrė apie 200 gramų degtinės ir 1 litrą 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Tuo metu jis jautėsi apgirtęs, jam sukosi galva. Jie pritrūko alkoholio ir pasiūlė nuvažiuoti į netoliese esantį (duomenys neskelbtini) kaimą parduotuvėje nusipirkti alkoholio. Jie visi sėdo į jo motinos automobilį. Nuvykus parduotuvėje nusipirko alkoholio ir pradėjo važiuoti. Bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Prie jo priėjusiems pareigūnams prisipažino, kad yra neblaivus. Jam patikrintas blaivumas ir nustatytas 2,31 promilių girtumas. Jis kaltę pripažįsta, supranta, kad pasielgė blogai. Sėsdamas vairuoti automobilį nepagalvojo, kad kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Būdamas neblaivus, automobiliu „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo apie 10 kilometrų (b. l. 76–78).
Liudytoja J. B. parodė, kad L. B. yra jos sūnus. Jie gyvena kartu. Automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 eurų ji pirko 2019 metų pavasarį, automobilis registruotas jos vardu. Automobiliu naudojosi ji pati. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, jį vairuodavo jos paprašyti asmenys, sūnus L. B. taip pat. Jis 2019-11-03 ryte jos paprašė, kad duotų automobilio raktelius. Sūnus pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nupirkti jiems maisto. Sūnus buvo blaivus. Ji, nieko blogo nepagalvojusi, jam padavė automobilio raktelius. Sūnus turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl žinojo, kad jokių kelių eismo taisyklių jis nepažeis. Tos pačios dienos vakarą jai telefonu paskambino pažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad jos sūnus buvo sustabdytas vairuojantis jos automobilį neblaivus. Ji kelis kartus bandė paskambinti sūnui, tačiau jis telefono ragelio nekėlė, vėliau telefonas buvo išjungtas. Jei ji būtų žinojusi, kad sūnus vairuos jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus, jam jo tikrai būtų nedavusi. Tokio sūnaus elgesio ji nepateisina (b. l. 44–46).
2019-11-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-03 apie 09.50 val. Kaunu apskr. VPK PR patruliai Kauno r(duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Audi 80 Avant”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. B.. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810” Nr. ARFM-0411 (patikros Nr. 1084974) patikrinus vairuotojo blaivumą 10.01 val. buvo nustatyta 2,79 prom., o 10.18 val. nustatyta 2,31 prom. girtumas (b. l. 10).
Iš 2019-11-03 neblaivumo nustatymo akto bei patikros kvito matyti, kad L. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 1084974 buvo patikrintas blaivumas. Pirmasis tikrinimas atliktas 10.01 val. ir nustatytas 2,79 prom. girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 10.18 val. ir nustatytas 2,31 prom. girtumas (b. l. 15–17).
2019-11-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Apžiūros metu paimtas šis automobilis ir jo užvedimo raktelis. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 18–29).
VĮ „Regitra“ duomenų bazėje užfiksuota, kad automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. B. (b. l. 39).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi 80 2.0 E vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM yra 553,00 Eur (b. l. 38).
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino, parodė, kad įvykio dieną jis išgėrė apie 200 gramų degtinės ir 1 litrą 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, o taip pat alkoholio matuokliu užfiksuoti duomenys. Iš pastarųjų duomenų matyti, kad 2019-11-03 10.01 val. kaltinamajam buvo nustatytas 2,79 prom. girtumas, o antro tikrinimo metu 10.18 val. – nustatytas 2,31 prom. girtumas. Patikros metu alkoholio kiekio matuokliui galiojo atlikta metrologinė patikra. Liudytoja apklausta kaltinamojo motina taip pat parodė, kad įvykio dienos vakare jai telefonu paskambinęs pažįstamas asmuo pasakė, kad jos sūnus buvo sustabdytas vairuojantis jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis parodė, kad prieš vairuodamas tą pačią dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jis jautėsi apgirtęs, jam sukosi galva, tačiau pritrūkus alkoholio jis sėdo už automobilio vairo ir su draugais važiavo įsigyti alkoholinių gėrimų. Taigi, kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek neblaivus vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad L. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. L. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 84–86).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis L. B. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis nors ir neteistas, tačiau teistumas išnykęs dėl tyčinio nusikaltimo, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas (b. l. 59), duomenų apie psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymą nenustatyta (b. l. 63, 66). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, arešto dydis nustatytinas didesnis, nei įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
L. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio), tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinį nusižengimą, už kurį buvo nubaustas, kaltinamasis taip pat padarė būdamas neblaivus (t. y. vairavo dviratį būdamas neblaivus). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 3 d. (b. l. 30), kai kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones. Nuo šios dienos nuteistajam buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai atitiktų ir teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018).
Tai atitiktų ir teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad L. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta L. B. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso J. B. (b. l. 39). Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad šios transporto priemonės vidutinė rinkos kaina yra 553,00 Eur (be PVM) (b. l. 38). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 553,00 Eur.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Bylos duomenimis, automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimas, draudimo polisas, techninės apžiūros rezultatų kortelė 2019-11-11 nutarimu grąžinti automobilio savininkei J. B. (b. l. 48–50, 51–52).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo L. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje (bylos galinio viršelio vidinė pusė), persiųstinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. B. galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.
Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (adresas: Technikos g. 34, Kaunas 51334).
Arešto bausmę skaičiuoti nuo L. B. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
L. B. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (t. y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto septynių dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos (t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 3 d.;
– išieškoti iš L. B. konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 553,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct).
L. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Byloję esantį L. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01378007, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, persiųsti VĮ „Regitra“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.